Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? ( Vyt. Mačernis, A. Škėma, M. Martinaitis )

Dažnai sakoma: ,,Nereikia žvalgytis į praeitį“. Iš tiesų prisiminimai neretai skaudina, verčia analizuoti tai, ko nebegalima pakeisti. Tačiau būtent tikėjimas ir istorija daugelį šio pasaulio gyventojų verčia gyventi teisingai, dorai ir prasmingai. Nors Antikos herojų, didžiųjų religijų pranašų jau seniai nebėra, žmonių atmintyje visa tai gyva. Istorija yra nemari, ji leidžia suprasti dabartį, ištverti šiuolaikinio pasaulio sunkumus ir nekartoti praeities klaidų. Juk ne be reikalo sakoma, kad kvaili mokosi iš savų klaidų, o protingieji – iš svetimų.
Viena iš priežasčių, kodėl žmogus negali pamiršti praeities, yra istorijos prasmingumas šių dienų gyvenime. Ne paslaptis, kad dabartinė visuomenė patiria vertybių krizę, tampa svarbus tik materialumas. Pasaulis praranda sielą, o jo gyventojai – jausmus. Emocijos tampa nereikalingos. Visgi neretai nieko nejautimą ištverti yra daug sunkiau nei skausmą, kurį sukelia prisiminimai. Jie, nors ir žiaurūs, suteikia gyvybės ir prasmės kasdienybėje. Vienas iš geriausiai žinomų literatūrinių beprasmybės įkaitų buvo Antanas Garšva, ,,sąmonės srauto“ technika parašyto romano ,,Balta drobulė“ herojus. Kūrinio autorius Antanas Škėma – XXa. vidurio rašytojas modernistas, atskleidęs katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėjautą. Kūrėjas, pasitraukęs į Vakarus, dirbo įvairius fizinius darbus ir pats sunkiai išgyveno daugiakultūrę, tačiau prasmės nerandančią ( o gal ir neieškančią ) Amerikos aplinką. Šie išgyvenimai paskatino Škėmą sukurti novelę ,,Keltuvas“, kuri po nemažos kritikos buvo išleista kaip romanas ,,Balta drobulė“. Jau minėtas kūrinio pagrindinis veikėjas Antanas Garšva gyvena beprasmiškame, bedvasiame pasaulyje, praradęs savo tapatybę ir tapęs tiesiog keltuvininku numeris 87. Vyras neretai prisimindavo savo praeitį: motinos ligą, sunkią vaikystę, karo išgyvenimus. Ši atmintis herojaus sąmonėje išliko gyva visą laiką. Ji skaudindavo, tačiau taip pat padėdavo nepaskęsti bedvasėje visuomenėje. Taigi, prisiminimai padeda gyventi, o ne egzistuoti, patirti jausmus, kurie suteikia žmogui gyvybę.
Prasmingam gyvenimui svarbi ne tik emocijų gausa, bet ir žmogaus tapatybė. Tik pažinodamas save, žmogus gali pažinti ir kitus, o pažinodamas kitus – suprasti pasaulį. Savo tapatumą, tautinį identitetą atskleisti padeda tautos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!