Patologinės fiziologijos teorija

2. Na ir K apykaitos reguliacija organizme
3. Dehidratacija ir jos rūšys
Dehitratacija tai skysciu netekimas. Skiriamos izoosminė, hipoosminė ir hiperosminė dehidratacijos rūšys.
Izoosminė dehidratacija – vienodai netenkama skysčių ir elektrolitų, netenkama intercistinio skysčio, ląstelė nepakinta.
Hipoosminė dehidratacija – netenkama skysčio su daug elektrolitų (vemiant, viduriuojant); sutrinka rūgščių – šarmų pusiausvyra; sumažėja tarpląstelinio skysčio osmosinis slėgis, vanduo kaupiasi ląstelėse; ląstelės pabrinksta; pasireiškia hipokalemija, kraujas tirštas ir klampus.
Hiperosminė dehidratacija – daugiau netenkama vandens nei elektrolitų (dėl hiperventiliacijos, prakaitavimo, seilėtekio, necukrinio diabeto). Yra retesnė nei hipoosminė dehidratacija.
Sumažėjus tarpląstelinio skysčio tūriui:
• Sustiprėja aldosterono sekrecija;
• Dar daugiau sulaikoma organizme Na;
• Padidėja osmosinis slėgis – sustiprėja ADH sekrecija
Padidėjus tarpląstelinio skysčio osmosui
• vanduo iš ląstelių patenka į tarpląstelinį tarpą;
• ląstelėms trūksta vandens, jos raukšlėjasi;
• padidėja troškulys.
Dehidratacijos požymiai: troškulys, sausa oda, pakilusi kūno temperatūra, masės netekimas, koncentruotas šlapimas, hipokalėmijos simptomai: tachikardija ir silpnas pulsas.
4. Hiperhidratacija – dar vadinama intoksikacija vandeniu. Skiriamos izoosminė hiperhidratacija, hipoosminė ir hiperosminė.
Izoosminė hiperhidratacija – kai suleidziama daug izotoninio tirpalo, bet ląstelė nepakinta.
Hipoosminė hiperhidratacija – vystosi dėl anurijos, urenijos; organizme daugėja vandens, o tarpląstelinio skysčio slėgis mažėja. Vanduo kaupiasi ląstelėse, nes kraujo plazmoje Na būna mažiau.
Hiperosminė hiperhidratacija – pasireiškia apsinuodijus druska; tarpląstelinio skysčio osmosas padidėja; skysčiai iš ląstelių patenka į tarpląstelinį tarpą – ląstelės raukšlėjasi
5. K reikšmė organizmui
• Tai pagrindinis ląstelės elektrolitas (98 proc. Visų ląstelės elektrolitų);
• Palaiko ląstelės osmosinį slėgį;
• Neutralų elektrinį krūvį;
• Palaiko membranos elektrinį potencialą ir reguliuoja nervinių impulsų perdavimą;
• To pasekoje – palaiko normalų širdies ritmą
• Skeleto ir lygiųjų raumenų susitraukimus
• Palaiko fermentų aktyvūmą;
• Reikalingas glikogeno atsidėjimui kepenyse ir skeleto raumenyse;
• Palaiko šarmų-rūgščių pusiausvyrą;
6. Kas palaiko organizme K balansą?
• Inkstai – apie 90 proc. Filtruoto Kalio reabsorbuojama distaliniame inksto kanalėlyje;
• Priklauso nuo gaunamo su pašaru K;
• Reguliuoja aldosteronas (daugėjant K, aldosterono sekrecija didėja ir stimuliuoja K sekreciją į šlapimą iš inksto kanalėlio ląstelių, o Na reabsorbuojamas);
• Reguliuoja insulinas (palengvina K patekimą į kepenis).
7. Hipokalėmijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!