Tėvynės praradimo tema

Tėvynės praradimo tema atsiskleidžia romantiko A. Mickevičiaus ir neoromantikės Salomėjos Nėries kūryboje. Gimtinės netektis susijusi ir su rašytojų gyvenimu, todėl abiejų autorių poezija itin autobiografiška. Romantizmo Lietuvoje ir Lenkijoje pradininkas A. Mickevičius už priklausymą slaptoms Vilniaus universiteto draugijoms carinės Rusijos valdžios buvo išvarytas iš Lietuvos be teisės grįžti, vėliau jam pavyko emigruoti į Europą, bet Lietuvos jis daugiau taip ir nepamatė. XX a. katastrofų literatūrai priskiriama poetė Salomėja Nėris nuo tėvynės atitolsta pati: Antrojo pasaulinio karo metais, hitlerinei Vokietijai užėmus Lietuvą, poetė kartu su sovietų valdžia pasitraukia į Maskvą, vėliau – į Sibirą. Abiejų poetų iš tolimos perspektyvos pamatyta tėvynė kūrybos žmogui sukelia dramatizmą: subjektas pasijunta lyg benamis, praradęs namus klajūnas. Netektis suvokiama itin skaudžiai, nes nežinia, ar bus leista grįžti į tėvynę (A. Mickevičius), ar ten gyvenančių žmonių būsi priimtas, neatstumtas (Salomėja Nėris). Kuo skiriasi ir kuo panašūs poetų klajūnai? A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ įžangoje Lietuvos praradimas prilygsta sveikatos netekimui. Tad tėvynės netektis išgyvenama kaip nostalgija – tėvynės ilgesio liga. Kadangi į Lietuvą neįmanoma sugrįžti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!