Vaikystės patirtys lietuvių literatūroje

XX a. vidurio lietuvių išeivijos prozininkas A.Škėma, „sąmonės srauto“ romane „Balta drobulė“ atskleisdamas sudėtingą poeto emigranto likimą, jo dramatizmo priežasčių ieško skausminguose vaikystės išgyvenimuose. Kai kuriuose romano vaizduose galima atpažinti ir paties kūrinio autoriaus tragiškas patirtis: motinos ligą, baimę dėl savo prastėjančios sveikatos. Pirmieji pagrindinio romano veikėjo Antano Garšvos vaikystės prisiminimai gana niūrus. Jis prisimena ilgas valandas, kai vienas paliktas namuose laukdavo iš darbo grįžtančių tėvų. Jo laukimas būdavo sumišęs su įtampa, baime, vienatve. Norėdamas įveikti laukimą, jis dėliodavo nuo sienos atsilupusius tinko gabalus – kūrė pasakų pasaulį įsivaizduojamai Pelenei. Tokie žaidimai įsirėžė jo atmintin: būdamas suaugęs Garšva bando iš „skeveldrų“ lyg tinko gabalų sudėlioti savo paties gyvenimą. Laukimo įtampą mažasis Garšva bandė įveikti vaizduote. Jis keitė kaukes – įsivaizduodamas esąs indėnas, riteris, klounas, taip bėgo nuo bauginančios realybės. Kai tėvai grįždavo, palengvėjimas neateidavo – tėvai į jį nekreipė dėmesio,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!