Vadovavimas ir vadovavimo stiliai (referatas)

Lentelių sąrašas Lentelė 1 Autokratinio valdymo stiliaus privalumai ir trūkumai 16 Lentelė 2 Demokratinio vadovavimo stiliaus privalumai ir trūkumai 18 Lentelė 3 Liberalaus valovavimo stiliaus privalumai ir trūkumai 19 Lentelė 4 Respondentų pasiskirstymas pagal svarbiausias įmonės vadovo savybes 20 Paveikslų sąrašas Pav. 1 Elgesio poveikio metodai 11 Pav. 2 Sėkmingas vadovavimas [1] 12 Pav. 3 Klasikinės komunikacijos modelis [2] 12 Pav. 4 Modernios komunikacijos modelis [2] 13 Pav. 5 Vadovavimo stilių klasifikacija [7] 14 Įvadas Vadovavimas turi didelę įtaką darbo grupės sėkmei įmonėje. Vienas svarbiausių vadovo, kuris turi gebėti užtikrintai ir sėkmingai vadovauti, darbų - įgalinti ir motyvuoti darbuotojus siekti įmonės tikslo. Kiekviena organizacija į vadovo skyrimą turi žiūrėti atsargiai, nes tai turi įtakos didelei organizacijos efektyvumo daliai. Įmonės vadovui reikalingos žinios, moksliniai tyrimai, strateginis mąstymas, organizaciniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai ir savarankiškumas. Nors direktorių kartais bijomasi, organizacijose jie yra gerbiami ir gerbiami, nes yra organizacijos varomoji jėga, prisiimanti atsakomybę tiek už savo, tiek už darbuotojų veiksmus. Tačiau ne viskas priklauso nuo vadovavimo, labai svarbu, jog vadovas būtų motyvuotas, kompetentingas, turėtų patirties bei žinotų kaip įkvėpti pavaldinius dirbti efektyviai. Teisingas vadovavimas yra didelė dalis siekio suvienyti visų darbuotojų tikslus, kadangi tik tada bus pasiektas bendras įmonės tikslas. Kiekvieno vadovo darbo stilius individualus, išskirtinis, nes kiekvienas asmuo yra savitas, turi išskirtines elgesio ir būdo savybes, dėl šios priežasties ir jų vadovavimas skirtingas. Tačiau didesnė darbo stiliaus dalis priklauso nuo darbuotojų veiklos rezultatų organizacijoje, kuri einant laikui tampa efektyvesne bei našesne. Darbo tikslas: Išanalizuoti vadovavimo bei vadovavimo stilių požymius. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti vadovavimo sampratą. 2. Išsiaiškinti vadovavimo veiksnius. 3. Išnagrinėti vadovavimo stilius. 4. Nustatyti apklaustų respondentų požiūrį į vadovavimą ir vadovavimo stilius. Darbo priemonės: 1. Literatūra 2. Internetas 1. Vadovavimo samprata Vadovavimas - tai vadovo vaidmuo, kuris yra organizacijos sėkmės varomoji jėga. Vadovavimui svarbu siekti tvarkos ir stabilumo. Svarbiausias vadovavimo vaidmuo - nustatyti tvarką ir nuoseklumą įmonėje. Tai procesas, kurio metu žmonės sutelkiami ir padedama jiems siekti tikslų; tai svarbiausia vadovo funkcija, susijusi su tarpasmeniniais valdymo aspektais, padedanti pavaldiniams suprasti organizacijos tikslus ir skatinanti veiksmingai jų siekti; tai procesas, kurio metu žmonės sutelkiami ir padedama jiems siekti tikslų. Vadovavimas yra labai svarbi darbo grupės efektyvumo organizacijoje dalis. Svarbiausias vadovo, kuris turi gebėti sumaniai ir sėkmingai vadovauti, vaidmuo - sutelkti entuziastingus ir motyvuotus darbuotojus įmonės tikslams įgyvendinti. Kita vertus, vien vadovavimo nepakanka; vadovas turi būti motyvuotas, kompetentingas ir patyręs, taip pat žinoti, kaip motyvuoti pavaldinius efektyviai dirbti. Svarbiausias įmonės tikslas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jei visų darbuotojų siekiai sutampa. Kiekvienas vadovas turi savitą darbo stilių, todėl ir jų vadovavimas skiriasi, nes kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi savo asmeninį elgesį bei būdą. Vadovo pareigas dažnai galima apibūdinti tik bendrais bruožais, atspindinčiais darbo tikslą. Vadybininkų darbui didelę įtaką daro jų padėtis organizacijos hierarchijoje. Aukščiausio lygio vadovai pirmiausia rūpinasi pagrindiniais strateginiais sprendimais, vidurinio lygio vadovai - taktiniais sprendimais, o žemesniojo lygio vadovai - vykdymu. Dėl to gali atrodyti, kad daugelio vadovų skirtumai yra didesni nei bendrumas. Pasak V.Damašienės, „vadovavimo sąvoka apima tam tikras artimai susijusias ir viena kitą papildančias funkcijas, kurias atlieka kiekvienas vadovas“ (Damašienė, Valdymo pagrindai, 2002, psl.106). Autorė išskiria šias vadovo funkcijas: • Vadovo organizatoriaus funkcija. Vadovas suformuluoja tikslus ir uždavinius, kolektyvo sprendžiamus dabar ir spręstinus ateityje, nurodo tų uždavinių sprendimo būdus, sukuria palankias sąlygas kolektyvo darbui. • Vadovo administratoriaus funkcija. Vadovas įgaliotas asmeniškai arba kartu su pavaldiniais vykdyti kadrų politiką. • Vadovo specialisto funkcija. Gamybos vadovas turi gerai išmanyti techniką ir technologiją, turėti pakankamai žinių ir patyrimo konkrečioje sferoje, kad galėtų atsakingai kelti uždavinius ir kompetentingai juos analizuoti. 2. Vadovavimo ypatybės 2.1. Vadovo funkcijos Kaip „auklėtojas“, atsakingas asmuo savo pavaldiniams skiepija pilietines, etines ir moralines savybes, taip pat draugiškus santykius kolektyve, aktyvumą, savitarpio pagalbą, sąmoningumą ir netoleranciją netvarkai. Vadovas atlieka du vaidmenis: demagoginį (apeliuoja į asmeninius interesus) ir auklėjamąjį (skiepija žinias, nurodo tikslą, vertybes). Svarbiausias lyderio vaidmuo - sutelkti žmones dirbti siekiant bendro tikslo. Net jei vadovas nedalyvauja darbo procese, jis vadovauja kitiems darbuotojams, šiame procese vadovas atlieka svarbią funkciją. Geras vadovas nebūtinai turi būti charizmatiškas; tiesą sakant, kai kurie geriausi vadovai yra visiški intravertai, kurie beveik nekalba. Vadovai būna įvairių formų ir dydžių, pasižymi skirtingomis asmenybėmis, vertybėmis, požiūriais, stiprybėmis ir silpnybėmis. Vadovo darbas apima keturias pagrindines pareigas: 1. Prognozuoti ir planuoti. Vadovas turi sugebėti žiūrėti į ateitį. Planavimas – tai pagrindinė aukštesnio lygio vadovo darbo funkcija, daranti didelę įtaką kitų jo vykdomų funkcijų efektyvumui bei paliečianti visą organizaciją. Pirmasis planavimo etapas - tikslų ir uždavinių nustatymas. Tik žinodamas galutinį tikslą organizacijos vadovas gali tiksliai numatyti, ką reikia padaryti. Vadovas turi ne tik planuoti, kaip sukurti pelną, bet ir siekti tikslo sukurti pelną. Antrasis svarbus planavimo etapas - nustatyti, kaip įgyvendinti tikslus ir juos pasiekti. Dažnai tam pačiam tikslui pasiekti yra kelios galimybės, ir organizacijos vadovas turi pasirinkti geriausią iš jų. Norėdamas pasirinkti optimalų atsakymą, vadovas pirmiausia turi išanalizuoti visus galimus variantus, pasverti jų naudą ir trūkumus ir pasirinkti, kuris iš jų geriausiai atitinka esamas ir numatomos ateities aplinkybes. Nustačius tikslą, galima planuoti veiksmus ir laikytis tinkamos krypties, suskirstant, ką ir kokia tvarka reikia atlikti. Planuojant reikalingi šie vadovų gebėjimai: gebėjimas įvertinti situaciją; numatyti, ką reikia padaryti; apskaičiuoti, kaip tai padaryti; peržiūrėti ir koreguoti tai, kas padaryta. 2. Organizuoti. Vadovas turi sugebėti nustatyti oficialią santykių struktūrą, kuri geriausiai atitiktų organizacijos tikslus. Kad organizacija būtų veiksminga, nepakanka, jog kiekvienas atskiras narys ar padalinys dirbtų gerai. Jų pastangos turi būti koordinuojamos ir integruojamos į platesnę organizacijos veiklą. Būtent todėl atliekamas organizavimo vaidmuo. Vadovai turi rasti priemones, kaip pasiekti tikslus, turint turimų išteklių, kai planai jau parengti. Žmonės yra vertingiausi bet kurios organizacijos ištekliai. Todėl vadovas turi apsvarstyti visus darbus, kuriuos atlieka organizacijos darbuotojai, ir suburti komandą, galinčią juos atlikti. Taigi organizavimas – tai funkcija, kuria vadovai paskirsto darbus, atsakomybę, išteklius organizacijos nariams, kad jie efektyviai siektų organizacijos tikslų. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 32 psl.) 3. Motyvuoti. Vadovas turi gebėti atpažinti savo pavaldinių reikalavimus ir į juos reaguoti. Pažinti ir motyvuoti darbuotojus - dar viena svarbi vadovavimo dalis. Vadovas turi nustatyti, ko nori kiekvienas darbuotojas. Norint tai pasiekti, reikia įdiegti poveikio priemonių sistemą, kuri padėtų vadovui sėkmingai valdyti darbuotojus. 4. Kontroliuoti. Vadovas turi gebėti įvertinti, kaip tai, kas vyksta, palyginti su tuo, kas turėtų vykti. Kontrolė – tai valdymo funkcija, atsakinga už tai, kad būtų nustatyta, kas organizacijoje yra negerai, kodėl tai yra negerai ir ką galima padaryti, kad būtų išvengtą problemų ateityje. Yra trys pagrindiniai kontrolės proceso etapai: • Vertinimo kriterijų nustatymas. • Pasiektų rezultatų ir taikytų vertinimo kriterijų palyginimas. • Reikalingų korekcinių veiksmų atlikimas. Tikrasis vadovo vaidmuo - viską apgalvoti, kontroliuoti ir veikti vietoje kiekvieno. Vadovas jus prisimena, nurodo, kur eiti, ir kontroliuoja, kad viskas vyktų tinkamai. Jei jis nesiremia vadovavimu, jis bus neveiksmingas. Vadovas, siekiantis būti lyderiu, turi atlikti keletą papildomų užduočių, kad palaikytų puikius santykius su pavaldiniais, nuo kurių priklausys, ar vadovas yra komandos lyderis, ar ne. Sudėtinga vadovų ir pavaldinių santykių visuma vadinama vadovavimo stiliumi. Vadovas atlieka tik tas funkcijas, kurios jam patikėtos jo asmeniniu stiliumi. Kiekvieno vadovo darbo stiliui įtakos turi individualūs ir komandos bruožai. Yra keletas reikšmingų elementų, lemiančių, koks valdymo stilius bus taikomas: • Įmonė ar organizacija, turinti apibrėžtus tikslus ir uždavinius; • Gamybinė aplinka - veiklos organizavimo būdas, gamybinių įgūdžių lygis; • Valdymo komandos charakteristikos - sudėtis, pasirengimo lygis ir santykių pobūdis. Apibendrinant galima teigti, kad vadovas atlieka tris pagrindinius vaidmenis: asmeninį, kuris apima atstovavimą įmonei tiek išorėje, tiek viduje; informacinį, kuris apima komunikacijos valdymą tiek išorėje, tiek viduje, taip pat įmonės veiklos analizę ir ataskaitų rengimą; ir sprendimų priėmimo, kuris apima įmonės išteklių valdymą, kontrolę, prevenciją, paskirstymą ir plėtrą. 2.2. Vadovo elgesio bruožai Vadovas - tai asmuo, užimantis vadovaujančias pareigas. Teigiama, kad vadovo vaidmuo - priimti sprendimus visais svarbiausiais valdymo klausimais, kad vadovas atsako už valdymo proceso eigą ir rezultatus, kad vadovas koordinuoja ir vadovauja valdymo aparato grandžių ar atstovų darbui, kad vadovas vadovauja gamybiniams padaliniams, kad vadovas kontroliuoja ir reguliuoja gamybą ir visų darbuotojų veiklą. • Toliau pateikiami vadovavimo įgūdžiai, reikalingi gerai komandai suburti: • Nuoseklumas; • Efektyvūs darbo metodai; • Rūpinasi komandos nariais; • Kuria sveikus santykius komandoje; • Palaiko komandinio darbo idėjas; - • Noriai remia savo žmonių asmeninį augimą ir individualų tobulėjimą; • Tinkamai parenka ir paskirsto darbuotojus; • Nagrinėja veiklos rezultatus nerodydamas pirštu į konkrečius asmenis. • Skatina protingai, leistinai rizikuojančius darbuotojus; Efektyvus vadovavimas pasižymi šiomis savybėmis: • Gebėjimas vadovauti ir įtikinti kitus. Vadovas turi gebėti įtikinti savo pavaldinius sekti paskui jį. Gebėjimas vadovauti komandai ir turėti įtakos yra labai vertinamas. Neturint gebėjimo daryti įtaką kitiems ir pastūmėti pavaldinius siekti vieno tikslo, vadovauti sunku. • Gebėjimas kritiškai mąstyti ir daryti išvadas. Veiksmingi vadovai geba analizuoti duomenis ir priimti pagrįstus sprendimus. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Vadovai turi ne tik analitiškai mąstyti, bet ir tikėti savo sprendimais ir jų laikytis. ◦ Savo lygio gebėjimas bendrauti su vadovais, pavaldiniais ir vyresniaisiais vadovais. Stiprūs vadovai supranta, kaip veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių lygių tos pačios organizacijos darbuotojais. ◦ Gebėjimas užbaigti darbą ir laikytis terminų. Organizacijos žavisi vadovais, kurie imasi veiksmų ir pasiekia rezultatų. Jei priimamas sprendimas arba sukuriamas strateginis planas, jis turi būti įgyvendintas, kitaip strategija žlugs. Vadovai, gebantys veiksmingai motyvuoti savo komandas atlikti užduotis, sugeba pasiekti rezultatų. Sėkmingo vadovavimo supratimo požymiai yra šie: • Personologinis požiūris. Manoma, kad geri vadovai pasižymi tam tikromis asmeninėmis savybėmis, kurios gali būti įgimtos arba išmoktos ir ištobulintos. Asmuo, kuris nėra išsiugdęs šių gebėjimų, ateityje negalės pakilti iki vadovo pareigų. • Elgesiu pagrįstas metodas. Šios teorijos orientuotos į tai, kaip turėtų būti pasirenkamas vadovo elgesio modelis. • Taikomas kognityvinis metodas. Jame teigiama, kad vadovas turi suvokti ir įvertinti situaciją, kad galėtų priimti tinkamus sprendimus ir pasiekti norimų tikslų. • Socialine sąveika grindžiamas metodas. Anot socialinės sąveikos teoretikų, vadovavimas grindžiamas socialiniais santykiais tarp vadovo ir jo pavaldinių. Sąveika turi būti abipusė: vadovo veiksmai daro poveikį pavaldiniams, o pavaldinių elgesys daro poveikį vadovui. Pav. 1 Elgesio poveikio metodai Valdymo tikslas - kad darbuotojai laiku atliktų savo užduotis. Lyderį galima atpažinti pagal šias elgesio savybes: • Gebėjimas vadovauti; • Gebėjimas nustatyti problemų prioritetus; • Išskirtinis darbštumas; • Ryžtingas sprendimų priėmimas susidūrus su sunkumais ir žinių trūkumu; • Gebėjimas atrinkti tinkamus žmones ir atsisakyti netinkamų. Kiekvienas vadovas siekia sėkmingai eiti savo pareigas. Todėl yra trys reikalavimai, kuriuos būtina įvykdyti, kad vadovavimas būtų veiksmingas. Pav. 2 Sėkmingas vadovavimas [1] Pateikti veiklos uždaviniai turi sąsajų tarpusavyje. Grandinė pagrįsta tuo, kad jeigu įvyksta nepasisekimas vienoje srityje, automatiškai įtaka daroma ir kitoms. Atsižvelgus į komunikacijos modelius, vadovai išsiskiria į klasikinius ir modernius. Tai galime pamatyti 3pav. ir 4pav. Pav. 3 Klasikinės komunikacijos modelis [2] Klasikinės komunikacijos modelyje vaizduojama vienpusė vertikali komunikacija, kai visas valdymas priklauso nuo vadovo. Pav. 4 Modernios komunikacijos modelis [2] Modernios komunikacijos modelyje vaizduojama dvipusė vertikali komunikacija, kuomet vadovas atsižvelgia ir kitų, savo pavaldinių, nuomone. Apibendrinant gero vadovo savybes galima pasakyti, kad geri vadovai yra kompetentingi, prisiima atsakomybę už savo pareigas ir yra pasirengę spręsti iškilusias problemas. Labai svarbu gebėti veikti savarankiškai ir kartu sudaryti sąlygas kitiems išsakyti savo nuomonę. Savarankiškas vadovas turi pasižymėti savikontrole, savikritiškumu, atkaklumu ir drąsa. Profesionaliai veikiantys vadovai ragina savo komandas dirbti kartu siekiant vieno tikslo. Vadovai turi būti jautrūs savo ir kitų jausmams, kad sukurtų darnią, darbščią komandą. Asmuo, atsakingas už įtampos ir streso valdymą, turi būti emociškai stabilus ir gebėti valdyti save įvairiais atvejais. Jis turi pasižymėti kūrybiškumu, kuris apima savarankišką mokymąsi, gebėjimų tobulinimą, vadovaujamos komandos ateities ir perspektyvų matymą ir numatymą, naujų idėjų ir metodų kūrimą. Vadovus galima suskirstyti į dvi grupes pagal jų elgesio ypatybes: • Despotai (naudojantys organizaciją savo tikslams ir vadovaujantys jai morališkai žlugusiomis asmenybėmis); • Funkcionieriai (naudojantys organizaciją savo tikslams ir vadovaujantys jai morališkai žlugusiomis asmenybėmis, veda įmonę į priekį, sugeba atskirti gerus darbuotojus, siekdami efektyvaus darbo ir rezultatų visiems). 3. Vadovavimo stiliai 3.1. Vadovavimo stilių klasifikacija Vadovo elgesys, kaip ir kokiu lygmeniu jis skirsto įgaliojimus, kokias įgaliojimų formas taiko ir kaip valdo žmonių tarpusavio santykius - visa tai yra labai svarbūs vadovo valdymo veiklos aspektai. Valdymo stilius - tai stabilus vadovo bruožų rinkinys, pasireiškiantis jo santykiais su pavaldiniais. Kitaip tariant, tai būdas, kuriuo viršininkas valdo savo pavaldinius ir kuriuo jis išreiškia savo elgesio modelį, nepriklausomą nuo konkrečių situacijų. [3] Remiantis valdymo stiliaus apibrėžimais, vadovo elgesys neatsiejamas nuo jo valdymo stiliaus. Vadovavimo stilius – tai elgsenos normos, taisyklės ir metodai, kuriuos vadovai taiko savo darbe siekdami daryti pavaldiniams poveikį ir skatindami juos siekti organizacijos užsibrėžtų tikslų. [4] Taikyti įvairias valdymo strategijas ir procedūras, siekiant įtikinti darbuotojus siekti įmonės tikslų. Kiekvienas vadovas turi nuspręsti, kaip veiksmingai vadovauti ir koks yra jo unikalus vadovavimo stilius. Kadangi dėl darbuotojų sąveikos įvairovės atsiranda vadovavimo stilių įvairovė, literatūroje pateikiama daug skirtingų požiūrių į vadovavimo stilius. Tačiau galima nustatyti tam tikro vadovavimo stiliaus savybes, ir šie bruožai buvo naudojami skirtingoms vadovavimo stilių grupėms klasifikuoti ir apibūdinti. Šiuo metu nėra vieningos vadovavimo stilių taksonomijos. Mokslinėje literatūroje išskiriami keli vadovavimo stiliai. Svarbu pažymėti, kad ne visi autoriai vadovavimo stilius skirsto vienodai. Šie pagrindiniai vadovavimo stiliai pripažįstami remiantis šiais klasifikavimo kriterijais, pavyzdžiui, vadovo ir pavaldinio sąveika ir valdžios pobūdis: Pagrindiniai 5pav. paveiksle išskirti šie vadovo tipai: • Autokratinis vadovavimo stilius dar skirstomas į charizmatinį (dėl vadovo charizmos ir asmeninių savybių pavaldiniai jam paklūsta savanoriškai; patriarchalinį (vadovo elgsena organizacijoje panaši į šeimos galvos elgseną); biurokratinį (grindžiamas precizišku, teisę ir įstatymus atitinkančiu reguliavimu, organizacijos narių griežtu pavaldumu ir klusnumu, darbuotojų santykių nuasmeninimu). • Demokratinis vadovavimo stilius grindžiamas valdžios pasidalijimu įtraukiant pavaldinius į vadovavimą ir sprendimų priėmimą. Vadovas linkęs daugumą klausimų spręsti kolegialiai pasilikdamas sau teisę priimti sprendimą po to, kai klausimas apsvarstytas kolektyve. Pabrėžiama pagarba darbuotojams, jų gebėjimai. Vadovas skatina pavaldinių iniciatyvą, savarankiškumą, kontroliuoja darbo rezultatus, o ne eigą. Nurodymai pavaldiniams teikiami pasiūlymų ir patarimų forma. Vadovas nebijo pripažinti klydęs, konstruktyviai reaguoja į kritiką. Demokratinis vadovavimo stilius dažnai laikomas tinkamiausiu, bet dėl jo gali nukentėti sprendimų priėmimo operatyvumas, vadovas kartais vengia atsakomybės ją perduodamas kolektyvui. • Liberaliajam vadovavimo stiliui būdinga vadovo minimalus kišimasis į pavaldinių veiklą. Vadovas nepabrėžia savo užimamos padėties, vengia kontroliuoti pavaldinius, jiems įsakinėti, yra pasyvus, kartais nenuoseklus, jį lengva paveikti iš šalies. Turėdami didelę veiksmų laisvę pavaldiniai savo nuožiūra kelia sau uždavinius ir juos įgyvendina. Teigiama, kad toks vadovavimo stilius tinkamiausias, kai darbas individualus ir kūrybinis, bet netinka sudėtingomis dinamiškomis sąlygomis. Apibendrinant daugybę vadovavimo stilių, galima pasakyti, kad visi jie turi vieną bendrą bruožą - sprendimų priėmimą. Tyrimų duomenimis, nėra vieno geriausio vadovavimo stiliaus, o efektyviai dirbantys vadovai mano, kad labai svarbu keisti savo vadovavimo stilių, kad jis atitiktų darbuotojų poreikius, atsižvelgiant į aplinkybes. Organizacijose egzistuoja skirtingi vadovavimo stiliai, kurie priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, vadovo asmeninių savybių, organizacijos tipo, dydžio ir darbuotojų sudėties (lyties, amžiaus ir kt.). Kiekvienas turėtų suprasti, kad kuo labiau darbuotojas gerbia savo vadovą ir atvirkščiai, tuo produktyvesnė ir malonesnė bus darbo aplinka. 3.2. Autokratinis valdymo stilius Autokratiniam vadovavimui būdinga didelė autoriteto koncentracija vadovo rankose. Tai vadybinis požiūris, suteikiantis daug veiksmų laisvės ir labai mažai kontrolės. Autokratai, be kita ko, sugeba išspręsti ne tik didelius, bet ir mažus sunkumus grupės aplinkoje. Vadovas primeta savo valią pasekėjams ir nesuteikia jiems jokios galios, verčia pavaldinius abejoti ar net kaltinti jį netinkamu elgesiu. Pagrindinės autokratinio elgesio su pavaldiniais priežastys gali būti šios: • Žmonės pirmiausia trokšta saugumo; • Žmonės nemyli savęs, išsisukinėja nuo užduočių ir nori, kad jiems būtų vadovaujama; • Žmones reikia kontroliuoti, spausti ir bausti, kad jie dirbtų. Tokiu atveju diktatorius sutelkia valdžią savo rankose ir praktiškai pašalina visus pavaldinius iš sprendimų priėmimo proceso. Autokratas naudoja griežtą darbo struktūrą ir taisyklių rinkinį, kad griežtai kontroliuotų savo pavaldinių elgesį. Apibendrinant galima teigti, kad autokratinį vadovą apibūdina tai, kad jis negerbia kitų. Iš tikrųjų toks įgudęs autoritarinis vadovavimo stilius yra nedažnas, tačiau autoritarinės nuostatos ir elgesys kartais gali įkvėpti pagarbą ir empatiją problemų sprendimo savalaikiškumui. Didžioji dauguma autokratų yra užsispyrusios, egocentriškos asmenybės, kurios pervertina savo įgūdžius. Autoritarinis vadovavimo stilius reikalauja atsargumo, nes dažnai slepia nekompetenciją arba organizacinių gebėjimų stoką, o tai dažniau yra silpnumo, o ne stiprybės požymis. Privalumai Trūkumai • Sprendimų priėmimo greitis; • Geras pavaldinių ir savo darbo organizavimas; • Vidutinio ir žemo kvalifikacijos lygio darbuotojai yra patenkinti savo viršininku.; • Energingi, savimi pasitikintys ir kvalifikuoti vadovai. • Neatsižvelgimas į kitus; • Vietoj to, kad būtų padedama, pasitelkiama perdėta apsauga, kontrolė ir bausmės; • Darbuotojų interesai, aktyvumas ir iniciatyva slopinami; • Dažniausiai pasitaikanti valdymo rūšis yra įsakymas. Lentelė 1 Autokratinio valdymo stiliaus privalumai ir trūkumai Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų galime daryti išvadą, kad autokratiniam vadovui būdingas stiprus vadovavimo stilius, kuris yra labai svarbus organizacijos veiklos rezultatams. 3.3. Demokratinis vadovavimo stilius Demokratinis vadovas suteikia pavaldiniams galimybę patiems rasti problemos sprendimo būdą pagal savo gebėjimus. Tai valdymo stilius, suteikiantis darbuotojams daug veiksmų laisvės, priklausomai nuo vadovo priežiūros. Demokratinį vadovą apibūdina poveikio priemonės, kurios leidžia pavaldinių gebėjimams ir saviraiškai atlikti svarbų vaidmenį priimant sprendimus. Vadovas pirmenybę teikia veiklai komandoje ir vengia pernelyg naudoti galios svertus. Vadovo demokrato kredo galima nusakyti kaip: • Skatinimas – tikslo siekimo variklis; • Darbas yra įprasta gyvenimo dalis. Žmonės ne tik prisiima atsakomybę, jei tam yra tinkamos sąlygos, bet ir jos siekia. • Intelektualiniai ir žmogiškieji gebėjimai kūrybiškai spręsti problemas yra nepakankamai išnaudojami; • Žmonės patys save kontroliuos ir valdys, jei jiems bus artimi organizacijos sprendimai. Demokratinis vadovas nesistengia primesti savo valios pavaldiniams, o dalijasi valdžia ir vadovauja veiklos rezultatams. Demokratinis valdymo stilius pasižymi didele valdžios decentralizacija. Pavaldiniai turi daug laisvės ir aktyviai dalyvauja planavimo ir sprendimų priėmimo procese. Šiuo vadovavimo stiliumi dedamos sutelktos pastangos puoselėti skaidrumo ir pasitikėjimo atmosferą. Prireikus pavaldiniai per daug negalvoja ir kreipiasi į šio stiliaus vadovą patarimo ar pagalbos. Demokratiniam vadovui komanda yra stipriausia veiklos rezultatų grandis. Jis stengiasi išmokyti pavaldinius, kaip ištirti problemą ir kaip apsvarstyti bei įvertinti įvairias galimybes. Vadovas sprendžia tik sudėtingiausius ir esminius klausimus. Jis nėra apsuptas stereotipų ir savo elgesį pritaiko prie scenarijaus, komandos sudėties ir kitų veiksnių. Vadovas pateikia užduotį kaip pasiūlymą, atsižvelgdamas į pavaldinių nuomonę, o tai nereiškia, kad vadovas vengia atsakomybės ar kad neturi savo nuomonės. Jis mano, kad pavaldinių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą nuo pat pradžių duos geriausių rezultatų. Demokratiški vadovai žino savo pavaldinių stipriąsias ir silpnąsias puses, orientuojasi į jų saviraiškos ir intelektinio potencialo ugdymą. Demokratai savo tikslo pasiekia įtikindami vadovus savo veiksmų verte ir tikslu. Tokiam vadovui pavaldūs pavaldiniai nuolat informuojami apie įmonės būklę ir potencialą. Ši informacija padeda lengviau sutelkti komandą ir įdiegti bičiulystės jausmą. Toks vadovavimo būdas skatina darbuotojų kūrybinę veiklą, kartu puoselėdamas komandinį pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Savikontrolė pakeičia drausmę, tačiau tai nereiškia, kad vadovo galia sumažėja; priešingai, ji padidina jo autoritetą ir tikrąją galią, nes valdymas vyksta be didelio spaudimo, pažeminimo ar grasinimų ir sutelkiant dėmesį į pavaldinių stipriąsias puses. Privalumai Trūkumai • Maloniai priimti kritiką; • Skatina iniciatyvą; • Didina darbuotojų pasitenkinimą darbu; • Didina darbuotojų atsidavimą įmonei. • Vėluoja sprendimų priėmimas; • Netinka naudoti avariniu atveju; • Vadovas gali atsisakyti atsakomybės ir perduoti ją savo komandai. Lentelė 2 Demokratinio vadovavimo stiliaus privalumai ir trūkumai Iš 2 lentelėje pateiktų duomenų galime pastebėti, kad vadovai, kurie renkasi demokratinį vadovavimo stilių, turi ir gerų, ir neigiamų savybių. Šis vadovavimo stilius turi ypatingą privalumą - skatina pavaldinių iniciatyvumą ir pasitenkinimą darbu. Kita vertus, sprendimų priėmimo procesas vyksta lėtai, o tai gali turėti neigiamos įtakos bendriems įmonės veiklos rezultatams. 3.4. Liberalus valdymo stilius Vadovaujant liberaliam vadovui, dažnai vadinamam nesikišančiu vadovu, pavaldiniai gali lanksčiai priimti asmeninius sprendimus. Pavaldiniams suteikiama beveik visiška autonomija nustatant savo tikslus ir valdant savo veiklą. Liberalųjį vadovavimą apibūdina vadovo nesidomėjimas valdymu, noro, iniciatyvos stoka ir vengimas prisiimti atsakomybę, ypač kai rezultatai yra prasti. Liberalus vadovas nesikiša į darbuotojų reikalus, neturi iniciatyvos ir savo vaidmenį vertina kaip derinimą tarp atitinkamų skyrių. Tokio vadovo elgesys nenuoseklus, jis linkęs pasiduoti aplinkos įtakai ir priimti neapgalvotus sprendimus. Jie labai atsargūs, galbūt todėl, kad abejoja savo vadybiniais gebėjimais, ir perdėtai sureikšmina hierarchiją. Bendraudamas su pavaldiniais vadovas yra labai malonus ir malonus, visada pasirengęs išklausyti kritiką ir pasiūlymus, tačiau retai geba juos įgyvendinti. Jis negali kelti darbuotojams griežtų reikalavimų, nes nenori įžeisti jų jausmų. Paprastai vengia imtis ryžtingų veiksmų ir nesugeba įtikinti pavaldinių atlikti užduotį. Jei pavaldiniai nesiryžta to daryti, vadovas yra labiau linkęs tai padaryti pats, o ne versti juos tai daryti. Jis retai naudojasi drąsa pasakyti "ne", o idealistinius pažadus žarsto dažnai ir lengvai. Kai liberalų vadovą erzina jo vadovai ar pavaldiniai, jis yra labiau linkęs aukoti savo vertybes. Jis naudoja įvairias paskatas, nuolaidas ir atidėjimus, kad įgytų ir įtvirtintų kontrolę savo darbuotojų akyse. Kai vadovai ragina jį padaryti ką nors neįprasto, kas neatitinka normatyvinių aktų ar elgesio standartų, jis nesuvokia, kad toks veiksmas yra įmanomas. Liberalus vadovas stokoja organizacinių gebėjimų, darbuotojų elgesį kontroliuoja epizodiškai ir nepastoviai, o jo darbo rezultatai apskritai yra prasti. Liberalaus vadovavimo stiliaus privalumų ir trūkumų tyrimas siūlomas apibendrinant daugelio autorių darbus (žr. 3 lentelę). Privalumai Trūkumai • Naudojimasis paskatomis; • Nuolatinis bendravimas su pavaldiniais; • Pavaldiniai turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę. • Vadovas vengia atsakomybės ir stokoja organizacinių įgūdžių; • Vadovas nekuria naujovių veikloje. Lentelė 3 Liberalaus valovavimo stiliaus privalumai ir trūkumai 4. Vadovavimo ir vadovavimo stilių tyrimo rezultatai 4.1. Vadovavimo ir vadovavimo stilių tyrimo metodika Tyrimo tikslas: kiekybinės apklausos metodu siekiama išsiaiškinti teorinėje dalyje analizuotus vadovavimo ir vadovavimo stilių niuansus. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti visuomenės požiūrį į vadovavimą; 2. Nustatyti, visuomenės pasirinkimus apie vadovo savybes ir veiksnius; 3. Išsiaiškinti, kaip visuomenė vertina įvairius vadovavimo stilius. Tyrimo metodas: apklausa. Tyrimo imtis – 43 respondentai. 4.2. Vadovavimo ir vadovavimo stilių apklausos Lietuvoje rezultatai Internetinė apklausa vyko 2022 sausio 1 – 9 dienomis. Apklausa buvo atlikta sąžiningai, laikantis mokslinių tyrimų etikos ir teisės normų ir užtikrinant duomenų anonimiškumą. Tiriamieji patys sprendė, ar nori dalyvauti apklausoje, ar ne. Atsakymams duoto laiko trukmė priklausė nuo asmenų pačių poreikių. Visi dalyviai buvo supažindinti su duomenų konfidencialumu. Buvo apklausta 43 respondentas, tarp kurių didžioji dalis respondentų (62,8 proc.) yra moterys, vyrai sudaro 37,2 proc. Didžioji dalis respondentų (58,1 proc.) yra 18-24 metų. 27,9 proc. apklaustųjų yra 25 – 35 metų, 9,3 proc. yra 18 ir mažiau metų, ir mažuma yra iki 35 ir daugiau metų amžiaus. Didžioji dalis respondentų (34,9 proc.) yra studentai. 30,2 proc. – dirbantys studentai, 16,3 proc. apklaustųjų yra dirbantys ir po 9,3 proc. pasiskirstė bedarbiai ir moksleiviai. Didžioji dalis apklaustųjų (58,1 proc.) teigia, kad gero vadovavimo stilius yra demokratinis, 25,6 proc. laikosi pozicijos prie autoritarinio valdymo ir 16,3 proc. respondentų nuomone priimtiniausias yra liberalusis valdymas, kuomet vadovas pasižymi minimalia įtaka organizacijoje. Taip pat, didžiausias procentas (58,1 proc.) respondentų pasisakė, kad vadovavimo efektyvumas nepriklauso nuo lytiškumo, kiek mažiau (27,9 proc.) nelabai priklauso, 7 proc. apklaustųjų neturi nuomonės šiuo klausimu ir vos keletas žmonių yra užtikrinti, kad lytiškumas priklauso, ar netgi labai priklauso nuo vadovavimo efektyvumo. 15,9 proc. apklaustųjų mano, kad būti reikliam ir griežtam yra svarbiausia vadovo savybė, kiek mažiau 14,9 proc. – mokėti paskatinti ir bausti, 11,8 proc. pasitikėjimas savimi ir buvimas mandagiam pasirodė geriausi vadovo bruožai, 11,3 proc. neįsivaizduoja gero vadovo be gero humoro jausmo, 10,8 proc. teigia, kad vadovas ne tik turi gerai dirbti darbą, tačiau ir branginti pavaldinių laiką, 9,2 proc. – orientuotis į pavaldinių darbo santykius, o po to į veiklos rezultatus, 7,7 proc. ir 6,7 proc. mano, kad vadovas turi turėti tinkamą psichologinį pasirengimą bei gerbti pavaldinius ir jais domėtis. Didžiausia dalis respondentų (28,8 proc.) ir 26,9 proc. mano, jog vadovo asmeninės savybės ir jo vadybinės kompetencijos lemia gerą vadovavimą įmonėje. Kiek mažiau (19,2 proc.) sako, kad vadovo autoritetas yra taip pat labai svarbus veiksnys ir mažiausias apklaustųjų pasiskirstymas ( 13,5 proc. bei 11,5 proc.) atiteko vadovo išsilavinimui ir vadovo amžiui kaip svarbiausius vadovavimo veiksnius. Taip pat, iškilus klausimui kaip vadovas turėtų skatinti savo darbuotojus dirbti našiau, respondentai daugiausiai ( 41,9 proc.) nubalsavo už atlyginimo didinimą kiekvienais metais, mažesnė dalis(30,2 proc.) mano, kad kolektyvo išvykos, renginiai turi didelę įtaką geresniam darbui ateityje, pripažinimas (padėkos, raštai, viešos pagyros) taip pat labai svarbi darbo dalis pasirodė 20,9 proc. apklaustųjų ir mažuma (7 proc.) visgi galvoja, kad užtenka nemokamų pietų darbo metu kaip teisingam skatinimui dirbti. 34,9 proc. respondentų mano, kad geram vadovui turėtų būtų svarbiausia rezultatas, kiek mažiau (30,2 proc.) laikosi pozicijos, kad darbuotojų motyvavimas turėtų būti svarbiausias dalykas, 18,6 – darbo kokybė ir 16,3 proc. – darbuotojų asmeninis komfortas darbo metu. Taip pat, paklausus ar baimės kurstymas padeda efektyviau vadovauti, beveik vienareikšmiškai (76,7 proc.) respondentai nusprendė, kad nepadeda, 16,3 proc. visgi mano, kad baimės kurstymas padeda ir vos 7 proc. neturi savo nuomonės šiuo klausimu. 4.3. Tyrimo išvados 1. Dauguma respondentų sutinka, kad geriausias yra demokratinis vadovavimas, kai vadovas remiasi grupės narių idėjomis ir pasiūlymais, o mažiausiai priimtas yra liberalusis, kuomet vadovas pasižymi minimalia įtaka, taip pat didelis procentas apklaustųjų teigia, kad lytis neturi įtakos vadovavimo stiliui. 2. Nors visi 43 respondentai į klausimus atsakinėjo labai skirtingai, dalyvavimo ir susidomėjimo lygis išliko aukštas, o tai rodo, kad ši tema aktuali visiems, nepriklausomai nuo socialinės grupės, amžiaus ar lyties. Visuomenės nuomone, svarbiausias vadovo bruožas yra reiklumas ir griežtumas. Taip pat labai svarbu, kad vadovas sugebėtų ir skatinti, ir bausti darbuotojus, vadinasi, visuomenė mano, kad pavaldinių drausminimas didina įmonės darbo kokybę. 3. Didžiausias procentas apklaustųjų nusprendė, kad vadovo gerą vadovavimą lemia vadovo vadybinės kompetencijos, tačiau šiam punktui, tik keliais procentais, kita dalis nusileido teigdama, kad visgi lemia vadovo asmeninės savybės. Taip pat, kad darbas vyktų sparčiai ir be trukdžių, vadovas turi motyvuoti savo pavaldinius tam tikrais būdais, respondentų didžiausioji dalis nusprendė, kad tai turi būti būtent algos kėlimas kiekvienais metais. Išvados 1. Be vadovo pagalbos vadovavimas daugeliui veiklų yra neįmanomas. Norint būti kompetentingu vadovu, reikia pasižymėti tokiomis savybėmis kaip kruopštumas, motyvacija daugelį kitų. Vadovas taip pat turi gebėti atlikti jam paskirtas užduotis: prognozavimas ir planavimas, žvilgsnis į ateitį ir organizavimas - tai žodžiai, kurie ateina į galvą galvojant apie prognozavimą ir planavimą. Vadovas turi gebėti sukurti oficialią santykių struktūrą, kuri geriausiai atitiktų organizacijos tikslus. Vadovas turi gebėti atpažinti savo pavaldinių poreikius ir į juos reaguoti. 2. Yra trys skirtingi vadovavimo tipai: autoritarinis, demokratinis ir liberalus. Autokratinis - vadovas vadovauja komandos veiklai ir priima sprendimus vietoje arba prašydamas narių pritarimo. Demokratinis - daugumos kontrolė; vadovas tik duoda nurodymus ir leidimus; skatinama autonomija ir savarankiškas sprendimų priėmimas. Niekas nevadovauja, todėl grupė gali pati save formuoti, ieškoti atsakymų ir daryti kvailas klaidas. Liberalus – pasižymi minimalia vadovo įtaka, nedemonstruojama vadovo padėtis. 3. Apklausos metu buvo nagrinėjami 43 žmonių atsakymai apie vadovavimą ir vadovavimo stilius. Apklausa buvo anoniminė, tai buvo nurodyta apklausoje jiems leidus. Didžioji dalis atsakiusiųjų buvo 18-25 amžiaus moterys. Vadovavimas yra tema, kuri aktuali visiems, nepriklausomai nuo tautybės, amžiaus ar lyties. Kalbant apie vadovavimą, lytis laikoma nepriklausomu aspektu. Dauguma respondentų mano, kad vadovas turi būti griežtas ir reiklus - tai viena iš asmenybės savybių, galinti padėti įmonei siekti savo tikslų. Demokratinis vadovavimo stilius yra populiariausias, o liberalus vadovavimo stilius - mažiausiai populiarus. Literatūros sąrašas 1. Kada autoritarinis vadovavimo stilius tinka ir kenkia . Verslo žinios, since loco, 2015. Prieiga per internetą https://www.vz.lt/archive/article/2013/8/22/kada-autoritarinis-vadovavimo-stilius-tinka-ir-kenkia 2. Baršauskienė Viktorija, Birutė, Almonaitienė Juona, Lekavičienė Rosita, Antinienė Dalia, įtraukta Žmonių santykiai organizacijose, Kaunas, KTU leidykla Technologija, 2010, p. 412. 3. Lileikis Saulius. Valdymo psichologija. Klaipėda, 2008. 67-78, 85-88, 122 p. ISBN 978-9955-18-338-9 4. Vadovavimo stiliai. Visuotinė Lietuvių enciklopedija, since loco, 2019. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/vadovavimo-stiliai-98634 5. Bružaitė Viktė, Vadovavimas ir vadovavimo stiliai. Vilnius, 2019 . Prieiga per internetą: https://apklausa.lt/f/vadovavimas-bei-vadovavimo-stiliai-d7a8swa.fullpage 6. Stoner, J. A. F., Freeman, R. E., Gilbert, D. R. (1999).Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 7. Robbins, S. P. (2003). Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 8. Damašienė, V. (2002). Valdymo pagrindai. Šiauliai: Šiaurės Lietuva. Priedai Esu Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto finansų studijų programos 1 kurso studentė. Šiuo metu rašau projektinį darbą tema „Vadovavimas ir vadovavimo stiliai“. Jūsų nuomonė labai svarbi, tam tikslui prašau atsakyti į žemiau pateiktus anketos klausimus. Anketa yra anoniminė, surinkti duomenys bus naudojami tik šio tyrimo tikslams. [6] 1. Jūsų lytis: • Moteris • Vyras 2. Jūsų amžius: •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!