Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? (Biliūnas, Mačernis, Sruoga)

Praeityje padarytos klaidos ilgai išlieka žmogaus atmintyje. Jų suvokimas padeda nepaklysti sunkiuose gyvenimo keliuose ir išlikti žmogumi. Yra sakoma, jog klysti žmogiška, tačiau būtina prisiminti savo klaidas tam, kad žmogus iš jų pasimokytų ir daugiau nebekartotų. Juk tas, kurio atmintyje yra išlikusi kiekviena padaryta klaida, kaltės jausmas, yra tikras žmogus, dar nepraradęs dorovinių vertybių. Tokį žmogų, negalintį pamiršti padarytos klaidos, tačiau suvokiantį savo kaltę, vaizduoja žymus XIXa. realizmo atstovas, psichologinės ir lyrinės novelės pradininkas Jonas Biliūnas. Tai rašytojas, kuris pirmasis lietuvių literatūroje didžiausią dėmesį skiria vidiniams išgyvenimams. Novelėje „Kliudžiau“ aprašomas žmogus, kuris vaikystėje strėle nušovė mažą nekaltą katytę. Net ir sulaukęs brandaus amžiaus, jis niekaip negali pamiršti šios padarytos klaidos, tačiau sugebėjo iš jos pasimokyti ir daugiau nebekartoti: „Tai buvo vienatinis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas. Aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje“. Tai buvo tarsi „šūvis į žmogiškumą“, todėl pasakotojas jaučiasi laimingas, nes suvokė savo kaltę ir pasimokė. Ne veltui lietuvių poetas Vytautas Mačernis yra pasakęs: „Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo teisės“, nes jis, kaip ir Jonas Biliūnas, suvokė, jog tik klysdamas žmogus suranda tikrą kelią ir išlieka žmogumi. Tik tas, kurio atmintyje gyva kiekviena padaryta klaida ir kuris sugeba iš jos pasimokyti, ugdo moralę ir taip išsaugo žmogiškumą.
Ne tik padarytos klaidos, bet ir šeima išlieka gyva žmogaus atmintyje. Juk artimieji – patys brangiausi žmonės, kurie nuo pat vaikystės auklėjo, globojo ir mylėjo. Net ir praradęs šeimą, žmogus ją prisimena su šypsena, iš kartos į kartą perduoda auklėjimo idėjas, o menininkai, prisimindami brangiausius žmones, atranda įkvėpimą kurti. Toks kūrėjas yra žymus XXa. poetas modernistas, jauniausias lietuvių literatūros klasikas Vytautas Mačernis. Vienas ryškiausių jo kūrybos pavyzdžių yra eilėraščių ciklas „Vizijos“, kuriame atskleidžiami poeto vidiniai išgyvenimai. Pati svarbiausia – „Trečioji“ vizija, kurioje jis prisimena brangiausią žmogų – senolę. Vizijoje iškyla praeities vaizdinys – senolė jaunosios „rūbais“, kuri lyriniam subjektui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!