Vaikų ugdymas konkurencinėje visuomenėje

Vaikų ugdymas konkurencinėje visuomenėje

Šiais laikais jau nuo ankstyvo amžiaus vaikai yra įtraukiami į konkurencinius santykius. Darželiuose, mokyklose bei kituose kolektyvuose nuolat organizuojami įvairūs konkursai, varžybos, geriausiųjų rinkimai. Vaikai yra nuolat lyginami tarpusavyje: jei vienam mažyliui yra pasakoma, kad jo piešinys – pats gražiausiais, tai kitiems tenka suprasti, kad jų piešiniai yra mažaverčiai. Visi nuo mažiausio iki seniausio gyvename konkurencinėje visuomenėje ir nuolat esame įtraukiami į konkurencinius santykius.

Psichologė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytoja doc. dr. Sigita Burvytė teigia:

• ,,Jeigu vaikas nuolat jaučia vidinę įtampą dėl konkuravimo su kitais (broliais, seserimis, bendramoksliais ir t.t.), jis tiesiog neturi galimybės pasijusti saugus.”

Viena vertus, konkurencija skatina vaikus tobulėti, tačiau kartu vaikas praranda galimybę būti savimi, nebegali laisvai reikštis, bet nuolat siekia varžytis.

• Nuolatinė konkurencija bei pavydas dažniausiai priveda prie dvejopo tipo reakcijų – agresijos arba depresijos. Jei pasirenkama agresija, puolami kiti žmones, stengiamasi juos pažeminti arba „aplenkti“. Jei pasirenkama depresija, žmogus „graužia“ save, kritikuoja kitus, jaučiam kaltę, liūdesį, niekina save.

Nė vienas iš šių variantų nepriveda prie pozityvių pasekmių. Klaida ta, kad mes lyginame save su kitais žmonėmis, su jų pasiekimais.

• Psichologas Marius Jaugelavičius rašo: ,,Tiesa ta, kad visi žmonės yra skirtingi. Ir lyginti juos yra tas pats, kaip lyginti, tarkime, automobilį su namu – kuris geresnis? Tai neįmanoma, nes jie yra visiškai skirtingi. Vienas geriau važiuoja, o kitame geriau yra gyventi. Jei namas pradėtų save lyginti su automobiliu pagal važiavimo greitį, – namas garantuotai susirgtų depresija…“
• Mes esame tiesiog skirtingi, todėl šiame kontekste konkurencija yra beprasmė.

Nuolatinio konkuravimo pasekmės gali būti liūdnos:

• įgyti kompleksai;
• žema savivertė;
• agresyvus elgesys;
• negatyvūs jausmai;
• veidmainiavimas;
• manipuliavimas;
• melavimas;
• vienišumas.

Psichologė doc. dr. Sigita Burvytė pataria, kaip ,,gydyti” tas blogybes skatinant vaikus ne konkuruoti, bet bendradarbiauti.

• Tėvų bei mokytojų pareiga – paaiškinti vaikui, kad kiekvieno mūsų gyvenimo stilius susiformuoja dar vaikystėje: požiūris į pasaulį, į žmones, į save. Kiekvienas pasižymime savitais charakterio bruožais, todėl neįmanoma būti pranašesniam už kitus visose srityse. Taip pat ir noras visada patikti kitiems yra beprasmis siekis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!