Užsienio vaizdavimas lietuvių literatūroje (Škėma, Marcinkevičius)

kūrinyje „Mažvydas” ryškiausiai pavaizdavo užsienį ir jame bandančius prisitaikyti veikėjus.
į Ameriką ir dėl to jautriai išgyveno (save lygina su neprigyjančiu akacijos krūmu). Romano
„Balta drobulė” (pirminis pavadinimas „Keltuvas”) pagrindinis veikėjas Amerikoje jautėsi
lyg kaukas (mitologinė būtybė), nes buvo priverstas dirbti keltuvininko darbą (jis jautėsi
įspraustas į „dėžutę galvijams”). Toks protagonisto požiūris į Ameriką ir gyvenimą joje
leidžia suvokti, jog gyvenimas aštuoniamilijoninėje niujorkinėje dykumoje nėra pats
geriausias. Romane Antaną Garšvą kaip išeivį atpažįsta senutė („Tuoj pat pažinsi europietį”).
Pagrindinį romano veikėją galima palyginti su egzistencialisto Albero Kamiu „Sizifo mito”
pagrindiniu veikėju Sizifu (abu buvo absurdo žmonės, kovo prieš tai, ko negali nugalėti).
Antanas Garšva užsienyje tikėjosi pripažinimo , kūrybinės laisvės, bet dirbdamas liftininku,
yra priverstas vilkėti 87 numeriu pažymėtą uniformą (pirštinės dengia motinos dovanotą
auksinį žiedą su 1864 metų sukilimo data). Tai rodo, jog katastrofų pasaulio žmogus
užsienyje nėra laukiamas ir negali savęs realizuoti. Antanas Škėma romane siekė pavaizduoti
šaltą ir primityvų užsienio gyvenimą, neretai tam jis naudojo ironiją. O romano pradžioje
esantys prologai suteikia kūriniui pradžią (apie ką autorius rašys). Autorius, kaip ir ji sukurtas
veikėjas Antanas Garšva, turėjo psichologinių sutrikimų (greičiausiai tai buvo neurastenija) ir
šie sutrikimai sustiprėjo, kai protagonistas išvyko į užsienį (veikėjas lankosi pas daktarą,
tačiau liaujasi, nes gyvenimas svetimoje šalyje nepadeda pasveikti). Antaną Garšvą į priekį
stumia tik Elena, tačiau veikėjas, nors ir pats ją mylėdamas, naudojasi moters jausmais (taip
gauna įkvėpimo kūrybai ir apsaugo save nuo atgrasaus gyvenimo užsienyje). Romano
pabaigoje pagrindinis veikėjas sėdėdamas ant grindų šinšilo (idioto) veidu drasko savo
sukurtą eilėraštį (Antanas Garšva teigė, jog jis gims tada, kai parašys tobulą eilėraštį).
Antanas Škėma romane pavaizdavo veikėją, kuris užsienyje negalėjo savęs realizuoti ir
patyrė darbo bei kūrybos nesuderinamumo kančią. Taigi, egzodo rašytojas Antanas Škėma
romane „Balta drobulė” pavaizdavo atgrasų užsienį, kuris sužlugdo visas pagrindinio veikėjo
svajones.
Kito XX amžiaus antrosios pusės - XXI amžiaus pradžios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!