Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos visuomeniniame gyvenime vykstantys socialiniai, teisiniai ir su visuomenės vertybėmis susiję pokyčiai pakeitė požiūrį į neįgaliuosius. Pastaraisiais metais asmenys, turintys negalią, skatinami prisitaikyti prie aplinkos ir gyventi visavertį gyvenimą (Prasauskienė 2003).
savarankiškumo laipsnis, socialiniai ryšiai su aplinka.
Kiekvieno vaiko ugdymo(si) procese bene svarbiausią vaidmenį atlieka tėvai bei pedagogai. Ypač specialiųjų poreikių turinčiam vaikui reikia ypatingo moralinio palaikymo bei pastangų norint tikėtis sėkmingų rezultatų ugdymo(si) srityje bei asmens socializacijoje. Svarbiausi vaiko ugdymo(si) proceso aspektai yra nuolatinis šeimos bei mokyklos, pedagogų bendravimas bei bendradarbiavimas, tikslų planavimas bei uždavinių įgyvendinimo strategijų kūrimas bei tarpusavio pagalba vieni kitiems. Vienas iš svarbiausių švietimo sistemos tikslų – asmenį ugdyti gebantį bendrauti ir bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai mokytis (Gedvilienė, Teresevičienė, 2000).
Neįgalaus vaiko gimimas ar vėliau dėl vienokios arba kitokios priežasties atsiradę sutrikimai turi įtakos pokyčiams šeimoje ir jos aplinkoje. Tai rodo, pasak (Ruškaus 2002), keli faktoriai: konkretūs neįgaliųjų vaikų tėvų ar jų brolių ir seserų emociniai išgyvenimai bei tarpusavio santykių pokyčiai; šeimų, auginančių neįgalų vaiką, susibūrimas į nevyriausybines organizacijas, ginančiais jų teises; moksliniai tyrimai įvairiose šalyse, atskleidžiantys reikšmingų pokyčių tokiose šeimose dėsningumus. Iš esmės visi šeimos teoretikai pripažįsta, kad nepriklausomai nuo to, koks konkretus požiūris taikomas dirbant su tėvais, pagrindinis veiksnys siekiant įgyvendinti programą yra tai, kaip tėvai ir specialistai geba dirbti drauge. Net pats kūrybiškiausias ir geriausiai suplanuotas darbo modelis pasmerktas žlugti, jei tėvai ir specialistai nesugeba efektyviai bendrauti.
Tikslas – nuosekliai pagrįsti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo valdymą ugdant negalią turinčius vaikus.
1. Atskleisti negalią turinčių vaikų ugdymo galimybes ir kliūtis ugdytojų ir tėvų požiūriu.
2. Išanalizuoti, kokiais būdais tėvai yra įtraukiami į bendradarbiavimą neįgalaus vaiko ugdymo (si) procese.
3. Išsiaiškinti, kaip vykdomas bendradarbiavimas tarp tėvų ir pedagogų ugdant neįgalų vaiką.
1. ŠEIMOS BEI PEDAGOGŲ BENDRADARBIAVIMAS UGDANT NEĮGALŲ VAIKĄ:
1.1 Šeimos vaidmuo ugdymo procese
Šeima – tai asmenų bendrija, kurią sieja giminystės, tarpusavio priklausomybės, atsakomybės ir globos saitai, patvirtinti įstatymine...
Šį darbą sudaro 3799 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!