Urologijos teorija

UROLOGIJA 7.Nefrogeninė ir vazorenalinė hipertenzija, diferencinė diagnostika, gydymas Inkstai yra arba hipertenzijos priežastis ar jau jos “auka”. Hipertenzija:I-inė (92-94%) ir II-inė (4-6%).70% II-inių hipertenzijų yra inkstinės kilmės. Simptominę hipertenziją galima įtarti, kai suserga jaunesni kaip 20-30mt ar vyresni kaip 60mt.;būdinga ūmi pradžia; sunki hipertenzija; anamnezėje - inkstų ligos; patologiniai laboratoriniai šlapimo tyr.; III-IVº retinopatija. Diferencijuoti su I-ine hipertenzija ir kitomis II-inėmis hipertenzijomis (feochromacitoma, Kušingo s., aortos koarktacija, I-inis hiperaldosteronizmas (Kono s.), akromegalija, medikamentų vartojimas (estrogenai, kortikosteroidai, NSPV)) Inkstinė hipertenzija gali būti: I .Vazorenalinė(VH)♣ aterosklerozinė stenozė(dažns. 70-80%); (1-2%) ♣ fibroraumeninė displazija( 25%); ♣ arterinė trombozė (reta); ♣ aneurizma; ♣ papildomos inkstų arterijos; ♣ embolizacija su cholesterolio embolais- atliekant a-jų tyrimus; ♣ vaskulitai. II. Nefrogeninė(NH) : ♠ Ūminis glomerulonefritas(bilateralinė); (2-3%) ♠ Lėtinis pielonefritas( vienpusis); ♠ Lėtiniai tubulointersticiniai nefritai( bilateralinis); ♠ Nefrokalcinozė (hiperparatireoidizmas…); ♠ Augliai( vienpusis); ♠ Inkstų trauma – intraparenchiminė hematoma lėtinis intersticinis nefritas  inkstas susiraukšlėja nefrosklerozė; ♠ Diabetinė nefropatija (biliateralinė); ♠ Solitarinės cistos ♠ jatrogeninė- po litotripsijos. Arterinį kraujospūdį reguliuojantys renaliniai faktoriai: Renino – Angiotenzino- Aldosterono sistema; Na ir vandens pusiausvyros reguliavimas; vazodiliatacinių prostaglandinų( PGG2, prostaciklino) ir kininų( bradikinino) išskirimas. NH išsivysto, nes vyksta progresuojantis nefronų netekimas ir sutrinka inkstų f-ja ekskretuoti Na ir H2O hipervolemija arterinėje ir veninėje kraujotakoje  ↑ išmetamo kraujo tūris iš širdies. Nebegamina vazodiliatacinių m-gų.Renino- angiotenzino- aldosterono sistema aktyvuojasi vėlesnėse stadijose, kai uždegimas, fibrozė pažeidžia daug smulkių intrarenalinių kraujagyslių. VH išsivystimas – sumažėja inkstų audinio perfuzija dėl stenozės (>70% stenozė sukelia išemiją), aktyvuojasi renino - angiotenzino - aldosterono sistemapadaugėja angiotenzino II vazokonstrikcija stimuliuojama aldosterono sekrecija susilaiko Na ir vanduo, stimuliuojama adrenerginė sistema. Esant abipusiai a.renalis stenozei- Na ir vandens retencija dėl ekskrecijos sutrikimo. VH- aterosklerozė:daugiau serga vyrai; daugumai virš 60mt(nors būna ir po 40mt); hipertenzija retai serga kiti šeimos nariai; rūkoriai; kartu būna kitų organų pažeidimai – KŠL, pažeidimai klubo, kojų(claudicatio intermitens), kaklo arterijose, angina abdominalis. Gali būti CD, dislipidemijos.Gydymui rezistentška hipertenzija. Inkstų f-jos pažeidimas- padidėjęs kreatininas, mikroalbuminurija. -fibromuskulinė displazija- arterijos intimos išbujojimas, neaiškios kilmės.Daugiau moterims, iki 30mt, retai inkstų f-jos pažeidimas.Aukštas kraujospūdis(ypač diastolinis), kuris pakyla labai staiga( rytinis ir vakarinis aukštas kraujospūdis, skauda galvą) .Arterija susiaurėja segmentiškai- karolių vėrinio vaizdas angiogramoje. - aneurizma- dažnai šalia jos matosi ir stenozė. VH diagnostika- ▪ anamnezė; ▪ klinika;▪ auskultacija- paraumbilikalinėje srityje sistolinis- diastolinis ūžesys(40%); ▪ šlapimo tyrimas-proteinurija, kreatininas; ▪hipokalemija, metabolinė alkalozė; ▪ akių dugno tyrimai; ▪ IVU- daugiau nei 1,0-1,5cm inkstų ilgio skirtumai, pavėluotas kontrasto pasirodimas ir jo ekskrecija, stipresnis mažesnio inksto kontrastavimas. ▪ Izotopinė renografija su kaptopriliu - nenormali inksto su stenozuota a-ja kraujotaka, kaptoprilis depresuoja ekskreciją.Kaptoprilis veikia į vas efferens, todėl esant inksto stenozei, daugiau kraujo išteka, bet priteka tiek patsumažėja kapiliarinis spaudimas mažėja GFR. ▪Plazmos renino aktyvumas (PRA) – imamas veninis kraujas iš abiejų inkstų . Pažeistame inkste renino aktyvumas padidėjęs, o sveikame – sumažėjęs, koeficientas >1,5 yra patikimas VH įrodymas. Galima atlikti peroralinį kaptoprilio mėginį, PRA matuojamas prieš išgeriant 50mg kaptoprilio ir valandą po išgėrimo.Mėginys teigiamas, kai PRA >12ng/ml/h ar absoliutus PRA padidėjimas yra > 10ng/ml/h. Vienpusė stenozė nustatoma patikimai, o abipusė dažnai lieka nediagnozuota. 2 dienas prieš tyrimą nevartoti AKFI ir diuretikų, nes jie skatina renino g-bą.▪Inkstų a-jų dupleksinė ir doplerinė spalvotoji echoskopija- jautriausias diagnostikos metodas !. ▪ Selektyvi renalinė angiografija. ▪ CTA( spiralinė kompiuterinė angiografija), ▪ MRA( magnetinio rezonanso angiografija). Gydymas: Dieta; mažinti stresus, nutukimą ir aterosklerozės rizikos faktorius; fizinis aktyvumas…Vaistai- iš AKFI tinka tik Ramiprilis ir Monoprilis mažomis dozėmis. Geras antiproteinurinis poveikis gaunamas kombinuojant AKFI( veikia vas efferens) ir Ca kanalų blokerius( veikia į vas afferens)( TARKA® - verapamilis + trandolaprilis) –sinergistinis nefroprotekcinis poveikis.Diuretikai( torazemidas, indapamidas), kai kreatininas >130μmol/l.β - blokeriai- atenololis, metoprololis, karvedilolis.Daugumai pacientų reikalinga kombinuota terapija(75%).Vien tik kraujospūdžio kontrolė nesumažina išemijos ir progresuojančio inkstų funkcinio audinio netekimo – juos koreguoti sekančiais būdais: PTA - perkutaninė transliuminalinė angioplastika, stenozuota inksto arterijos vieta išplečiama specialiu kateteriu su balionėliu, įstatomi stentai. Kai nepadeda - rekonstrukcinė operacija: endarterektomija su lopu, autovenos šuntas (autovenos jungtis distaliau stenozės tarp aortos ir inkstų arterijos), kraujagyslės protezas (aortorenalinis šuntas, interpozicija).Nefrektomija, jei inksto gyvybingumas maximaliai sumažėjęs. Geriausi rezultatai , tiek PTA, tiek chirurginio gydymo, ligoniams su FMD(80%↓ AKS). Aterosklerozinės stenozės atveju- tik 40 %↓ AKS-dėl kito ren pažeid. NH diagnostika: anamnezė( inkstų ligos, traumos), klinika, fizinis ligonio ištyrimas, šlapimo tyrimas, kraujo tyrimas (anemija), echoskopija (inksto dydis, forma, inkstų taurelės, geldelės prie LPN išsiplėtę, navikai, akmenys, hematomos, abscesai, cistos…), IVU, radioizotopinė renograma ir scintigrama – sumažėjusi vieno ar abiejų inkstų f-ja, biopsija…NH gydymas- etiologinis ir simptominis.Pvz.: Jei atkakli hipertenzija yra dėl vienpusės akmenligės, tai atliekama nefrektomija. O jei abipusė, tai šalinami akmenys ir skiriamas simptominis hipertenzijos gydymas. 8.Inkstų vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas Inkstų arterijų anomalijos- dvi greta viena kitos iš aortos išeinančios arba priedinės (atokiau nuo inksto vartų atsiskiriančios) inksto arterijos.A.renalis accessoria įtekėdama į apatinį inksto polių prieš ureterį, gali užspausti pieloureterinę jungtį hidronefrozė (ekskrecinėje urogramoje matosi išsiplėtusi geldelė, skersinis kontrasto prisipildymo defektas ties pieloureterine jungtimi.Nefroangiografija.).Gyd:operacinis (plastinė pieloureterinės jungties op., kai a-ja paliekama už šlapimtakio) -intrareninė arterija kryžmai supa ir suspaudžia viršutinės taurelės kaklelį  sutrinka šlapimo nutekėjimas  taurelė plečiasi, prasideda skausmas.D:nefroangiografija.Gyd:viršutinio inksto poliaus rezekcija. -stenosis fibromuscularis a.renalis.Per didelė raumeninio, skaidulinio audinio sankaupa.Dėl išemijos prasideda art.hipertenzija.D:auskultuojant pilvo aortą sistolinis ūžesys.Echoskopija su spalvotu dopleriu(a-jos stenozė).Nefroangiografija.Gyd:Balioninė diliatacija, a.renalis rekonstrukcinė op. Inkstų skaičiaus ir dydžio anomalijos- inksto aplazija- nebūna vieno ar abiejų inkstų(šiuo atveju naujagimiai negyvena)D:Echoskopija, ekskrecinė urograma. -inksto hipoplazija- iš dalies išsivysto vienas ar abu inkstai.Vieno inksto anomalija g.b. asimptominė, ↑ kraujospūdis .Abiejų inkstų anomalija sukelia IFN jau vaikystėje.D:Ro tyrimas(mažas inkstas, taurelės), echoskopija, scintigrafija.Jei padidėja kraujospūdis hipoplastinis inkstas šalinamas. -ren duplicatus(dvigubas) –inkstas turi po 2 geldeles ir ureterius.Jie gali atsiverti viena(ureter fissus) ar atskiromis angomis(ureter duplex) šlapimo pūslėje.Kai ureteris yra dvigubas, viršutinės inksto dalies šlapimtakio anga pūslėje esti žemiau nei apatinės dalies šlapimtakio anga(Veigerto-Mejerio dėsnis).Jei viena anga atsiveria ne pūslėje- enuresis ureterica.Besijungiant dvigubo inksto ureteriams į vieną, dėl tarpureterinio refliukso į geldelę, jaučiamas skausmas, greičiau formuojasi akmenys, pielonefritas.D:cistoskopuojant 3-4 ureterių angos.Ekskrecinė urografija. -ren accessorius-dažnai hopoplastškas. Inkstų padėties anomalijos- homolateralinė inksto distopija-embriogenėzės metu iš dubens inkstas turi pakilti ir pasisukti.Kai to neatsitinka turėsime- distopiją.Pg. lokalizaciją skirstoma į:dubens, klubo, juosmens, krūtinės distipijas.Juosmens – besimptomė, o kitų lokalizacijų gali sukelti nervinių rezginių spaudimą.D:čiuopiasi nepaslankus darinys plive, echoskpija, ekskrecinė urografija, scintigrafija, KT.!!! netipiška akmenligės, ŪPN kinka.Jei nuolatiniai skausmai šalinti. -heterolateralinė(kryžminė) distopija-abu inkstai vienoje pusėj.Vienas inkstas yra įprastoje vietoje, o kitas žemiau.Pastarasis pereina skersai per stuburą ir atsiveria šlapimo pūslės įprastoje vietoje.Galimas nervinių rezginių spaudimas, skausmai, dispepsija.D:pilvo ertmėje čiuopiasi darinys, ekskrecinė urograma, echoskopija, scintigrafija, KT.Formuojasi hidronefrozė, pielonefritas, akmenys. Inkstų santykio anomalijos- pasagos formos (ren arcuatus).Apatiniai ar viršutiniai inksto poliai suaugę prieš aortą ir tuščiąją veną.Geldelės yra inksti priekyje, o taurelės eina į užpakalį, vidurį ir šonąureteriai guli ant parenchimos, gali sunkiau nutekėti šlapimashidronefrozė, pielonefritas, akmenligė.Gali spausti nervinius rezginius-skausmas atsilošiant.D:čiuopiasi ties bamba.Ro – pasagos formos inksto kontūrai.Ekskrecinė urograma- netvarkingai išsidėstę taurelės ir geldelės.Inkstų scintigrama, echoskopija, KT.Gyd:jei stiprus skausmas istmotomija (perpjauna sąsmauką). beformis inkstas(ren informis)- abu suaugę inkstai sudaro ovalo formos inkstą su 2 geldelėmis.Būna vidurinėje linijoje ties L5 ar žemiau.D:ta pati kaip pasagos f. inksto. L formos(ren uncinatus), S formos (ren sigmoideus), J formos (ren inominatus). Inkstų struktūros anomalijos-Inkstų policistozė(polycistosis renum).Abipusė inkstų anomalija, atsiradusi dėl netaisyklingos jungties tarp nefronų sekrecinės ir ekskrecinės dalies.Prox. nefrono dalies kanalėliai plečiasi, susidaro įvairaus dydžio cistos .Jos spaudžia sveiką inksto audinį ir žeidžia jo f-ją.Svarbus paveldėjimas.IFN išsivysto apie 20-40mt. Klinika:makrohematurija, ŪPN, kai supūliuoja cistos.Yra 3 policistozės stadijos: 1.Kompensacijos- bendras silpnumas, sutrikusi širdies viekla, hipertenzija.Hipostenurija, poliurija.2.Subkompensacijos- nuolatinis skausmas inkstų plote, IFN, hipertenzija.3.Dekompensacijos-ryškus IFN, anemija.D:čiuopiasi, apžvalginėje RO matosi pašonkauliuose dideli, nelygūs inkstai.Ekskrecinnėje urogramoje- ilgos, šakotos taurelės.Scintigramoje daug židinių nekaupiančių izotopo.Radioizotopinė nefrograma- suletėjusios sekrecinės ir ekskrecinės fazės.Echoskopija.Gyd: simptominis- gydomas IFN, anemija, hipertenzija, pielonefritas.Didelės cistos punktuojamos, jei supūliuoja-operuojama.Rengiantis transplantacijai daroma abipusė nefrektomija. -pavienė inksto cista- dydis įvairuoja nuo 50ml iki kelių litrų talpos.Mažos- besimptomės, o didelės spaudžia parenchimą, sukelia maudžiančius skausmus.D:echoskopija, apžvalginė ir ekskrecinė urografija(nustumtos taurelės).Angiografija,KT.Gyd:Didelės punktuojamos, suleidžiama sutraukiančių vaistų.Supūliavus- cistos rezekcija. -ren spongiosum- piramidėse daug mažų 1-3mm cistų.Žievė nepažeista.Procesas apima abu inkstus.Cistose formuojasi akmenukai, recidyvuoja uždegimai, hematurija.Ekskrecinėje urogramoje- dauginės mažos ertmės susiliejančios su taurelėmis. 9.Geldelių ir šlapimtakių (ŠT) vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas ŠT ir geldelių skaičiaus anomalijos-Dviguba geldelė ir šlapimtakis- būna, kai inkstas dvigubas .Pyelon et ureter duplex daugeliu atvejų yra ampulės formos ir inksto viduje suskyla į 3 didžiąsias taureles, o kai kada geldelė tuoj virš pieloureterinės j-ties suskyla į 2 dalis ir sudaro 2 didžiąsias taureles,kurios šakojasi į mažąsias.Kartais tarptaurelinis tarpas yra gilus ir trukdo iš viršutinės geldelės dalies nutekėti šlapimui(akmenys, pielonefritas).Kol nėra komplikacijų padaryti tarptaurelinę anastomozę.Papildymą žr. “ren duplicatus” -ŠT ir geldelių aplazija- Geldelių ir taurelių struktūros anomalijos-megakaliksas(megacalyx)- Įgimta taurelių displazija, kai ne iki galo susiformuoja piramidės ir padidėja taurelių ertmė, speneliai plokšti, inkstas normalus.Kai nesusiformavusi viena piramidė-megacalyx, kai kelios- polymegacalyx.Šlapimo pasažo nesutrikdo.Ekskrecinėje urogramoje matosi daugiau ir didesnių mažųjų taurelių, be spenelių. -Taurelės divertikulas- cistos formos ertmė sujungta kanalu su taurele.Klinika:besimptomis, bukas skausmas, diegliai, makrohematurija, pielonefritas.D:Ekskrecinė urograma-apvaliai susikaupusi kontrastinė m-ga.Gyd:Operuoja, kai spaudžiama parenchima, yra akmenų, kartojasi uždegimai.Gali atliekti inksto rezekciją kartu su divertikulu, išpjauti divertikulą, drenuoti ir užsiūti kanalą. Ekstrarenalinės taurelės-calyces extrarenales-l.reta.Pastebima, kai atsiranda komplikacijų.D:ekskrecinėje ureteropielogramoje- anomalinis inkstas, geldelė, ekstrarenalinės taurelės, nelygūs, užlinkę taurelių galai.Gyd:plastinė op. Geldelės cista- gali sutrikdyti šlapimo pasažą.Nustatoma echoskopiškai, atsitiktinis radinys.Komplikuota operuojama-išgliaudoma ir pašalinama. Priegeldelinė cista- gali spausti inksto kraujagysles ir sukelti hipertenziją, makrohematuriją.Echoskopija.Išgliaudoma, pašalinama. Šlapimtakių padėties anomalijos-Retrokavalinis šlapimtakis(ureter retrocavalis, s.postcavalis)-šlapimtakis, susidarant tuščiajai venai, atsiduria už apatinės tuščiosios venos.Ureteris gali būti užspaudžiamashidronefrozė, pielonefritas.D:ekskrecinė urograma( išsiplėtusi geldelė, viršutinė ureterio dalis.Gyd:šlapimtakis perpjaunamas, ištraukiamas iš po v.cavair daroma uretero-ureteroanastomozė. Šlapimtakio angos ektopija(ectopia ostii ureteris)Pasitaiko dvigubam inkstui, kai ureterio anga atsiveria ne šlapimo pūslėje.Moterims gali atsiverti žemiau šlaplės rauko į šlaplę, į makšties prieangį, makštį.Moteris nuolat šlampa(enuresis ureterica).Būdinga hidronefrozė, pionefrozė.D:Ro.Gyd:jei inksto f-ja normali, tai ureteris perkeliamas į pūslę.Jei f-ja jau bloga-nefroureterektomija.Jei dvigubo inksto tik viena anga atsiveria ektopiškai-heminefroureterektomija. Šlapimtakio herniacija- ureteris pailgėjęs ir sudaro kilpą, patenka pro išvaržos(kirkšnies, šlaunies) vartus ir tampa jos turiniu. ŠT formos anomalijos-Spiralinis šlapimtakis(ureteris susisukęs spirale),Žiedinis šlapimtakis(dėl gleivinės pertekliaus persisuka). ŠT struktūros anomalijos-Ureterocelė-maišo formos apatinės ureterio dalies išsiplėtimas dėl susiaurėjusios šlapimtakio angos. sutrinka šlapimo nutekėjimasureterihidronefrozė, pielonefritas, akmenys.Ureterocelė dirgina pūslę- dizurija. Galimas ūmus šlapimo susilaikymas dėl šlaplės angos užkimšimo, jos iškritimo pro šlaplę.D:cistoskopuojant, ekskrecinė urograma(išsiplėtęs ureteris, geldelė).Gyd:TUR, išpjaunama didesnė ureterocelės dalis.Jei ji didelė- daroma atvira op. Ureterio nervų ir raumenų displazija- įgimtas jų neišsivystimas.Anomalija yra abipusė.Išskiriamos 3 stadijos:I-inkstų f-ja gera, išsiplėtęs ureterio apatinis 1/3(achalasia ureteris);II-vidut.º IFN, išsiplėtęs visas ureteris (megaloureteris);III-ryškus IFN, ureterohidronefrozė.D:Ekskrecinė urograma.Gyd:simptominis IFN, pielonefrito gydymas.Pradinėse stadijose- plastinės operacijos.Abipusės nefrostomijos. Įgimtas ureterio susiaurėjimas- strictura ureteris congenita.Pasitaiko pieloureterinėje, intramuralinėje dalyje.Hidronefrozė, pielonefritas.D:Eks.urograma.GYD:Pradinėse stad.-plastika. Įgimtas šlapimtakio vožtuvas-valva ureteris congenita .Po gimimo likę ureterio gleivinės raukšlės, kurios trukdo šlapimo tekėjimą. Įgimtas šlapimtakio divertikulas Hidronefrozė/ureterohidronefrozė-inkstų geldelių ir taurelių išsiplėtimas dėl sutrikusio šlapimo pasažo.I-inė dėl įgimtų inkstų anomalijų ar II-inis dėl akmenligės, uretrio naviko, uretrito, spaudimas ureterio iš išorės. Šlapimas spaudžia parenchimą- ji plonėja, blogėja inksto f-ja.Skiriamos 3 stadijos:I- ↔ geldelės, inkstų f-ja-normali;II- ↔ geldelės ir taurelės, suplonėja inksto parenchima, sutrikusi inkstų f-ja; III-labai išsiplėtę geldelės ir taurelės, labai suplonėja parenchima, inkstas nefunkcionuoja. Kliniškai: bukas skausmas, būna pielonefritas.D:echoskopu, ekskrec. urogramoje-išsiplėtę inksto ertmės.Izotopinės nefrogramos- obstrukcinė kreivė.Nefunkcionuojantis inkstas matosi eks. urogramoje, nefrografijoje, scintigrafijoje.Gyd:Jei įmanoma šalinama hidronefrozę sukėlusi priežastis.Nefunkcionuojantis inkstas šalinamas.Daromos plastinės op.Susiaurėjusias vietas galima išplėsti balionu, pašalinti uretroskopijos metu.Pieloureterinės jungties susiaurėjimas šalinamas taip: išpjaunam dalis geldelės, ureterio ir suformuojama nauja jungtis.Priedinė a-ja perkeliama už geldelės.Daromos antirefliuksinės op.(ureterocistneostomija)- dalis ureterio pakišama po pūslės gleivine, anga prisiuvama prie gleivinės. Refluxus vesicoureteralis(VUR)- grįžtamas šlapimo tekėjimas iš pūslės į šlapimtakius.Etio:Įgimtas angos nepakankamumas, infravezikinė obstrukcija, neurogeninė šlapimo pūslė.Refliuksas būna aktyvus,kai šlapimas grįžta tik šlapinantis, ir pasyvus-patenka nuolat.Yra 5 refliukso stadijos:I-darant cistogramą kontrastas patenka į distalinę ureterio dalį ;II-kontrastu užsipildo ureteris, geldelė, taurelė, bet jos normalios.;III-jos jau išsiplėtę; IV-ureteris vingiuotas, labai išsiplėtę geldelės ir taurelės(hidroureteris);V- ureterohidronefrozė.Ligoniai gali jausti skausmą juosmenyje šlapinantis.Kartojasi infekcijos.D: kontrastinė cistografija, ją padaryti ir šlapinantis, kad nustatyti aktyvų refliuksą.Gyd:Padidėjusį šlapimo pūslės detruzoriaus tonusą mažina- oksibutinino chlorhidratas.Gydomas pielonefritas.I-III st. atliekama antirefliuksinė ureterocistneostomija.Šalinti infravezikinę kliūtį. 10.Šlapimo pūslės ir šlaplės vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas Šlapimo pūslės aplazija – dažnai kartu su kitomis avomalijomis dėl kurių ir miršta. Šlapimo pūslės hipoplazija-vaisiui susiformuoja kelių mililitrų pūslė.Visiškas šlapimo nelaikymas.Gyd-ureteriai persodinami į tiesiąją žarną. Šlapimo pūslės atonija – nepakankamai susiformavęs r-nų ir nervų sluoksnis.Pūslėje nuolat daaugėja liekamojo šlapimo, vystosi komplikacijos.Daromos epicistostomos. Šlapimo pūslės ir makšties fistulė- jos simptomas-pro makštį ištekantis šlapimas, šlapinasi normaliai.D:Į šlapimo pūslę suleidžiamas indigokarminas, šoninė cistograma.Plastinė operacija. Dviguba pūslė- absoliučiai (esant 2 atskirom ertmėms ir 2 šlaplėm), dalinai(dalinė pertvara, viena šlaplė).D:Apžiūrint (ar nėra 2 šlaplių), cistoskopija, ascedentinė ar descedentinė uretrocistografija.Esant komplikacijoms, šalinama pertvara ar rudimentinė pūslė. Šlapimo pūslės kaklelio obstukcija- obstructio colli vesicae urinariae.Prasiseda dėl šlapimo pūslės kaklelio cistų, gleivinės raukšlių, vidinio rauko hipertrofijos, kaklelio sklerozės.Vaikai šlapindamiesi parausta, siaura šlapimo srovė.Po truputį daugėja liekamojo šlapimo, vystosi pūslės atonija, VUR , ureterohidronefrozė, pielonefritas, IFN. D:uretrocistoskopija.Gyd:transuretrinė rezekcija(TUR) ar atvira op.Gyd. IFN, pielonefritas Šlapimo pūslės divertikulas- šlapimo pūslės sienelėje esanti išgauba besijungianti su jos ertme .Divertikule prasudeda uždegimas, formuojasi akmenys.D:echoskopija, cistografija, cistoskopija.Gyd:Jei yra komplikacijų, spaudžiami gretimi organai atliekama operacija-šalinams visas divertikulas arba tik jo gleivinė, o jis likęs surandėja.TUR metu padidinama anga, kuri jungia su pūsle ir tada sumažėja liekamojo šlapimo. Šlapimo pūslės ekstrofija - priekinės pilvo sienos ir priekinės šlapimo pūslės sienos defektas su išsikyrusia sąvarža. Pro defektą išlenda užpakalinė pūslės siena, kartu būna epispadija.Nuolat išsiskirdamas šlapimas dirginna odą, prasideda infekcija, IFN, ureterihidronefrozė.Gyd:operacinis, Suformuojama pūslė, šlaplė, suartinami simfizės kaulai.Kartais šlapimtakiai perkeliami į atskirą žarnos segmentą. Įgimtas šlaplės susiaurėjimas- dažns. susiaurėja ties išorine anga.Vaikai šlapinasi sunkiai, įsitempę, siaura srove.Pūslėje daugėja liekamojo šlapimo, prasideda infekcija, arsiranda pūslės atonija, ureterohidronefrozė, IFN.D: apžiūra išorinės angos, uretrigrafija, uretroskopija, uroflumetrija.Gyd:Jei susiaurėjus išorinė anga- meatomija.Daromos kitų vietų plastinės operacijos, TUR, vidinės šlaplės striktūros incizija, prieš tai atlikus epicistostomiją Šlaplės vožtuvai-valvae urethrae-tai gleivinės raukšlės trukdančios tekėti šlapimui.D: kaip susiaurėjimo.Gyd:TUR operacija. Epispadija- tai nesusiformavusi priekinė šlaplės siena, o užpakalinė dalis toje vietoje sudaro vagelę.Berniukų šlaplė yra priekyje tarp išsiskyrusių akytkūnių.Varpa trumpa, pritraukta prie gaktos.Epispadijos skirstomos pg. tai kuri šlaplės dalis neišsivysčiusi:epispadia glandis(gydyti nereikia), epispadia penilis(atsiveria priekiniame varpos paviršiuje, būdingas silpnas šlapimo pūslės raukas, dalinis šlapimo nelaikymas), epispadia penopubica(atsiveria ties varpos šaknimi), epispadia totalis(nesusiformavusi visa šlaplės priekinė sienelė, dažnai kartu su pūslės ekstrofija, visiškas šlapimo nelaikymas).Mergaičių varputė suskilusi į 2 dalis, šlaplė yra prieš varputę, prasiskirę didžiosios ir mažosios lytinės lūpos ir visiškas šlapimo nelaikymas.Gyd:4-5mt. vaikui formuojama šlaplė ir pūslės raukas. Hipospadija- Lengvesnė ir dažnesnė, nei epispadija.Tai nesusiformavusi užpakalinė šlaplės sienelė.Nuo išorinės šlaplės angos iki varpos galvutės eina fibrozinio audinio pluoštas, kuris, augant varpai, ją tempia ir traukia žemyn.Pg. tai kur atsiveria šlaplė yra skirstoma į hypospadia glandis(anga atsiveria užpakaliniame varpos paviršiuje), h.penilis(atsiveria tarp galvutės ir kapšelio), h.scrotalis(suskilusio kapšelio srityje atsiveria),h.perinealis(tarpvietėje).Esant 2 pastarosioms hipospadijoms gimę berniukai gali būti palaikyti mergaitėmis.Berniukai šlapimą laiko normaliai, bet besišlapindami apsitaško.Gyd:daromos plastinės operacijos, kurių metu iš kapšelio ir apyvarpės odos suformuoja trūkstamą šlaplės dalį, pašalinamas fibrozinis pluoštas, ištiesinama varpa.Varpa ištiesinama(decurvatio penis) 1-2mt. vaikui, o galutinė plastika 5-6mt. 11.Vyrų lytinės sistemos vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas Aplasia et hypoplasia prostatae, agenesia vesiculae seminalis, sėklos išmetamųjų latakėlių anomalijoms dažnai būdinga-susilpnėjęs lytinis potraukis, nevisiška erekcija, nevaisingumas, oligospermija.Neretai eina su kitomis vyriškų lyt. organų anomalijomis.D:Palpacija, rentgeninis tyrimas. Sėklidžių skaičiaus anomalijos - anorchismus ( nėra abiejų sėklidžių) , monorchismus ( vienos sėklidės nebuvimas ) .Diferencijuoti nuo kriptorchizmo. Poliorchidismus (daugiasėklidystė)- palpacija.Synorchidia- abiejų sėklidžių suaugimas- jos būna pilvo ertmėje. Anorchizmas gydomas hormonais, jei yra kartu ir hermafroditizmas- operacinė korekcija.Monorchizmas negydomas.Poliorchizmas- šalinama priedinėė sėklidė, nes gali malignizuotis. Sėklidžių struktūros anomalijos- hypoplasia testis-jei vienpusė šalinama, o abipusė gydoma hormonais.Dysgenesia testiculi būdinga Klaifelterio sindromui. Sėklidžių padėties anomalijos-kriptorchizmas- tai sėklidės nenusileidimas į kapšelį.Pagal tai kur yra užstrigusi nenusileidusi sėklidė yra skirstoma į retentio testiculi abdomonalis( nepasiekė, net kirkšnies kanalo); retentio testiculi inquinalis (užstrigusi kirkšnies kanale); retentio scrotalis- išėjo iš ingvinalinio kanalo, bet nepasiekė normalios vietos kapšelyje.D: Palpacija, echoskopija, laparoskopija.Nenusileidusioje sėklidėje yra blogesnė egzokrininė f-ja, dažnesnė malignizacija. Koservatyvus gyd. skiriamas nenusileidus abiems sėklidėms. Kitais atvejais operuojama- sėklidė nuleidžiama ir pritvirtinama( orchipexia).Metus galima palaukti, nes daliai nusileidžia savaime, ypač neišnešiotiems vaikams.Jau antraisiais metais prasideda spermatogenonio epitelio degeneracija.Operuoti vaikus kuo anksčiau (iki 3mt.).Sėklidės ektopija- tai neįprastnė sėklidės padėtis.Ji būna po gaktos, šlaunies, tarpvietės oda.Chirurginiu būdu sėklidė nuleidžiama į kapšelį. Sėklidės dangalų įgimta vandenė- hydrocele congenita- susidaro iš dalies užakus processus vaginalis peritonei. Jei lieka susijungusi su pilvo ertme, tai- hydrocele communicans.Naujagimiui būna padidėjusi viena ar abi kapšelio pusės, čiuopiasi tamprus darinys, oda įtempta.D:palpacija, diafanoskopija, echoskopija. Operuojami vaikai vyresni nei 2mt, nes iki to laiko vyksta makštinės ataugos užakimas. Varpos anomalijos pasitaiko retai –micropenis(nesusiformavusi varpa.Suaugusio žmogaus atrodo kaip 6mt. vaiko.faloplastika);penis subcutaneus(pasislėpusi varpa-neturi savo odos, yra po gaktos, šlaunies, tarpvietės ar kapšelio oda), diphalia, aplasia penis, transpositio penis(už kapšelio)… Apyvarpės anomalijos-trumpas apyvarpės maišelis(frenulum preputii breve) trukdo atsmaukti apyvarpę už galvutės; lyt. akto metu įplyšta ir kraujuoja;dažnesni balanopostitai. Raištelis perpjaunamas skersai, o susiuvamas išilgai. Fimozė- pasitaiko dažnai.Dėl siauros apyvarpės angos apyvarpės negalima atsmaukti už varpos galvutės.I-aisiais metais tai yra fiziologinis procesas.Klinika priklauso nuo fimozės laipsnio.Kai yra labai siaura apyvarpės anga, vaikui gali būti sunku šlapintis, šlapinantis išsipučia apyvarpės maišelis, o paišlapinus iš jo lašais varva šlapimas.Šlapimas teka siaura srove, bet dalis lieka pūslėjepūslės atonija, ureterohidronefrozė, cistopielonefritas. Parfimozė- kai apyvarpės anga yra vidutinio dydžio, erekcijos, lytinių santukių metu apyvarpė atsismaukia už varpos galvutės, jos žiedas užspaudžia varpos galvutę, gali prsidėti galvutės nekrozė.Kuo skubiau atsmaukti(tarp smilių ir didžiųjų pirštų suėmus varpą ir nykščiais spaudžiant varpos galvutę), jei nepavyksta- atlikti apyvarpės žiedo inciziją(prapjaunamas nugarinio varpos paviršiaus apyvarpės žiedas, atnaujinama varpos galvutės mityba), cirkumcizija 12. Inkstų akmenligės(IA)priežastys, klinikiniai variantai LTU šia liga serga 2% gyventojų, ligonių daugėja. Įtakos turi klimatas(karštas ir sausas – daugiau akmenų susidaro), rasė(juodaodžiai serga rečiau), paveldėjimas, konstitucinis tipas(daugiau serga nutukę), amžius(> 30-50mt serga), mityba(> purininio maisto(mėsos) vartojantys serga uratine ar oksalatine IA , o pieno produktus naudojantys- fosfatine akmenlige) , gyvenamosios vietos agrochemizmas( LTU, Skandinavija, Viduržemio jūros šalys- jose dažnai sergama IA, o P.Afrikoje-retai). Etiopatogenezė:Akmenų susidarymo 2 pagrindinės teorijos-kristalizacijos teorija.Ji teigia, kad esant persotintam šlapimui susidaro kristalai, kurie sulimpa.Joms sulipti padeda organinės m-gos.Koloidų(matricos) teorija- inkstų išskirtos organinės m-gos sudaro matricą ant kurios nusėda druskų kristalai ir sudaro akmenį.Kt. teorijos- kristalizacijos inhibitorių stoka šlapime(organiniai inhibitoriai- didelio molekulinio svorio GP ir neorganiniai- Mg, Zn).; Kristalinių gardelių panašumo teorija- tam tikros gardelės dalys struktūriškai panašios į kitos rūšies kristalo gardeles ir jos dėl panašumo gali augti viena ant kitos(ant šlapimo rūgšties branduolio auga kalcio oksalatų kristalai).; Kraujagyslinės kalcifikacijos židinių teorija- inkstų papilų kraujagyslėse susidarant aterosklerotiniams pokyčiams ir kalcifikatams, pastarieji skverbiasi į kanalėlių spindį, kur esant persotintam šlapimui, virsta kristalizacijos branduoliais. IA susidarymą skatinantys veiksniai: Prereniniai- endogeniniai –sutrikusi mineralų ir baltymų apykaita.Dėl sutrikusios b-mų a-tos, sergant mieloproliferacinėmis ligomis, kt. navikais gali padaugėti šlapimo rūgšties kraujyje, šlapime.Esant dar ir žemam ph(4,5-5,5) formuojasi šlapimo rūgšties akmenys(15-25% nuo visų IA). Kalcio akmenys(75%IA) formuojasi esant endogeninei oksalemijai , oksalurijai(kuri atsiranda dėl tolimesnio šlapimo r. skilimo)ir hiperkalcemijai, kai susidaro netirpūs kalcio oksalatų junginiai.Ca ↑ prie hiperparatireoidizmo, irstant ar formuojantis kauliniam audiniui(lūžiai, osteomielitas, MTS kauluose), viršk. trakto ligų( hiperaciditas, viduriavimas, kai netenkama daug skysčių). -Egzogeniniai veiksniai-mityba.Šlapimo r. ↑ valgant daug mėsos.Oksalatų ↑ valgant daug oksalo r. turinčio maisto-rūgštynių, rabarbarų, kepenys, sardinės.Ca↑ valgant daug pieno produktų, augalinio maisto , apsinuodijus vit.D².O Mg ir B6 mažina oksalatų kiekį(ryžiai, bulvės, avižų dribsniai, miltai).Vartojant mažai skysčių –didėja santykinis šlapimo tankis, blogiau tirpsta druskos.Optimaliausias variantas išskiriant 2-2,5l šlapimo, ST-1010, ph6,5 . Reniniai- inkstų kanalėlių degeneraciniai pakitmai, atsiradę dėl inkstų degeneracinių pakitimų, inkstų kanalėlių acidozės.Sutrinka sekrecija- reabsorbcija, baltymai kartu su šlapimo druskomis sudaro mikrolitus, akmenis. Postreniniai- Šlapimui susitvenkus dėl ureterių susiaurėjimo, VUR, GPH, … susidaro magnio amonio fosfatiniai akmenys(10-15%IA).Dėl šių priežasčių prasideda infekcijos.Bakterijos skaldo šlapimo r. ir šlapimas šarmėja, o šarminiame šlapime lengviau išsiskiria fosfatai. Bakterijo sir pūliai sudaro akmens branduolį, ant kurio nusėda fosfatai ir susidaro akmenys. Dažns. būna oksalatiniai, šlapimo r., fosfatiniai ir karbonatiniai akmenys, o retai baltyminiai, cistininiai, ksantiniai, cholesteroliniai.Maži akmenys dažniau užkemša ureterį, o diddeli- nejudrūs.Sergant IA, dėl inkstų receptorių dirginimo pažeidžiama inkstų trofika, atsiranda aseptinis intersticinis nefritas, suveši inksto intersticinis audinys, ryškėja inksto atrofija.IA gali sukelti hidronefrozę, pielonefritą. Klinika: 1. Skausmas- dažns. sukelia inkstų dieglius, kai sutrikdo šlapimo nutekėjimą(plačiau klausime “inkstų kolika”).Bet tai nėra specifinis simptomas.Dideli, nejudrūs akmenys gali sukelti buką juosmens skausmą. 2. Hematurija- dėl mechaninio geldelės ar ureterio pažeidimo, dėl didelio intrareninio spaudimo, veninio sąstovio inkste. 3. Leukociturija- turi apie 60% ligonių, nes serga ir pielonefritu.Piurija- kai leu daugiau kaip 100 r/l. 4. Dizurija- akmeniui įstrigus apat. ureterio 1/3(intramuralinėje dalyje). 5. Akmenų pasišalinimas(liturezė)- patognomoninis simptomas.5-10mm dydžio išeina. Sunkiausiai išeina oksalatiniai akmenys, kurie būna aštrūs, nelygūs. Komplikacijos:Ūminis pielonefritas, lėtinis pielonefritas, hidronefrozė, ureteriras, nefrogeninė hipertenzija, ŪIFN, LIFN. 13. IA diagnostika, gydymo principai Diagnostika: Palpacija ir perkusija.Jaučiasi skausmingumas, tos pusės raumenys įsitempę, esant komplikacijoms inkstas padidėjęs.Echoskopija- matosi akmenų šešeliai, jų dydis ir vieta, šlapimo sąstovis inkste. Esant šlapimo nutekėjimo kliūčiai, išsiplėtusi geldelės, taurelės.Ro tyrimas :apžvalginė urograma- akmenų šešėliai. Matosi rentgenokontrastiniai akmenys( oksalatiniai, fosfatiniai, karbonatiniai), o organinės kilmės akmenys( uratiniai, cistininiai, ksantininiai)- rentgenonegatyvūs. Diferencijuoti su TBC, naviko petrifikatais, l/m sukalkėjimais…Ekskrecinė urograma- išsiplėtę inkstų ertmės, akmens forma, dydis, inksto anatomija, inkstų f-ja. KT ir retrogradinė ureteropielografija atliekamos retai.Radioizotopinė renografija (netiesioginis metodas) padeda įvertinti abiejų inkstų f-ją, ureterio obstrukciją.Cistoskopiją – galima pamatyti šlapimo pūslėje esančias druskas, kraujo krešulius, pūlius.Kišant kateterį į ureterį jaučiama kliūtis, prakišus jį virš kliūties – išteka šlapimas, diegliai nurimsta.Liekamojo azoto, šlapalo, kreatinino, indikano kiekis kraujo serume. Akmenų ištyrimas: cheminis, kristalooptinis, rentgenostruktūrinis ir emisinės spektrinės analizės būdai- žinant akmens sudėtį lengviau taikyti profilaktiką.Diferencijuoti su radikulitu, cholecistitu, apendicitu, žarnų nepraeinamumu. Gydymas:Dieglių gydymas- gulėjimas karštoje vonioje ar šildyklė inksto plote. Šiluma sumažina lygiųjų r-nų spazmus , lengviau prateka šlapimas.Analgetikai, antispazminiai (papaverinas su analginu, nošpa, ketanovas).Tabletės mažai veiksmingos, todėl vaistus laidžia į /v, į r-nis.Kartais net narkotiniai analgetikai.Stacionare galima atlikti novakaino, trimekaino blokadas, jei nepadeda kateterio įkišimas į ureterį, kur jis paliekamas 1-3 d. Lituretinis gydymas- indikuotina, kai akmuo yra 0,5-1,0cm dydžio, ureterio vidurinėje ar apatinėje dalyje, gera inksto funkcija, neišplėstas ureteris, inksto ertmė.Taikant šį būdą beveik visada jaučiamas skausmas.Esmė-skiriami antispazminiai vaistai(papaverinas, cistenalis, cistonas)+ daug skysčių(mineralinis vanduo, vaistažolių arbatos, kartais diuretikai).Šlapimtakių peristaltiką skatina fizioterapinės procedūros(moduliuotos mikrobangos, vibracija) Instrumentinis akmenų pašalinimas- akmeniui įstrigus ureterio žiotyse, jį galima pašalinti pro cistoskopą žnyplėmis, įpjaunant žiotis. • Jei akmuo netoli nuo ureterio žiočių, tai jį galima ištraukti specialiomis kilpomis, krepšeliais.Kotraindikacija šiai procedūrai- šlapimo takų uždegimas, ureterohidronefrizė. Pro cistoskopą į ureterį virš akmens įkišamas kateteris su metaliniu krepšeliu, kuris išskleidžiamas ir akmuo ištraukiamas arba užkabinus nedidelį svarelį(200g) paliekamas.Pastaruoju atveju jis per kelias dienas pasišalina pats. Kilpomis šalinant gali pasižeisti ureteris ir kilti uždegimas.Geriau šalinti ureteroskopo pagalba, kai apžiūrimas ureteris , galima pamatyti akmenį ir jį ištraukti su krepšeliais.Didesnius akmenius galima suskaldyti ultragarsu, elektrohidrauliniu būdu.Skeveldros pasišalina savaime.Po ureteroskopijos ir ištraukus akmenį reikia įkišti stentą. • Jei akmuo geldelėje, višutinėje ureterio dalyje, tai akmuo šalinamas nefroskopijos būdu. Ultragarso ar Ro kontrolėje punktuojamas inkstas, kanalas išplečiamas, įkišamas nefroskopas.Maži akmenys ištraukiami žnyplėmis, o didesni kontaktinės litotripsijos būdu suskaldomi ir pašalinami.Kelioms dienoms paliekama nefrostoma. Ekstrakorporininė (distancinė) litotripsija-ESWL .Kompiuteriu, stebint ultragarsu ar Ro, centruojamos smūgio bangos į akmenį.Smūgio bangos įvairiausios- elektrohidraulinės, piezoelektrinės, elektromagnetinės.ESWL atliekama, jei akmuo iki 2,0-2,5cm, nes didesni sunkiai suskyla.Kontraindikacijos: ŪPN, šlapimo tekėjimo sutrikimai. Tai traumuojanti procedūra, todėl po jos būna makrohematurija, skeveldrų sukelta kolika, uždegimas, o vėliau net inksto sklerozė, II-nė hipertenzija.Po procedūros- stentas. Atvira operacija: Apie 90% atvejų apseinama be šios operacijos.Indikacijos: koraliniai inkstų akmenys, anurija, ŪPN, bakterieminis šokas, pionefrozė, ilgai vienoje vietoje esantis akmuo, dauginiai akmenys.Ureterolitotomija, pielolitotomija, nefropielolitotomija. Chemolitolizė- taikoma esant tik uratiniams akmenims .Jie susidaro rūgščioje terpėje, o šarmėjant(6,2-6,7)tirpsta.Naudojamos Na ir K citratai, kurie skildami išskiria -OH radikalą, kuris ir šarmina šlapimą.Indikacijos: Anksčiau buvę uratiniai akmenys, apžvalginėse Ro nematomi, o kontrastinėse urogramos –prisipildymo defektai, matosi ir echo, šlapimo ph6,0.Vartojami preparatai: uralyt-U, blemaren, saluran, alkalit.Prieš pradedant, 2-3d. matuojamas ph.Jei jis 38C, vienos ar abiejų juosmens pusių skausmas.Gali būti bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, cistito požymiai, kartais net hipotenzija, IFN. Teigiamas Pasternackio s. • Šlapimo tyrimas- bakteriurija, leukocitiniai cilindrai, proteinurija, piurija(3-5dieną);Kraujo tyr.-leukocitozė su poslinkiu į kairę, padidėjęs ENG(40-60). • Šlapimo pasėlis-mikroorganizmai. Įtariant obstrukcinį ŪPN: • Apžvalginė urograma- konkrementai geldelėje ar šlapimtakiuose, • Intraveninėse urogramose- konkrementai, anomalija, obstrukcija. • KT- inksto abscesas, paranefrinis pūlinis • Radioizotopinė renografija, echoskopija- vienpusis ar abipusis procesas. Diferencijuojame su pneumonija, blužnies infarktu, ū.cholecistitu, ū. apendicitu, ū.pankreatitu, divertikulitu. Gydymas: Hospitalizacija.Simptominis gyd.-malšinti skausmą, dirginimo simptomus šlapinantis.Gerti daug skysčių, dažnai tuštinti pūslę.Kol negaunamas šlapimo pasėlio rezultatas, skiriamas “aklas” gydymas prieš G (- )florą.Po 3 dienų gydymas jis koreguojamas pagal pasėlio atsakymą.Gydyti =/20)). Sukelėjai:E.coli-80%, staphylococcus saprophyticus, enterokokai.Ascendentinis infekcijos plitimas. Predisponuojantys faktoriai( žr.16 kl. plačiau)-vulvovaginitas, uretritas (sukeltų įprastų b-jų ar chlamidijų, gonokokų),obstrukcija prostatoje,šlaplėje dėl prostatito, svetimkūnių, navikų, nėštumas, trumpa moterų uretra ir t.t Diagnostika: klinika – dizurija (apsunkintas, skausmingas šlapinimasis), poliakiurija(dažnas šlapinimosi imperatyvas su nedideliais šlapimo kiekiais-skausminiai impulsai iš gleivinės sukelia pūslės sfinkteriosusitraukimus ir padidina spaudimą,todėl net maži šlapimo kiekiai sukelia norą šlapintis ), skausmas antgaktinėje srtyje(inkstų srityje skausmų nėra),tarpvietėje(šlapimo pūslės kaklelio uždegimas), subfebrilitetas. Šlapimo tyr.-leukociturija, hematurija, bakteriurija.Šlapimo pasėlyje-b-jų augimas. Kraujo tyr.-nesureaguoja. Cistoskopija nedaroma ūminiu periodu.Lėt. cistitui būdinga-pagausėjęs kraujagyslių tinklas, hiperemija, blizganti, matinė gleivinė, granuliacijos, fibrinu padengtos opos.Cistoskopija indikuotina,kai yra skausmai, hematurija, nes tais atvejais reikia diferencijuoti su ŠP vėžiu,radiaciniais, intersticiniais pokyčiais ŠP, TBC, leukoplakijos ir prostatos vėžio. Gydymas:Ū.cistitas-antibakterinė terapija prieš G(-) florą, vėliau, jei reikia pg. antibiotikogramą.7-10d.-sulfonamidai, nitrofurantoinas, amoksicilinas, amoksicilinas su klavulanine r.Šiltos sėdimosios vonelės, analgetikai, spazmolitikai, daug šlapimą varančių skysčių(vaistažolių arbatų) L.cistitas-šalinti priežastį ir a/b pg. antibiotikogramą.Dezinfekuojančių tirpalų įšvirkštimas į ŠP(2%boro r., 0,02% furacilino,1-2 %kolargolio).Priešrecidyvinis gyd.-nitrofurantoinas prieš miegą 3mėn. Moterims, sergančioms pasikartojančiu po lyt. akto cistitu,reikia gerti iš vakaro ar tuoj po sueities a/b. 22.Ūminis prostatitas, priežastys, klinika, diagnostika, gydymas Prostatitas- priešinės liaukos uždegimas.Juo sergama vis dažniau, o gydymo rezultatai prasti dėl diagnostikos klaidų.Dažnai prostatitu palaikomas prostatovezikulostazė (nebakterinis prostatitas) ir anogenitalinis sindr.(hemorojus, jo mazgų trombozė, kriptitas, proktitas).Vienas prostatitas būna retai.Dažns. pasitaiko urethroprostatitas bei prostatovezikulitas.Liga būna ūminė ir lėtinė. Ūminio ir lėtinio prostatito etio:.Į prostatą b-jos patenka iš šlaplės,limfogeniniu(retai), hematogeniniu būdu iš gretimų organų uždegimo židinių ar sergant tonzilitu, pneumonija, gripu, furunkulioze.Skatinantys faktoriai-veninė stazė dubenyje(sėdimas darbas, lytinis nesikingumas, vibracija, obstipacija.) Po kateterizacijos, cistoskopijos(sukelėjai-enterokokai, Pseudomona, Proteus, E.coli) .Jei liga nesusijusi su instrumentinėmis manipuliacijomis, tai džns. sukelėjai-E.coli, Klebsiella, iš G(+) sukelėjų- stafilokokas.Lėt. prostatitas-E.coli, Klebsiella, Proteus. Klinika:deginimas šlaplėje, būna išskyrų, skausmingas, sunkus šlapinimasis, intensyvus skausmas tarpvietėje, kryžkaulyje, hipogastriume, karščiavimas.Komplikacijos- abscesas, epididimoorchitas, vezikulitas, septicemija, lėtinis prostatitas, sutrikdo vaisingumą. Diagnostika:Klinika , tyrimas per rectum-radiniai priklauso nuo uždegimo išplitimo: uždegiminė forma(uždegimas liaukos ištekamuosiuose latakėliuose)-liauka šiek tiek skausmingesnė; folikulinė(uždegimas pažeidžia ištekamuosius latakėlius, liaukos skilteles)-smulkūs infiltratai, liauka ryškių ribų , skausminga;parenchiminė(pažeidžiama stroma ir raumeninis audinys)-liauka labai padidėja, skausminga, įtempta; gali vystytis pūlinis procesas-absceso formavimasis-čiuopiant jaučiama fliuktacija.Jei per rectum nieko nesijaučia, o klinika kaip esnt pūlijniam procesui atliekama Diagnostinė punkcija.Uždegimui išplitus į gretimus audinius-paraprostatinė flegmona- prostatos ribos nenustatomos, čiuopiasi skausmingas infiltratas.Tirti atsargiai , kad nesukelti sepsinių komplikacijų, todėl neatlikinėti masažo, instrumentinių procedūrų. Šlapimo tyr.-piurija, hematurija.Šlapimo pasėlis ir tepinėlis dažytas Gramo būdu. Gydymas: Plataus veikimo spektro a/b. Naudinga vartoti makrolidus- eritromiciną, nes greičiausiai prasiskverbia į prostatos audinius.Skausmas mažinamas analgetikų žvakutėmis. Kartais tenka vartoti, net narkotikus.Skausmą malšina karštos(50%) ramunėlių mikroklizmos.Jei susilaiko šlapimas(prostatitas ne uretrogeninės kilmės), laikantis aseptikos, kateterizuoti minkštu kateteriu.Jei prostatitas dėl nuolatinio kateterio, esant uretritui šlapimas nuleidžiamas kapiliarinės šlapimo pūslės punkcijos būdu, padarius punkcinę epicistostomiją.Susiformavusį abscesą prapjauna per rectum.Išnykus ūmiems reiškiniams- imunoterapija, didelės dozės proteolizinių fermentų(vobenzym, flogenzim), neoviro injekcijos.Po gydymo reikalingas tyrimas uretroskopu-ar neliko užpakalinio uretrito, kuris ir būna prostatito pasikartojimo priežastis.Gydymo pradžioje sexualinė ramybė, racionali gyvensena(draudžiamas alkoholis, vengti obstipacijų, …). Prognozė abejotina- retai kada pavyksta normalizuoti sutrikusią lytinę f-ją, sėklos latakų praeinamumą. 23.Lėtinis prostatitas, klasifikacija, priežastys, klinika, gydymo principai Etio:Žr. 22 kl. Klinka: Negausios šlaplės išskyros, padažnėjęs šlapinimasis(ypač naktį), drumstas šlapimas, maudžiantis, įkyrus skausmas , pilnumo jausmas tarpvietėje, kryžkaulyje, sėklinio virželio, sėklidžių, srityje, papilvėje.Susilpnėja lytinis pajėgumas.Ligos pradžia sunkiai nurodama. Diagnostika: Anamnezėje buvę uretritai, ū.prostatitai.Klinka.Per rectum- sumažėjusi surandėjusi mazguota prostata.Prostatos sekreto tyrimas- jis surenkamas po liaukos masažo.Jei nepavyksta išspausti sekreto, tai tiriamas šlapimas po liakos masažo.Normaliai prostatos sekrete yra iki 10 leu r/l, daug lecitino kūnelių, pavienių epitelio ląstelių, keletas spermijų.Sergant prostatitu padaugėja leu, sumažėja lecitino kūnelių.Šlapimo tyr.-gleivinių siūlų, pūlinių kamščių iš ištekamųjų latakėlių.Šlapimo pasėlis.Uretroskopija-matosi užpakalinio uretrito požymiai- užpakalinės šlaplės hiperemija, kraujosrūvos, fibrinas, gleivės.Prostatos latakėlių žiočių hiperemija, kamščiai juose, sėklinio gumburėlio sumažėjęs paslankumas.Biopsija, echoskopija, PSA padės išdiferencijuoti su prostatos vėžiu. Gydymas:Antibakterinis gydymas skiriamas pagal antibiotikogramos rezultatus.Be a/b, sulfonamidų(slopina spermiogenezę), nitrofurantoinų(slopina spermiogenezę), chinolonų būtina ir imunoterapija.Paprastai gydoma ne mažiau 12sav.Drenažas gerinamas atliekant jos masažą(10-15 ir daugiau seansų), naudojant UAD, trumpabangę priešinės liaukos diatermiją, mikrobangos,didelės proteolizinių fermentų dozės. Gydymą nutraukti, kai sunormalėja prostatos sekreto rodikliai, išnyksta skausmas. Iš pradžių sexualinė ramybė, vengti obstipacijų ir alkoholio, mankšta, antihistamininiai, raminantys vaistai, psichoterapija. Prognozė abejotina- retai kada pavyksta normalizuoti sutrikusią lytinę f-ją, sėklos latakų praeinamumą. Klasifikacija:?Nespecifinis/specifinis (gonorėja, TBC, Herpes i., Trichomozė, kriptokokozė, bruceliozė, chlamidijozė)? 24.Ūminis ir lėtinis epididimitas.Orchitas. Epididimitas- antsėklidžio uždegimas.Specifinis/nespecifinis.Sukelėjai gali plisti hematogeniniu keliu(po gripo, pneumonijos, šiltinės),uretrogeniniu keliu(nespecifiniai sukelėjai, TBC, gonorėja, chlamidiozė).80-90% visų epididimitų sudaro nespecifinis. Klinika:Nespecifiniam ir ¼ TBC epididmitui būna ūminė eiga.Jai būdinga:skausmas kapšelio,sėklinio virželio, papilvės, juosmens, tarpvietės srityje;karščiavimas, drebulys.Labai padidėja viena kapšelio pusė, kapšelio oda paraudusi, blizganti, antsėklidis yra kelis kartus didesnis už sėklidę.Kapšelio organų negalima pračiuopti dėl susidarusios reaktyvios hidrocelės. Lėt. epididimitas-kapšelyje jaučiamas skausmingas sukietėjimas, nevaisingumas(sėklos latakų obstrukcija)Epididimito diagnostika kaip prie prostatitų. Gydymas:Ūmus ∆-lovos režimas, a/b pg. antibiotikogramą, imunoterapija, didelės proteolizinių fermentų dozės.Skausmas mažinamas šildomaisiais pusiau spiritiniais, tepaliniais kompresais, sėklinio virželio blokada novokainu, trimekainu.Sėklos latakų praeinamumą galima atkurti rezorbciją skatinančiais preparatais.Esant susiformavusiam antsėklidžio abscesui, jis atveriamas, jei išplitęs pūlinis procesas-epididimektomija, hemikastracija. Lėtiniam ∆ konservatyvaus gydymo nepakanka ir reikalinga atlikti epididimektomiją, ypač TBC kilmės, taip apsaugoma nuo sėklidės pažeidimo. Orchitas-sėklidės uždegimas.Juo susergama po traumų, infekcinių ligų(gripo, pneumonijos, šiltinės, parotito, bruceliozės), esant uždegimui šlaplėje, prostatoje, antsėklidyje. Klinika:Ūminio orchito- skausminga sėklidė, pilvas, karščiavimas, drebulys, bloga savijauta, padidėjusi sėklidė.Kapšelis paraudęs, blizgantis, su pilnakraujėmis venomis, bet nepatinęs kaip prie ū.epididimito.Jei susidaro sėklidėje pūlinys –sėklidė įtempta, padidėjusi, fliuktacija.Diferencijuoti su torsio testiculi-staigi pradžia, sėklidės skausmas, parausta, patinsta kapšelis-baigiasi ties užsisukimo vieta., antsėklidis čiuopiasi priekyje. Lėtinio orchito-maudžiantis sėklidės skausmas, ji-padidėjusi, sukietėjusi.Retai-fistulės. Gydymas: Ūmus ∆ - ramybė, analgetikai, plataus veikimo spektro a/b, sėklinio virželio novokaino blokada. Po 3-4d. šildomieji kompresai, soliuksas, esant pūliniui -drenavimas. Jei orchitas dėl epideminio parotito-rekonvalescentų  globuliną. Lėtiniam ∆ gydyti skiriamos fizioterapinės procedūros(bet jauniems vyrams, neturintiems vaikų, labai atsargiai).Visada reikia stengtis išsaugoti sėklidę.Reikia išpjauti pažeistą sėklidės dalį.Hemikastracija daroma tiems, kuriems yra dauginių fistulių, išplitusi sėklidės destrukcija. 25.Uždegiminės varpos ligos Balanopostitas- varpos galvutės paviršiaus(balanitas) ir apyvarpės(postitas) uždegimas.Serga nevalyvi vyrai, diabetikai.I-inis( irstanti smegma dirgina apyvarpę ir varpos galvutę ir sukelia uždegimą), II-inis (sergant gonorėja, sifiliu). Klinika:Niežulys, skausmas varpos galvutės srityje, išskyros iš apyvarpės maišelio, apyvarpės paraudimas, patinimas.Šlapinimasis sutrinka, kai dėl balanopostito prasideda fimozė. Apžiūrint vidinis apyvarpės lapelis ar varpos galvutė – paraudę, eroziški, išopėję, aplipę kraujingomis ar pūlingomis išskyromis.Kartais nepavyksta apnuoginti varpos galvutę dėl edemos, randų, tada reikia daryti apyvarpės inciziją, nes po ja gali būti sifiloma, vėžys.Esant stipriam uždegimui matosi raudonos hiperemijos juostos(limfangoitas) ar skausmingii infiltratai kraujagyslių projekcijoje(tromboflebitas), padidėję kirkšnies l/m. Gydymas: Varpos galvutė apnuoginama, smegma ir pūliai nuplaunami šiltu vandeniu, muilu, suvilgoma antiseptikais(0.5-1 sidabro nitrato, 0,02 furacilino, 0.001 kalio permanganato).Sumažėjus sekrecijai-Travogeno kremas.Po visų procedūrų apyvarpę grąžinti į vietą, kad nesusidarytų parafimozė.Bendras antibakteriniis gydymas taikomas esant ir bendrai organizmo reakcijai.Susilaikyti nuo lyt. santykių, kad neapkrėstų partnerės.Kartojantis ∆ -atliekama cirkumcizija.Laikytis higienos. Kavernitas-tai varpos akytkūnių uždegimas.Ūminis/lėtinis. Ūminį kavernitą sukelia-ū.uretritas, trauma, prostatitas, prostatos flegmona, komplikuoti urologiniai tyr.(dubens flebografija,kai kontrastinės m-gos suleidžiamos į akytkūnius. Ūminiam būdinga stiprus skausmas varpoje, skausmingas ilgas varpos sustangrėjimas(erectio),paraudimas, sutinimas, karščiavimas, drebulys, sunkus šlapinimasis, šlapimo susilaikymas.Akytkūniuose čiuopiasi tamprūs infiltratai, infiltratas suminkštėja, formuojasi abscesas,jis atsiveria į šlaplę, išorę-pūlingos išskyros. Lėtinis kavernitas išsivysto po ūminio kavernito, būna kaip gonorėjos, sifilio komplikacija.Lėtiniam būdinga-kreiva varpa, sustangrėjus būna skausminga, kartais išsivysto impotencija. Čiuopiasi kieti dariniai. Gydymas : Ūminiam-antibakteriniai vaistai, šildomieji kompresai, pūlinys atveriamas. Lėtiniam - šiluminės procedūros, jodo preparatai, trumpažidininė rentgenoterapija.Kavernito prognozė nepalanki- sutrikdo lytinę f-ją. Nespecifinis uretritas-tai grupė infekcinės ir neinfekcinės kilmės lytinių ir nelytinių uretritų.I-inis(egzogeninis) ir II-inis(urogeninis, hematogeninis).Šlaplė gali būti dirginama šlapime esančių, padidėjusio fosfatų, oksalatų, uratų kiekio.Daugelis(95-97%)nespecifinių uretritų plinta lytiškai, 60% turi lėtinę eigą.Dabar vyrauja chlamidijų ir ureaplazmų sukelti uretritai.Kt. sukelėjai-stafilokokai, streptokokai, E.coli, G(-) ir G(+) diplokokai, protėjas, virusai, grybeliai, trichomonai..Klinika:nemalonūs pojūčiai šlaplėje, pūlingos išskyros iš jos., kartu gali atsirasti kitos ligos-prostatitas, epididimitas.Reiterio sindromui be uretrito bus būdinga sąnarių skausmas, konjunktivitai, odos bėrimai, karščiavimas.Apžiūrint-šlaplės lūputės sulipę, apyvarpės maiše –pūliai.Šlapimo srovė dėlm susiformavusių ranndų lėta.Išskyrų, šlapimo pasėlis, bakterioskopija.tiriama ir partnerė.Pirmoje šlapimo porcijoje yra daug leu, b-jų, gleivinių siūlų(būdinga lėtiniam procesui).Uretroskopija -tik praėjus ūmiam periodui. Gydymas:Antibakterinis pg. sukelėją ir jo jautrumą, vitaminai, imunoterapija(neoviro inj. į r-nis, vobenzimo tab.), fizioterapija (UAD, trumpabangė diatermija, mikrobangos).Esant randams-plėtimas, įprastinės dozės rezorbciją skatinančių vaistų. 26.Inkstų piktybiniai navikai,klinika,diagnostika,gydymas Epidemiologija ir etiologija:Dažniausiai serga 40-70 metų žmonės.Daugiau vyrai.2% nuo visų navikų.Daugiau pasitaiko žmonėms su Hippel-Lindau s.,inkstu policistoze.Etio-nežinoma. Įtakos gali turėti - rūkymas,nutukimas,uždegiminės ligos,ekspozicija kadmiui,nitrozo jung. Inkstu karcinoma(adenocarcinoma,s.hypernephroma)-išauga is proximalinių inksto kanalėliu epitelio,o sarkoma iš inkstų stromos(tai I-iniai navikai).Dar piktyb. navikam priklauso-II-iniai(mts) ir Wilms’o navikas-3-4mt vaikams. Augimas:pradėjęs augti parenchimoje nustumia taureles,jas perauga,vėliau plinta į fibrozinę inksto kapsulę,antinkstį,navikiniai trombai susidaro inksto ir apatineje tuščioje venoje. Mts plinta I regioninius paraaortinius l/m. Atokios metastazės-kauluose,plaučiuose,kepenyse,smegenyse. Stadijos klasifikuojamos pagal TNM.Pagal Flocks’a:I-navikas inksto kapsulės viduje;II-navikas perforuoja inksto kapsulę,bet lieka Gerota fascijos viduje;IIIA-navikas infiltruoja v.renalis ar v.cava inf.,IIIB-pažeidžia regioninius l/m;IIIC=A+B;IVA-infiltruoja gretimus organus(iškyrus antinkst.);IVB-tolimos mts. Anksčiau buvo skirstoma pagal lasteles (šviesios, grūdėtos, verpstinės, onkocitinės) ir jų augimą (tubulopapiliarinis, acinusinis, sarkomoidinis), bet dėl dažnai pasitaikancių mišrių formų dabar naudoja imunohistocheminę klasif.: šviesių ląst. (dažniausia), chromofilinė, chromofobinė(lėtai auga), onkocitinė(retai mts), surenkamųjų latakėlių(agresyvi). ”G”-naviko diferenc. laipsnis. Klinika: Iš pradžių dauguma jokių simptomų neturi.Vėliau-bendras silpnumas, anorexija, svorio kritimas, karščiavimas, nuovargis, padidėjęs ENG, anemija, Stauffer’s sindr.( kepenų disfunkcija - padaugėja bilirubino, globulinų, šarminės fosfatazės, kalcio, o sumažėja protrombino ); paraneoplastiniai simpt.- eritrocitozė(Reta.eritropoetinas), hipertenzija(produkuoja reniną),hiperkalcemija(parathormon related protein). Vietiniai simptomai-hematurija,dėl krešulių susidarymo-inkstų kolika,tumoras pašonkaulyje,kairė varikocelė(atsiranda,kai trombas užkemsa v.renalis ar dėl to,kad padidėja kraujo iš paranefriniu audinių ir jis nespėja tekėti pro v.renalispadidėja parareniniu venų tinklas.) MTS sukelti simptomai- v. cava inf. trombozė- kojų patinimas, paviršinių juosmens, pilvo, krūtinės venų išsiplėtimas. Plaučiuose-ovali mts forma, kosulys, skrepliuose-kraujas, pleuritas su hemoraginiu eksudatu, atelektaze, hidrotoraxas. Kauluose-skausmas,patologiniai lužiai,paraplegijos,mažojo dubens f-jos sutrikimas. Diagnostika: 1. Klinika,apčiuopa ,šlapimo,kraujo tyrimai 2. Echoskopija 3. Ekskrecine urografija-suspaustos,deformuotos taureles ar geldeles. Tiriama kito inksto f-ja. 4. Kompiuterine tomografija-navikas ir jo sąryšis su gretimais org.,vv.cava inf.,renalis,nustatomos MTS limfmazgiuose. 5. Nefroangiografija- kontrasto išsiliejimas iš kraujagyslių, daugybinės anastomozės(“tinklas”).Kraujagyslių deformacijos, vienpusis a.renalis išsiplėtimas (patognomoninis), avaskulines zonos del trombozių. 6. Venakavagrafija-v.cava inf.trombozės įtarimas. 7. MRC-navikinio trombo išplitimui nustatyti 8. Biopsija 9. Plaučiu,kaulų Ro,scintigrama,kepenų echo. Gydymas:operacinis,nes mažas chemioterapijos(tik Wilmso navikui būtina),spindulinio gyd. efektyvumas. Radikali nefrektomija-kartu pašalinant riebalinę kapsulę,antinkstį,paraortalinius l/m.Chirurginis solitarinių mts pašalinimas iš plaučių,kepenų.Mažu navikų(T1) , esant vienam inkstui ar abiejų inkstų navikams daroma inksto rezekcija ar naviko enukleacija( atliekama- tarpšonkaulinė liumbotomija, liumbolaparotomija, torakoliumbolaparorotomija, skersine ir išilgine laparatomija.) A.renalis embolizacija g.b. atliekama prieš operaciją, kad ją palengvinti ;kai ligonis kraujuoja,o radikali op.kontraindikuotina. Neoperabilūs navikai gydomi hormonais(didelem oksiprogesterono kapronato dozėmis); imunoterapija (interferonas,interleukinas-2)-20% duoda remisija. Mts sukeltus skausmus mažina švytinimas;hiperkalcemija,patologinius lūžius,skausmą mažina bifosfonatas-KLODRONATAS(“Bonefos”). Wilmso navikas:ikioperacinė chemioterapija, transabdominalinė nefrektomija, pooperacinė spindulinė terapija. 27.Šlapimo pūslės piktybiniai navikai,klinika,diagnostika,gydymas Sudaro 4% visu naviku.Daugiau serga vyrai ; chemijos pramones darbuotojai( dėl aminoaminų), rūkaliai,ilgai vartojantys ciklofosfamidą. Išskiriamos šios ŠP navikų grupės:Paviršiniai-75% , skvarbieji-20%( perauga į raumeninį sluoksnį),II-iniai-5%. Skiriasi jų kancerogenezė(skirtingos chromosomu aberacijos), plitimo keliai, prognozė(paviršiniai > linkę recidyvuoti, bet ne invazuoti.Skvarbieji daugiau invazuoja.) Naviko išplitimas vertinamas pagal TNM. Auglys gali užspausti šlapimtakio atsivėrimo angąureterohidronefrozė,perauga į prostatą,rectum,makštį; metastazuoja į sritinius l/m apie a. et v. iliaca;atokios MTS į paraaortinius l/m, kepenis, plaučius,kaulus.Nustatomas diferencijacijos laipsnis “G”. Histo-95% pereinamojo epitelio,retai-adenoCa,mažų, skvamozinių ląstelių navikai. NB! Tai gali būti MTS iš šlapimtakiu ir inksto geldelių; pasitaiko dauginių ŠP navikų. Klinika:Makrohematurija,dizurija, skausmas pilvo apačioje( peraugus į aplinkinius organus). Diagnostika:Klinika,citologinis šlapimo tyrimas cistoskopija+ biopsija(rezekuojama giliau, kad nustatyti išplitimą), ekskrecine urografija ir descendentine urografija(ureterohidronefrozė,šlapimo pūsles naviko prisipildymo defektas) bimanualine apčiuopa pro rectum ir pilvo sieną taikant narkozę(didesni navikai prasičiuopia), KT, MRC-naviko įsiskverbimas ir jo MTS l/m Limfografija- MTS l/m, Scintigrafija,RO-MTS kauluose, Plaučių,kaulų,kepenų echoskopija, Ankstyvai diagnostikai-specifiniai žymenys-į ŠP suleidus 5-aminolevulinine rūgštį ir ažiūrint fluorescuojamuoju cistoskopu -matosi švytėjimas vietų, kurios yra pažeistos navikų. Gydymas:Paviršiniams taikoma transuretrinė elektrorezekcija (TURT) ar deginimas lazeriu.Navikas pašalinamas iki sveikų audinių kas 3mėn cistoskopija 1/3 recidyvuoja TURT + endovezikinė imunoterapija (BCG) ar chemioterapija (doxorubicinas) stebėti , jei dažnai kartojasi- cistektomija. Skvarbiesims taikoma radikali cistektomija (vyrams šalinama ŠP, prostata, sėklinės pusleles, prox. uretra…Moterims-ŠP, gimda, kiaušidės, kiaušintakiai, makšties priek. siena,uretra…). ŠT iškeliami į odą, riestinę žarną, atskirtą žarnos segmentą ar suformuotą iš plonos žarnos ŠP.Dalinė cistektomija- esant sunkiai ligonio būklei. Ikioperacinė spindulinė ir chemio- terapija palengvina operaciją ir jos rezultatus.Pooperacinė-mažina recidyvus ir implantatus.Ligoniai dispanserizuojami(kas 3mėn. metų bėgyje tikrinasi, o vėliau kas 6mėn.) Metastazinė liga –paliatyvus gyd. - jei navikas užspaudžia angą į ŠP ureterohidronefrozėŠT perkeliami į odą(ureterokutaneostoma) ar transkutaninė nefrostoma. Jei kraujuojaŠP atveriama,stabdomas kraujavimas,šalinamas navikas.Jei MTS tik l/m-polichemioterapija, bet esant pažeistiems vidaus organams – taikymas abejotinas. 28. Prostatos vėžys,epidemiologija,klasifikacija,klinika Etiologija:Genetiniai (HPC1 genas atsakingas, didesnis sergamumas giminių tarpe), hormoniniai (eunuchai neserga, kastracija sukelia naviko regresiją), dietiniai (kaloringa mėsa), geografiniai faktoriai(2-3 karta emigravusi iš Pr. Azijos pradeda sirgti kaip ir amerikiečiai) Epidemiologija:Carcinoma prostatae –užima I-ą vietą po plaučių vėžio LTU. Sergamumas 6%.O pagal mirtingumą –III vieta.Tai lėtai progresuojantis vėžys- autopsijų metu rastų navikų tik 1/3 davė kliniką.Serga vyrai >50 mt.Sergamumas didėja su amžiumi.Labiau paplitęs Vakarų pasaulyje(max-Šr.Amerika), o sergamumas Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje – mažas. Histologija:Dažniausiai pasitaiko adenokarcinoma(68% ), anaplastinis vežys rečiau(30 %), retai II-niai navikai-melanoma, limfoma, iš plaučių Ca mts.Dažniausiai auga iš periferijos ir multifokaliai. Klasifikuojama pagal TNM: • T1 – Kliniškai nepasireiškiantis tumoras, nustatytas atsitiktinio tyrimo metu ◦ T1c – atlikus TRUS dėl padidėjusio PSA • T2 – tumoras tik prostatoje ◦ T2a – mažiau kaip pusėje 1 skilties ◦ T2b – daugiau kaip pusėje 1 skilties ◦ T2c – tumoras abiejose skiltyse • T3 – pereinantis prostatos kapsulę ◦ T3a –ekstrakapsulinis išplitimas ◦ T3b –išplitęs į sėklines pūslytes • T4 – tumoras išplitęs į kitas aplinkines struktūras T3- 50% turi mts. MTS auga į sritinius dubens l/m,stuburo,dubens kaulus. Nurodamas malignizacijos laipsnis “G”, diferencijacijos laipsnis pagal Gleason’o skalę, kuri yra vertinama balais(2-4 labai, 5-7 vidutiniškai , 8-10 mažai diferencijuotas,anaplastinis). Klinika:Pradžioje besimptomė.Po to pradeda skųstis dažnesniu šlapinimusi,ypač naktį,strangurija,dizurija,šlapimo susilaikymu( simptomai kaip prie GPH tik eiga greitesnė).Navikui išplitus- skausmai kryžkaulyje,tarpvieteje, peraugus ŠP-makrohematurija,ureterohidronefrozėpielonefritasIFN.Kaulų skausmai. 29.Prostatos vėžio diagnostika, gydymo principai Diagnostika:. • Klinika, • Tiesiosios žarnos apčiuopa(digitalinis rektalinis tyrimas)- nelygi, gruoblėta,kieta priešinė liauka, pavieniai kieti mazgeliai joje(žirnio,riešuto dydžio), ;>45mt nors kartą/metus šis tyrimas turėtų būti atliekamas. • Priešinės liaukos specifinio antigeno nustatymas(PSA,LPSA, ar jų santykio).PSA norma-4ng/ml, 4-10-Ca abejotina,>10-vėžys,40-Ca MTS.Nedidelį padidėjimas būna prie prostatitų, GPH, PR infarktų. • Transrektinė echoskopija- nelygi nevienodo echogeniškumo liauka, • Biocheminis kraujo tyr. (Šarminė fosfatazė,Rūgščioji fosfatazė-didėja), • Biopsija-reikalinga diagnozės patvirtinimui, histologinio varianto nustatymui be kurio nepradedamas gydymas.Per rectum imami 6-8 gabalėliai iš skirt. PR vietų . • KT,MRC-MTS l/m • Kaulų dubens, stuburo, plaučių RO, scintigrafija-radioaktyviuoju stronciu, Thc patartina skenuoti, kai PSA>20. Gydymas:T1, T2- radikali prostatektomija(pašalinama prostata, sėklinės pūslelės, o šlaplė sujungiama su ŠP kakleliu). T3, T4-gydoma konservatyviai-skiriamas spindulinis gyd., ar spindulinės ir hormonų terapijos kombinacija. Mažai diferencijuoti, anaplastiniai vėžiai mažai jautrūs hormonoterapijai, todėl geriau tinka spindulinė terapija,o gerai diferencijuoti jautrūs hormonų poveikiui.Hormonoterapija-androgenų blokada vaistais ar chirurginė kastracija.(abipusė orchiektomija). Vaistai:LHRH agonistai-slopina FSH,LH sintezęnevyksta testosterono g-ba.Goserelinum(Zoladex), Leuprorelinum(Lucrin), Triptorelinum(Diphereline). 2-3 sav. prieš paskiriant šiuos vaistus, kurie laikinai padidina testosterono g-bą, būtina pavartoti antiandrogenus. Jie blokuoja androgenų receptorius.Galima juos vartoti ir monoterapijai-Androcur, Casodex.Retai skiriami estrogenai(sinestrolis, folikulinas).Po 24 mėn. hormonų vartojimo išsivysto rezistencija dėl androgenų receptorių amplifikacijos, kai net mažiausios testosterono kiekis ,estrogenai juos sujaudina.Tada skiriama polichemoterapija,spindulinis gyd. Mts kauluose sukeltą hiperkalcemiją, skausmus, patologinių lūžių riziką sumažina-Klodronatas(Bonefos). Gydymo efektyvumas vertinamas pagal PSA. 30.Sėklidės navikai, klinika,diagnostika,gydymas Neoplasmata testiculi serga 25-30 mt. vyrai.Dažniau navikai atsiranda nenusileidusioje, traumuotoje sėklidėje,įtakos turi genetiniai faktoriai(12 chromosoma) ,sėklidžių vystimosi anomalija(testikulinė feminizacija, Klinfelter s.). MTS ankstyvos. Plinta į sritinius paraaortinius l/m (o ne į kirkšnies),atokios – torakaliniuose, supraklavikuliniuose l/m , plaučiuose. Klasifikacija: Germinaciniai - seminoma, embriokarcinoma, teratokarcinoma, chorionepitelioma;Negerminaciniai – piktybinė Leidigoma, miksofibrosarkoma, retikulosarkoma,piktybinė sertolioma,rabdomiosarkoma. Paprasčiau: Seminomos (50%) (vieno audinio) ir neseminomos ( mišrūs navikai). Neseminomoms priklauso embriokarcinoma (20%), piktybinė teratoma(18%), chorionepitelioma(2%)-piktybiškiausias., o kitos histologijos navikai būna retai. Klinika:Jaučia tempimą, sunkumą kapšelyje, neryškius skausmus sėkliniame virželyje. Patys apčiuopia padidėjusią, neskausmingą , gruoblėtą sėklidę.Atsiradus paraaortinėms MTS-pilvo skausmai ties bamba, čiuopia l/m konglomeratus.Prie chorionkarcinomos padidėja krūtys. Diagnostika: Klinika, Apčiuopa sėklidžių, pilvo, l/m, Echoskopija-skirtinga sėklidės echostruktūra, Biocheminis tyrimas:navikų žymenys--hCH(human chorionic gonadotropin),AFP(alfa fetoproteinas).Seminomų atvejais žymenys labai retai teigiami.Dažniau teigiami esant mišriems navikams. KT, BMR-retroperironinės MTS, Plaučių RO, Biopsija(tik išimtinais atvejais). Diferencijuoti su epididimitu, seklidės vandene, apsisukimu, cistos. Gydymas: Atvėrus kirkšnies kanalą šalinamas sėklinis virželis iki vidinio kirkšnies kanalo žiedo,o vėliau ir sėklidė.Jei tai seminoma,tai po to pravedamas spindulinis gydymas(labai jautri) ,švytinant paraaortines ir parakavalines MTS.Neseminomų atveju po operacijos skiriama polichemoterapija,kai žymenys normalizuojasi – retroperitoninė limfadenektomija. 31.Inkstų traumų klasifikacija,diagnostika,gydymas Dažniau pasitaiko vaikams,o tarp suaugusių > vyrams. Klasifikacija: Pagal pažeidimo mechanizmą - atviros ; -uždaros (dėl tiesioginio smūgio, suspaudus inkstą tarp kaulų - pvz.stuburo ir šonkaulių, krentant iš aukštai). Pagal sunkumo laipsnį: LENGVI-1.)riebalinės kapsulės plyšimas ir paranefrinė hematoma;2.)subkapsulinio žievinio sluoksnio plyšimas.Neplyšta fibrozinė kapsulė. VIDUTINIO SUNKUMO-1.)inksto parenchimos ir taurelės plyšimas(plyšus geldelėm ir taurelėm-urohematoma);2.) plyšusio inksto parenchima, fibrozinė kapsulė + paranefrinė hematoma;Plyšta fibrozinė kapsulė. SUNKIOS-vidut.sunk.1+2; inksto atplyšimas nuo kraujagyslių ir šlapimtakio ; sutraiškymas, Pagal traumos apimtį:izoliuotos,kombinuotos. Diagnostika: Anamnezėje buvusi trauma; Klinika įvairi priklausomai nuo pažeidimo dydžio- • didelis skausmas(net iki hemoraginio ir trauminio šoko), • Apčiuopama urohematoma ar paranefrinė hematoma (retroperitoninė), .+ infekcija = karščiavimas • mikro- ar makro-hematurija,nors jos nebūna, kai inkstas atitrūksta nuo šlapimtakio, kraujagyslių, šlapimtakį užkimšus krešuliui.Kuo >hematurija,tuo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!