neakiv. sk. I k.
doc. dr. L. Žukauskienė
Klaipėda, 2008
Įvadas
Kiekvienas visuomenės narys turi save ugdyti, kad taptu geru bei pilnaverčiu visuomenės nariu. Ugdytis reikia ne vien dėl visuomenės ir jos gerovės. Žmogus ugdosi vien dėl savęs, kad jis galėtų kažką tai padaryti be kitų žmonių pagalbos ir patarimų.
Ugdymo problemas įvardijo ir J. A. Komenskis. S. Šalkauskis aptarinėjo ugdymo siekius bei vertybes. Apie ugdymą kalbėjo ne vien J. A. Komenskis ir S. Šalkauskis, bei daugelis kitų mokslininkų ar pedagogų.
Ugdymas sujungia prigimtines galias ir aplinkos poveikius.
Ugdymo siekiai
XX a. antroje pusėje suvokta, kad ugdymas žmogų lydi visą gyvenimą: visuomenė taip sparčiai kinta, kad jaunystėje įgytas išsilavinimas, susiformuotos vertybinės orientacijos yra tik tolesnė saviraidos prielaida. Žmogus, norėdamas likti pilnavertis visuomenės narys, nuolat atnaujina savo žinias, ugdosi naujus gebėjimus bei kompetencijas, jis pamažu (kartais staigiai) keičia savo vertybių sistemą. Visa tai reiškia, kad jis visą savo gyvenimą yra ugdymosi subjektas.
J. A. Komenskis teigė, kad žmogaus mokymą reikia pradėti – gyvenimo pavasarį – vaikystėje (vaikystė prilygsta pavasariui, jaunystė – vasarai, subrendimo amžius – rudeniui, o senatvė – žiemai).
Idealistai sutaria, kad ugdyme reikia pabrėžti ne tik proto lavinimą, bet ir siekimą sužadinti mokinių domėjimąsi visais neprarandančiais reikšmės dalykais. Kaip ir Platonas, jie yra įsitikinę, kad ugdyme turi būti orientuojamasi į tikrų idėjų paieškas. Kitas svarbus idealistų uždavinys – tobulinti charakterį, nes ieškodamas tiesos, asmuo turi būti drausmingas ir tvirto būdo.
Antikoje ugdymo paskirtis buvo aiškinama dvejopai: Spartoje siekia išugdyti fiziškai sveikus žmones, gerus karius; Atėnuose – harmoningai išsivysčiusias asmenybes.
Viduramžiais ugdant kilmingą vyrą siekia septynių riterio dorybių. Tuomet susiformavo ir siektinas moters idealas, kurio matmenis galima nusakyti senu vokiečių posakiu: Kinder, Kuche, Kirche und Kleider.
Laisvos asmenybės ugdymas
Ugdymo struktūroje aktualūs ir ugdymo tikslo laisvės bei laisvės kaip ugdymo tikslo aspektai. Visuomenės formuluojamuose ir jos pateikiamuose ugdymo tiksluose, kaip sakyta, visada slypi prievartos elementas. Ugdymo tikslas kaip laisvė realizuojamas priėmus ugdymą kaip kooperavimosi...
Šį darbą sudaro 1481 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!