Atmintis: kodėl ji saugo tai, ko jau nebėra?

Žmogaus atmintis saugo tai, kas brangiausia: artimus žmones, kurių jau nebėra ir kurie suteikė saugų prieglobstį. Artimi žmonės tampa atrama gyvenime, teikia pirmąsias gyvenimiškas pamokas, daug meilės. Jų netektis būna skausminga ir sunkiai išgyvenama, todėl praėjus net ir daugeliui metų, jie išlieka mūsų atmintyje. Artimo žmogaus prisiminimas atsispindi intelektualiosios poezijos kūrėjo, egzistencialisto V. Mačernio „Ketvirtoje“ vizijoje. Poetas priklauso žemininkų kartai, todėl kaip ir kiti tos kartos atstovai, poetizuoja gimtuosius namus. Namų ilgesys jo kūryboje reiškia vaikystės namų ilgesį. Poetą nuo mažens globojo senolė, kuri jam buvo pats gražiausias prisiminimas, todėl būtent vaikystės ilgesys siejamas su senole, kurią dažnai ir regi vizijų lyrinis subjektas. „Ketvirtosios“ vizijos pirmoje dalyje lyrinis subjektas prisimena ramią, saugią vaikystę, kur jokios negandos nebaisios, kur jis turi savo gynėją, bei globėją – senolę. Lyrinis „aš“ jos ilgisi. Senolės ilgesys glaudžiai susijęs su praeities ilgesiu – ilgesiu laimingų, nerūpestingų dienų, kurių jau turbūt daugiau nebebus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!