Tyla nėra amžina

• Taip, taip, mielasis. Mano lagaminai jau paruošti, išvažiuosime kada tik panorėsi.
• Puiku, tuomet po penkiolikos minučių lauk manęs kieme.
Trumpam užsukau į vonią, paskubomis nusiprausiau, paėmusi blakstinų tušą, šepetėliu lengvais judesiais priliečiau blakstienas, paryškinau lūpas raudoniu, surišau ilgą plaukų kasą ir nuskubėjusi į kambarį griebiau lagaminą. Kieme jau stovėjo jis- žmogus, su kuriuo noriu dalintis viskuo, ką turiu. Žmogus, kurio veidą matau prieš užmiegant. Žmogus – kurį aš myliu.
Prieš akis laukė visa savaitė atostogų prie jūros. Neįtikėtina, pagaliau vasara. Jūra, saulė, ledai..ar gali būti kas geriau? Tačiau tuomet aš dar nežinojau, kokia tragedija mūsų laukia. Visuomet pasitikėdavau savo nuojauta, kuri manęs niekada neapgaudavo. Šį kartą apie artėjančią nelaimę ji manęs neįspėjo.
„.. velniskas greitis, dangiškas greitis, važiuoju pas tave..“ Taip,tai buvo mudviejų daina. Netrukus kelkraštyje pasirodė užrašas “Palanga“. Ilgai negalvodami pasukome nuomojamųjų namelių link, kur mus turėjo pasitikti draugai. Toli važiuoti neprireikė. Pagaliau pasiekę „galutinį tašką“ į kiemą mus pasveikinti išbėgo Andrius, o vos po poros minučių jo pavyzdžiu pasekė ir likusieji. Įkvėpiau sūraus, šalto oro, kuris kvepėjo jūra. Smarkus vėjas taršė plaukus, suveldamas juos visiškai. Netrukus susikūrėme laužą, kepėme šašlykus. Buvo nuostabus vakaras. Dangų dabino milijonai žvaigždžių, o mėnulis tarsi vainikavo visą jo grožį. Buvome šešiese. Keturios merginos ir du vaikinai. Po sočios vakarienės gryname ore, kilo noras padainuoti. Andrius išsitraukė gitarą ir vos tik jis pirštais palietė stygas, pasigirdo dainos. Aistė prisiminusi, kad dar yra visa dėžė alaus, tuoj ją atnešė ir paragino atsigaivinti. Alus buvo šaltas ir skanus. Vakarui įpusėjus vaikinai pasiūlė išgerti stipresnių gėrimų. Nejučia visi palengva apsvaigome. Andrius gitara grojo nebe taip gražiai, o ir dainuojančiųjų balsai staiga pasidarė kur kas garsesni. Mane pradėjo imti miegas. Nė nepajutau kaip eidama namelio link sukniubau ant smėlio. Dainos netilo. Gulėjau atmerktomis akimis, bet nesikėliau. Atrodė jei bandysiu pakilti, galiu vėl sukniubti. Dovydas manęs tarsi nematė. Jis toliau smagiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!