Ugdymo metodai įtakojantys mokymosi motyvaciją pradinėje mokykloje

vyr. dėst. .Černeckienė
Marijampolė
2004
1. Teorinė dalis
1.1. Mokymosi motyvacijos teorijos
N.L.Gage, D.C.Berliner (1994m.) “Pedagoginės psichologijos” knygoje esančiame terminų žodynėlyje apibrėžia, jog “motyvacija yra numanomi (hipotetiniai) psichiniai procesai, kurie suteikia žmogui energijos, noro veikti, kreipia jo veiksmus, elgesį viene ar kita linkme. Pasak autorių, veržlumas ir kryptingumas yra motyvacijos sąvokos centre. “Mokytojui mokinio motyvacija yra svarbus dalykas, nes ji gali būti ir tikslas, ir priemonė toliau siekti mokymo tikslų.
G.Butkienė ir A.Kepalaitė (1996m.) iš esmės pritaria aukščiau pateiktai motyvacijos sampratai “Motyvacija – tai veiksmų skatuliai, lemiantys jų pobūdį ir kryptį”. Autorės taip pat pabrėžia mokymosi motyvacijos svarbą, nes dažnai motyvacija sąlygoja mokymosi rezultatus. “Mokėjimas atrasti ir suformuluoti konkrečius mokymosi tikslus rodo mokinio motyvacijos brandumą”.
Lietuvos pedagogų ir psichologų darbuose dominuoja čia išdėstyta motyvacijos samprata, nebent pateikiama populiariau. Pavyzdžiui, D.Augienė rašo:”Motyvacija – pagrindinė asmenybės brendimo, raidos varomoji jėga. Ji apima žmogaus poreikius, norus, interesus, polinkius, įsitikinimus. Gero mokymosi rezultatus sąlygoja mokymosi motyvacijos susiformavimas, kuris sukuria bendrą nusiteikimą mokytis”.
G.Butkienė ir A.Kepalaitė cituoja iš D.L.Barlow knygos “Edukacinė psichologija” šią tezę: “Mokytojas prie vaiko jo mokymosi – išmokimo procese turi prieiti prisimindamas:
1) kad jis nori padėti mokiniui elgtis apibrėžta kryptimi;
2) kad jis nori matyti vaiko raidos bei mokymosi – išmokimo specifiką”
Suvokti mokinio “mokymo – išmokimo specifiką” gali mokytojas, susipažinęs su svarbiausiomos mokymo motyvacijos teorijomis. Jas apžvelgia anksčiau paminėti psichologai ir kiti autoriai.
Biheviorizmas kaip ugdymo filosofija turi platų pripažintą mokyklose. Bihevioristų teigimu, psichologai turi tirti ir analizuoti tai, ką galima matyti ir išmatuoti, būtent vaiko elgesį. Ankstyvojo biheviorizmo atstovas J.B.Watsonas manė, kad elgseną pirmiausia lemia aplinka, ir tvirtina, kad, “jeigu sugebėtų kontroliuoti aplinką, galėtų iš to vaiko suformuoti kokį tik nori žmogų”. Taigi vaiko poelgius ir tai, kas jame vyksta, lemia tik išoriniai poveikiai. Veikiant vaiką pasirinktu būdu, galima formuoti ne tik jo elgesį, bet ir jo motyvus.
B.F.Skineris tvirtina savo teiginius grindžiąs stebėjimais ir kontroliuojamais eksperimentais. Jis nurodo tokią mokinio elgesio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!