Ugdymo filosofijos esmė

 Pagal vaizdų I. Kanto pasakymą filosofijos ištakos būtų “žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje’. Tačiau dabartinių filosofų netenkina mintis, kad filosofija reiškia “tiesos, išminties meilę”. Jų manymu, toks filosofinio pažinimo vaizdinys gali nuvesti į jos objekto nunykimą, nes tiesos ieškojimas – mokslo, meno, religijos ir kitų pažinimo formų paskirtis. Iš tikro, kadaise filosofija buvo “mokslų mokslas”; ilgainiui iš jo išsiskyrė konkretūs mokslai, ieškantys tikslaus atsakymo į filosofijos kontekste formuluotus klausimus. Konkrečių mokslo plėtros sąlygomis filosofijos objektas įgavo vis bendresnį, abstraktesnį pobūdį, į pirmą vietą skverbėsi daiktų pasaulio ir žmogaus pasaulio santykis bei sąveika, žmogaus egzistavimo ir žmogiškojo pažinimo problemos. Tačiau ir šios problemos pamažu perėjo į į konkrečių socialinių mokslų, visų pirma – psichologijos, sociologijos dispoziciją, ir tai dar labiau susiaurino filosofijos kaip mokslo apie tikrovę paskirtį. Todėl XX a. pirmosios pusės filosofas N. Hartmanas visai pagrįstai manė, kad filosofija – tai pasaulio sąmonė, kurio terpėje egzistuojantis žmogus siekia suprasti ir pasaulį,ir patį save.
Remiantis šiais filosofijos objekto raidos ypatumais, manoma, kad filosofija ieško ne pačios tiesos, o jos ieškojimo principų bei būdų, tai yra bando argumentuotai atsakyti į ginčytinus konceptualius klausimus. Pagal tokį filosofijos objekto apibūdinimą jos paskirtis – rasti atsakymus į tokius klausimus, kaip antai: Kas yra realybė? Kas yra tiesa? Kas yra gėris? Kas yra laisvė? ir pan. Tai reiškia, kad filosofija formuluoja klausimus, į kuriuos neduodama pakankamai apibrėžto atsakymo.
Atsižvelgus į šiuos samprotavimus, dažniausiai teigiama, kad filosofija yra žmogiškojo pažinimo sritis, kuri siekia aiškinti bendruosius būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. Taip apibūdinus filosofijos objektą, pagrindine, pirmine kategorija laikoma būtis – ir materialioji, ir idealioji. Materialistinis filosofinis mąstymas būties esmę priskiria materijai, idealistinis – dvasiai, teologinis mąstymas virš visko iškelia šios būties amžinąjį Kūrėją (Dievą). Akivaizdu, kad būties sąlyga implikuoja ir su šia būtimi susijusį žmogų; asmeninis žmogaus santykis su pasauliu kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!