Vadybos teorijų raida

Komplikuojantis ūkiniam gyvenimui, kasdien tenka susidurti su daugybe sudėtingų ekonominių, socialinių, organizacinių problemų. Kaupiantis faktams buvo pastebėta, kad praktinės žmogaus veiklos srityse (pramonėje, prekyboje, žemės ūkyje, valstybės valdyme ir pan.) galioja tam tikri organizavimo ir valdymo dėsniai, imta aiškintis, kaip jie veikia, ar galima tuos dėsnius taikyti plačiau. Eksperimentuojant buvo sukurtos teorijos, iš kurių susiformavo organizavimo ir valdymo mokslas - vadyba.
Šiame darbe naudodamasis įvairia literatūra bandysiu trumpai apžvelgti vadybos teorijų raidą, pagrindinį dėmesį skirdamas įvairioms vadybų teorijoms. Manau, kad šio referato tikslas – bent šiek tiek kompensuoti mumyse jaučiamą teorinių pagrindų trūkumą, tiriant vadybos teorijų raidą, bus pasiektas.
VADYBOS MOKSLO IŠTAKOS
Vadybos, kaip ir bet kurios žmogaus veiklos, atsiradimas yra objektyvus reiškinys. Šio reiškinio pagrindas – darbo pasidalijimas.
Vystantis įvairioms žmogaus veiklos sferoms, plečiantis mainams, sudėtingėjant grupiniams darbams, greta tiesioginio darbo, kurį atliekant gaunamas konkretus rezultatas (pagaminamas produktas, suteikiama paslauga ar pan.), yra būtina vykdyti ir kitokio pobūdžio darbus – nuspręsti, kiek produktų gaminti, su kuo naudingiau pasikeisti, kada pradėti ar baigti gamybą ir t.t. Taigi, toks objektyvus darbo pasidalijimas ir buvo vadybos, kaip specifinės žmogaus veiklos, užuomazga.
Šiuolaikiniame pasaulyje vadyba, kaip specifinė žmogaus veikla, daugiausia nagrinėjama organizacijos lygmenyje. Tačiau praktikoje senaisiais laikais pirmiausia vieni žmonės pradėjo reguluoti kitų žmonių veiklą ir santykius bendruomenės, valstybės mąstu. Todėl praktinės vadybos pradžia yra senųjų valstybių valdymo organizavimas.
Dar viena svarbi, nuo senųjų laikų prasidedanti praktinės vadybinės veiklos sfera – kariuomenės valdymas. Daugumoje valstybių, pradedant senaisiais laikais, armijos buvo labai svarbios, o jų organizavimui ir valdymui buvo skiriamas labai didelis dėmesys. Kariuomenėje labai aiškiai skiriasi vadai (aukštesnio ar žemesnio rango) ir pavaldiniai – kareiviai ar žemesnio lygio vadai. Kiekvieno lygio vado pareigos ir veiklos bei atsakomybės ribos tiksliai apibrėžtos. Akivaizdu, kad kariuomenės valdymas yra specifinė vadybos sfera.
Didelę praktinę reikšmę vadybos formavimuisi turėjo bažnyčios (ypač krikščionių) organizavimo patyrimas. Per daugelį metų bažnyčioje nusistovėjo jos hierarchiniai sluoksniai, išsiskyrė sritys, parapijos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!