Vadovavimas remiantis H. Fayol principais

Visi vieningai pripažįsta, kad administracinės veiklos orga­nizavimo teorinius pagrindus suformulavo prancūzų mokslinin­kas H.Fayol. Savo darbuose, paskelbtuose 1916-1923 metais, jis nedviprasmiškai akcentavo, kad administracinė veikla yra specifinė žmogaus veiklos sfera, šios veiklos aspektai yra savaran­kiškų tyrinėjimų objektas ir jos organizavimas turi vadovautis tam tikrais principais. Šiuos principus ir nuostatas H.Fayol (1956) išdėstė savo veikaluose.
Optimalus darbo pasidalijimas, subalansuotų organizacinių struktūrų sudarymas, tikslus funkcijų reglamentavimas ir kitos administravimo priemonės, be abejo, yra svarbi prielaida efek­tyviai valdyti organizaciją. Tačiau, organizuojant darbą, ne­galima visiškai neatsižvelgti į dirbančiųjų charakterius, jaus­mus, nuotaikas, gyvenimo situacijas. Būtent šiems valdy­mo aspektams klasikinės administravimo teorijos beveik ne­skiria dėmesio. Dėl to jos buvo kritikuojamos jau 3-jame šio amžiaus dešimtmetyje. Kritikos išdavoje susiformavo nauja vadybos teorijų srovė - sociopsichologinės teorijos. Chronologine prasme pirmiausia išsivystė teorija, kurią daž­niausiai vadina žmogiškųjų santykių teorija.
Šios teorijos pagrindinius aspektus savo darbuose, ku­rie paskelbti rinkinyje "Dynamic Administration" - "Dina­minis administravimas" (52), 1920 - 1928 metais išdėstė (M.P.Follett). Deja, jos darbuose trūksta komplek­siškumo, loginio išdėstymo, apibendrintų išvadų. Tačiau jos svarba vystant vadybos teorijas niekas neabejoja.
1.Fayol H. vadovų ir pavaldinių santykių problema
Didžiausią dėmesį Fayol H.skiria vadovų ir pavaldinių santykių problemai. Jos manymu šiuose santykiuose optimalus darbo pasidalijimas, subalansuotų organizacinių struktūrų sudarymas, tikslus funkcijų reglamentavimas ir kitos administravimo priemonės, be abejo, yra svarbi prielaida efek­tyviai valdyti organizaciją. Tačiau, organizuojant darbą, ne­galima visiškai neatsižvelgti į dirbančiųjų charakterius, jaus­mus, nuotaikas, gyvenimo situacijas. Būtent šiems valdy­mo aspektams klasikinės administravimo teorijos beveik ne­skiria dėmesio.1
Kita Fayol H. dominanti problema vadovo atsakomy­bė. Ji nurodo, kad klasikinėse administravimo e teorijose vy­rauja samprata "kam atsakau", kitaip tariant, kam esu pa­valdus, kam turiu atsiskaityti, o, gal būt, netgi prisibijoti. Tuo tarpu žymiai geriau, jei atsakomybę suprasime kaip te­zę "už ką atsakau", tuomet valdžios ir atsakomybės santy­kis įgauna visiškai kitą prasmę, išnyksta baimės elementai.2
Fayol H. pirmoji įveda grupinės atsakomybės sąvoką. Kuomet vieną ar kitą funkciją pasidalinę darbus realizuoja keli darbuotojai, būtina, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!