Tėvynės laisvės tema

Motiejus Kazimieras Sarbievijus BENDRO POBŪDŽIO KLAUSIMAI: BAROKAS 1. Kokia yra baroko žmogaus pasaulėžiūra? Kas jam svarbiausia? Kuo skiriasi nuo renesanso? Baroko žmogui būdingas kontrastingas pasaulio suvokimas, jo vidiniame pasaulyje grumiasi blogis ir gėris, suvokiama nepastovumo ir laikinumo samprata. Baroko žmogui svarbiausia yra perteikiami jausmai, dramatiškumas, svarbiausia – supratimas, jog dabartinis gyvenimas tik iliuzija, po jo prasideda tikrasis – pomirtinis gyvenimas. Baroko žmogus suvokia, kad viskas yra laikina, pasaulis ne visuomet patikimas, jis tarytum išgyvena egzistencinę krizę, viską kvestionuoja, jam būdingas asketizmas, o štai renesanso žmogaus pasaulėžiūra – humanizmas, buvo orientuota į žmogaus proto galią, jo įstabų individualumą, renesanso žmogui būdingas troškimas sužinoti visas gamtos paslaptis ir plėsti savo intelektualines žinias. 2. Kaip su baroku susijusi kontrreformacija ir jėzuitai? Katalikų bažnyčia norėdama sustabdyti protestantizmo plitimą, persekiojo eretikus, tačiau šis būdas pasidarė neefektyvus, todėl į pagalbą buvo pasitelktas Jėzuitų ordinas. Kuris visoje Europoje steigė aukštąsias mokyklas, įvairiais būdais ugdė katalikų bažnyčios religinę savimonę, taip prisidedant prie protestantizmo užgožimo. 3. Kas būdinga baroko literatūrai? Būdingas žmogaus, gyvenimo ir gamtos dramatizmas. Itin paryškinamas jausmingumas, nepastovumas, žmogaus vertybių kvestionavimas ir egzistencijos klausimai. Vyrauja daug kontraversiškų dalykų jungtis. 4. Kas būdinga baroko dailei ir skulptūrai? Tiek dailėje tiek skulptūroje pasireiškė mitologinė ir religinė tematikos. Baroko dailėje buvo išryškinamas detalumas, buvo vertinamas ir bandomas atvaizduoti realistiškumas – daugiau judesių, įvairių formų, išryškinamas žmogaus kūniškumas. Kaip ir literatūroje, taip ir dailėje būdingas kontrastiškumo perteikimas – tiek spalvų šviesose, tiek vaizduojamosiose gyvenimiškose scenose. Baroko tapyboje vaizduojama didelė gracija, prabanga, rafinuotumas. 5. Kas būdinga baroko architektūrai? Būdinga dinamika, gausu įvairių skulptūrų, gausu didelių proporcijų ir dydžių, sudėtingos formos, plėtota kupolo forma, labiausiai išryškinama įvairovė, didybė ir puošnumas. 6. Kas būdinga Vilniaus baroko mokyklai? Pateikite baroko architektūros sostinėje pavyzdžių. Vilniaus Švento Kazimiero bažnyčia, Vilnaisu Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia 7. Pasirinkite vieną baroko dailės kūrinį ir įrodykite, kad tai – minėtos epochos darbas. Berninio skulptūroje Dovydas atrodo uždaras, iš jo veido mimikos matosi pyktis, baimė ir drąsa vienu metu. Baroko laikotarpio kūriniuose svarbiausia buvo drama ir pikti jausmai. MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS 1. Literatūrinis kontekstas (biografija, kūryba, populiarumas ir pan.). Motiejus Kazimieras Sarbievijus gimė 1595m. Lenkijoje, Sarbievo kaime. Į Vilnių Sarbievijus atvyko 1612 m. ir įstojo į jėzuitų kolegiją. Po dvejų metų kolegijoje, Sarbievijus studijavo filosofiją Braunsberge, dėstė poetiką Kražių ir Polocko jėzuitų kolegijose. 1620 m. Sarbievijus pradėjo teologijos studijas Vilniaus universitete. 1622 m. rudenį. Išvažiavo į Romą. Romoje atsiskleidė ir suklestėjo Sarbievijaus poetinis talentas: čia jis viešai skaitė savo poeziją, poetikos teorijos paskaitas. Čia jis studijavo teologiją. Plėsdamas antikinės literatūros žinias, skaitė autorius, kurių nebuvo mokyklinėje programoje. Čia jis viešai skaitė savo poeziją, poetikos teorijos paskaitas. Pripažinimo sulaukė jo poezijos rinkinys „Trys lyrikos eilėraščių knygos“ (Lyricorum libri tres). Grįžęs iš Romos, Sarbievijus dėstė poetiką Nesvyžiuje, retoriką Polocke. Tolesni jo gyvenimo metai (nuo 1627-ųjų) susiję su Vilniaus universitetu: čia dėstė retoriką, filosofiją, teologiją, buvo Šv. Jono bažnyčios pamokslininkas. 1635 metais buvo paskirtas Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos rūmų (Krokuvoje) pamokslininku ir nuodėmklausiu. Sarbievijaus kūryba ilgai išliko populiari Europoje. Nuolat pildomas lyrikos rinkinys poetui gyvam esant išleistas dar 5 kartus; Po mirties iki XVIII a. pab. jo lyrikos rinkinių leidimai buvo pakartoti daugiau kaip 50 kartų. Jo poezija buvo verčiama į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, čekų, lenkų, lietuvių kalbas, imituojama daugelio XVII–XVIII a. poetų. 2. Sarbievijaus kūrybos „raktas“: ryškiausi kūrybos bruožai, temos ir kiti dalykai, kurių reikia ieškoti šio autoriaus kūryboje. Savo kuryboje jis sujungė krikščioniškąją kultūrą ir antikinę literatūrą. Taip pat jo poezijoje galima rasti Lietuvos istorijos faktų įprasminimų. Jis aprašinėjo Palemono legend, romėnų atvykimo į Lietuvą legenda. Jis rašė aštriu ir šmaikščiu stiliumi, vėliau perėjo į filosofinę kūrybą. Kūryboje galima įžvelgti daug citatų, įvairios teologinės leksikos. ODĖ ,,KRISPUI LEVINIJUI” 1. Išrašykite gramatines kategorijas (šiuo atveju – liep. nuosaka), nurodančias odės pamokomąjį pobūdį. ???? 2. Apmąstykite šias kategorijas kaip išmintingus pamokymus teikiančias tiesas. ????? 3. Apibendrinkite, ko mokoma šioje odėje. Kad viskas yra laikina, kad reikia mėgautis tuo, ką duoda dabartis, reikia vertinti šią akimirką. Suvokti, kad sekmė yra kintanti, o lemtis – nepastovi. 4. Iš odės išrinkite visus faktorius, trukdančius žmogaus džiaugsmams, ir nurodykite, kokiomis meninės raiškos priemonėmis jie išreiškiami. „Kintanti sėkmė, nepastovios lemtys, savo valdžioje laiko žmogų“ – personifikacija. ,,…bailiai virpa plunksnos Šalmo viršuje, jis lengvai nukrinta. Ir žibąs nūnai – tik bandyk nutraukti - Auksas pabąla.” – personifikacija. Nusako, kad materialūs faktoriai trukdo siekti visavertiškos laimės. 5. Siedami su tekstu, vien pasirinktą meninę priemonę pakomentuokite. ??? ODĖ ,,KRISPUI LEVINIJUI” 1. Kaip žmogaus atžvilgiu odėje apibūdinamas laikas? Apibūdinimą paremkite bent dviem citatomis. ,, ….Prie skirtos ribos, lyg siautinga upė, Skuba mūs metai…” – kaip greitai praeinantis. ,, …..Valandoms visoms šio pasaulio Viešpats Uždeda sparnus per visatą skristi, Slepias jos lizde, kol ateina laikas.” – kaip aupgaulingas 2. Tekste dauguma įvaizdžių susiję su valandomis, mėnesiais (mėnuliais), metais. Išvardinkite šiuos įvaizdžius, siedami juos su laiku: a) valandos susijusios su paukščiais b) mėnesiai susiję su mėnuliais c) metai susiję su valtimi/upe 3. Pasak tyrinėtojų, Sarbievijaus pamėgtas paukščio įvaizdis „paimtas“ iš Antikos poeto Horacijaus poezijos. Remdamiesi tekstu, įrodykite, kad minėtas įvaizdis atspindi autoriaus krikščionišką požiūrį į būtį. Valandoms visoms šio pasaulio Viešpats uždeda sparnus per visatą skristi, slepiasi jos lizde, kol ateina laikas. 4. Pasamprotaukite, ką galėtų reikšti nepastovaus, apgaulingo likimo paradoksalus palyginimas su mama: „... Valanda... / (...) Lyg mama, kuri nekaltom vilionėms / Vaiką apgauna.“ ???? 5. Remdamiesi visu tekstu, vienu dviem epitetais apibūdinkite pagrindinius odės veikėjus: žmogus – vargšas. Dievas – visagalis. likimas – nepastovus, kintantis. laikas – greitai prabėgantis, apgaulingas, skubantis. šlovė – laikina. sėkmė – kintanti. turtas – bevertis. jaunystė – maloni, greitai prabėganti. 6. Koks motyvas dominuoja? ???? ODĖ ,,KRISPUI LEVINIJUI” 1. Kokia pagrindinė odės mintis? Jog viskas yra laikina, todėl materialiniai dalykai absoliučiai nesvarbūs, svarbiau koks žmogus tu esi, nes ateis laikas kai reikės paliktį pasaulį norėsi ar ne. 2. Susisekite antro ir trečio posmo daiktų kalbą su pagrindine mintimi. ???? 3. Kaip su odės idėja susijęs laivo įvaizdis? Kokia tai leksinė priemonė? Paaiškinkite ją siedami su tekstu. Laivas praplaukia greit kaip jaunystė. Fraezologizmas? ,,PAULIUI KOZLOVIJUI” 1. Įvardykite eilėraščio tematiką 2. Apibūdinkite kūrinio žanrą Odė, nes yra šlovinamas Vilnius, o odėje yra šlovinami istoriniai įvykiai. 3. Apibendrintai nurodykite, kaip pasireiškia harmonija gamtoje. Kokia meninė priemonė geriausiai ją atskleidžia? Pateikite bent vieną pavyzdį. Harmonija gamtoje pasireiškia epitetais. ,,žiedais margais”. 4. Nurodykite odės pradžioje piešiamo peizažo detales, įvardykite veiksmus. Koks paradoksas išryškėja? Teiginį paremkite citata. ??? 5. Kokiu tikslu odėje apariama tautų taika? ??? ,,PAULIUI KOZLOVIJUI” 1. Kokios Vilniaus detalės minimos tekste? Kokį miestą kuria šios detalės? Kodėl? Vilnius aprašomas su aukštais kalnais, ąžuolais. Šios detalės miestą kurią kaip didingą, nes yra aprašoma kokie yra aukšti kalnai, kaip Vilnius savame glėbyje laiko Vilija. 2. Kodėl Vilniaus miestas įgauna mitologinę prasmę? Teiginį argumentuokite. Todėl, nes Sarbievijus Gedimino pilį, kuri yra Vilniuje lygina su Kapitolijumi, kuris yra Palemone. „Gedimino pilis lyg Kapitolijus“ 3. Vilnius stebimas tarsi iš paukščio skrydžio. Kas padeda kurti minėtą stebėseną? Kaip tokia pozicija literatūroje vertinama? Remdamiesi literatūros žiniomis, pateikite bent vieną panašų pavyzdį ??? ,,PAULIUI KOZLOVIJUI” 1. Kokia tiesa atsiveria kalbančiajam, t. y. kokia pagrindinė odės idėja? Kalbančiajam atsiveria tiesa, jog gyvenime reikia atrasti harmoniją. 2. Kokios filosofijos atspindžius atskleidžia pagrindinė mintis? Pagrįskite. Kokie garsiausi šios filosofijos atstovai? Kokie jų kūriniai? ???? ODĖ ,,TELEFUI LIKUI” 1. Nurodykite, kurie du reikšmingi Baroko epochos literatūros motyvai išryškėja odės pradžioje. Odėje išryškėja, jog gyvenime viskas laikina ir nepastovu. 2. Paaiškinkite, kodėl materija pavadinama nerangia. Todėl, jog materija yra laikina, kuri mums suteikia momentinį džiaugsmą, bet neilgam, nes galiausiai net ir ji lieka nebereikalinga, nebesvarbi, išnyksta. 3. Pasamprotaukite, kodėl žmogaus lemtis gretinama su sviedžiamu kamuoliu. Žmogaus lemtis gretinama su sviedžiamu kamuoliu, nes gyvenimas yra toks pat nenuspėjamas kaip kamuolys išmestas į viršų. Taip, kaip nežinome kada kamuolys nukris, taip pat nežinome kada mirsime. 4. Nusakykite, kokius jausmus išgyvena lyrinis subjektas, suvokdamas, kad amžiai „pralekia viesulu“. Jis jaučia kaip viskas neturi reikšmės, nes viskas yra laikina. 5. Paaiškinkite, kodėl sakoma, kad „daina pagyrų linkusi negirdėt“. Tai reiškia, jog kai ateis laikas mirti, niekas nepadės, nes tokia lemtis. 6. Įvardykite tris dvasines ir tris materialines vertybes, minimas eilėraštyje. Pasamprotaukite, kurios, lyrinio subjekto manymu, yra svarbesnės žmogaus gyvenime ir kaip tai atskleidžiama odėje. Suformuluokite ir parašykite išvadą. ?? 7. Suraskite citatą, įrodančią, kad kūrinyje kuriamas panoraminis pasaulio vaizdas. Paaiškinkite, kokią prasmę tai padeda atskleisti. Nurodykite, kokią reikšmę tai turi M. Sarbievijaus kūryboje. ?? 8. Apibūdinkite lyrinio subjekto nuotaiką ir remdamiesi tekstu įvardykite 2–3 jo pasaulėžiūros bruožus. Lyrinis subjektas sutrikęs, klausinėja daug klausimų, taip bando surasti atsakymus. Jis supranta, jog viskas laikina, galvoja, jog svarbiausia tai, kas laukia po mirties ir koks žmogus tu buvai. 9. Nurodykite, kurie svarbūs Baroko epochos literatūros įvaizdžiai aptinkami kūrinio pabaigoje (retoriniuose klausimuose) ir kokį motyvą jie sukuria. ?? 10. Suformuluokite ir parašykite pagrindinę odės mintį. Kažkada visi sulauksime mirties, nesvarbu tikėsimes to ar ne, norėsim ar ne, viskas šiam gyvenime yra laikina ir net gera akimirka kažkada pasibaigs. Viljamas Šekspyras „Hamletas“ RENESANSAS 1. Renesanso laikotarpis Nuo  XIV iki XVII a. 2. Kas yra renesansas? Paaiškinkite. Renesansas- atgimimas. Laikotarpis kur bažnyčia nebėra tokia svarbi kokia buvo antikoje. Renesanso laikotarpiu buvo aukšinamas humanizmas. Renesansas prasidėjo kaip kultūrinis judėjimas Italijoje, Florencijoje vėlyvaisiais viduramžiais, vėliau išplito po visą Europą. 3. Svarbiausi istoriniai įvykiai renesanso epochos metu. Ryškiausias beveik visą Europą apėmes Renesanso intelektinis ir socialinis judėjimas Reformacija suskaldė iki tol vieningą Vakarų Bažnyčia, į katalikiškąją ir protestantiškąją. Religinė įvairovė nulėmė ir subrandino skirtingas ir tarpusavyje konkuravusias pasaulėžiūros meno bei literatūros tendencijas ir kultūrines diskusijas. 1579m. jėzuitai įsteigė pirmą aukštają mokyklą Lietuvoje- Vilniaus universitetą. K. Kolumbas atrado Ameriką. Renesanso laikotarpiu buvo padaryta daug svarbių išradimų, prisidėjusių prie mokslo pažangos: išrandamas parakas, spauda, sukonstruojamas mikroskopas, kompasas, kišeninis laikrodis ir kt. XV ir XVI a. didelį šuolį į priekį padarė įvairios mokslo šakos: astronomija, fizika, matematikė medicina, chemija ir t. t. 4. Renesanso bruožai literatūroje. Literatūra siekė teisingai ir visapusiškai pavaizduoti žmogų. Renesanso literatūrai būdingas žanrų ir formų įvairumas, idėjinio turinio gilumas. Ši epocha davė pražią daugeliui naujųjų laikų literatūros žanrų: dramai, novelei, romanui. Renesanso literatūroje vaiduojami gyvi, realūs žmonės, kuriems būdingi ir teigiami, ir neigiami bruožai. 5. Renesanso bruožai dailėje. Dailės kūrinių centrinė figūra tapo tiek fizine, tiek dvasine prasme idealus ir tobulas žmogus. Būdinga profesinis meistriškumas, didingos apibendrintos formos, tapyboje išryškėjo dėmesys erdvinei perspektyvai. Kūriniams būdinga dramatizmas, spalvinė įtampa, šešėliavimo kontrastai, sudėtingos matmenų kompozicijos. 6. Kas yra humanizmas? Kas jam būdinga? Kokias vertybes aukština humanistai? Humanizmas- pasaulėžiūra išaukštinanti žmogų, atmetanti miscizmą, religines dogmas. Šiam sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo  tradicinių Viduramžių krikščionybės idealų: kuklumo ir pasyvumo. Humanistai aukština kritinį mąstymą, dorybes, išprūsimas. VILJAMAS ŠEKSPYRAS: GYVENIMAS IR KŪRYBA 1. Svarbiausi Šekspyro biografijos faktai. Viljamas Šekspyras- 1564-1616m., anglų poetas, dramaturgas, rašytojas. Iki šiol yra išlikusios 39 Šekspyro pjesės, 154 sonetai, du eiliuoti epai ir keletas eilėraščių; kai kurie šių darbų gimė bendradarbiaujant su kitais rašytojais. 1582 m., būdamas aštuoniolikos metų, vedė Aną Hatavėj, su kuria susilaukė 3 vaikų. Kilęs iš Stratfordo, kur teigiama ir mire. 2. „Gaublio teatras“ Tai teatras, kurio dalininku senais laikais buvo Viljamas Šekspyras. Jis buvo pastatytas 1599 metais. 1613 m. teatras sudegė, tačiau 1614m. buvo atstatytas. Jis sėkmingai dirbo iki 1642 metų. 3. Bendri Šekspyro kūrybos bruožai. Pirmajam Šekspyro kūrybos laikotarpiui būdingas optimizmas, tikėjimas žmogaus kilnumu, gėrio pergale. Jo kūriniuose veikėjai buvo drąsūs, energingi, veiklios asmenybės, kovojančios dėl savo laimęs, niekinančios deodalinės visuominės prietarus. Svarbią vietą pirmuoju Šekspyro kūrybos laikotarpiu užima draminės kronikos, o pagrindinė jų tema- kova dėl valdžios. Šekspyro draminėse kronikose atsispindi ne tik karalių ir feodalinių lordų tarpusavio kova, bet ir liaudies gyvenimas.Taip pat svarbią vietą Šekspyro pirmojo laikotarpio kūryboje svarbią vietą užima tragedija “Romeo ir Džiuljeta” ir drama “Venecijos pirklys”. Brandžiausias Šekspyro laikotarpis yra antrasis, kai rašytojas sukūrė savo didžiąsias tragedijas- “Hamletą”, “Karalių Lyrą”, “Otelą”, “Makbetą” ir kt. Jose dramaturgas atskleidžia sudėtingus tikrovės prieštaravimus ir nesutaikomus konfliktus. Šekspyro tragedijose atsispindi Renesanso krizės laikotarpis, kai susvyravo didis humanist tikėjimas gėrio ir teisybės pergale. Teigiamojo herojaus konfliktas su aplinka tragiškas ir baigiasi jo žuvimu. Tačiau tragedijose nėra visiško pesimizmo, žūva Hamletas, Otelas ir Lyras, bet tinkamo atpildo susilaukia ir negiamieji veikėjai, jų darbai tampa išaiškinti ir pasmerkti. Vadinasi, nors rašytojas ir mato blogio ėgą, bet tiki, kad laikui bėgant jis bus nugalėtas. 4. Kūrybinis Šekspyro palikimas, žymiausi darbai. Iki šiol yra išlikusios 39 Šekspyro pjesės, 154 sonetai, du eiliuoti epai ir keletas eilėraščių. Jo penki žymiausi darbai yra laikomi „Romeo ir Džiuljeta“, „Venecijos pirklys“, „Henrikas V“, „Daug triukšmo dėl nieko“, „Hamletas“. VILJAMAS ŠEKSPYRAS: SONETAI 1. Kas yra sonetas? Kas būdinga tam žanrui? Sonetas- lyrikos žanro 14 eilučių eilėraštis. Sonetas būna dviejų rūšių- itališkasis (Petraukos) ir angliškasis (šekspyriškasis). Itališkajį sonetą sudaro 2 ketureiliai ir 2 trieiliai, o šekspyriškajį- 3 ketureiliai ir 1 dvieilis.Soneto ketureiliai dažniausiai būna aprašomojo arba pasakojamo pobūdžio, o trieiliai ir dvieiliai- apibendrinamojo, filosofinio. Eilutės paprastai rimuotos. 2. Pagrindinės Šekspyro sonetų temos Šekspyro sonetuose vyrauja meilės ir draugystės temos, ne išimtis ir 116-asis sonetas.Šio soneto lyrinis „aš“ meilę lygina su ištikima draugyste ir pabrėžia jos sąlygas: Juk meilė- dar ne meilė, jeigu ją Sutriuškina klasta ir išdavystė. VILJAMAS ŠEKSPYRAS: 1 SONETAS 1. Kokia šio eilėraščio tema? Kodėl taip manote? Šio eilėraščio tema- kova prieš puikybę, narcisizmą. 2. Paaiškinkite eilučių „O tu, susižavėjęs savimi, / Eikvoji tuščiomis brangiausią lobį“ prasmę. Lyrinis „aš“ smerkia perdidelę meilę sau. Šie dalykai jam atrodo kaip meilės išniekinimas. 3. Ką reiškia dovanos metafora paskutinėse eilutėse: „Nenešk į grabą dovanos retos, / Kurią gavai iš motinos gamtos.“ Tai reiškia, kad nustok puikuotis savimi ir pradėk mylėti kitus, nes kai mirsi ši dovana jau nebebus reikalinga. VILJAMAS ŠEKSPYRAS: 65 SONETAS 1. Sonete susipina trys temos. Kokios? Kokią prasmę jos sukuria? Grožis, laikinumas, kūryba. Visas fizinis grožis senstant po mažu nyksta, jausmai, meilė išblėsta, o kūryba gali įamžinti grožio, meilės ir jausmų įspūdį amžiams. 2. Kokia menine priemone baigiamas pirmasis psomelis? Retoriniu klausimu. Klausiamasis sakinys, nereikalaujantis atsakymo, o tik išreiškiantis emocingą teigimą ar neigimą. 3. Kokia metafora naudojama kūrybos amžinumui išsakyti? Meilė ir “tavo” vaizdas išliks juodose raidėse. “HAMLETAS”: BENDRO POBŪDŽIO KLAUSIMAI 1. Siužeto ištakos. ???????????????? 2. Sukūrimo aplinkybės. Tai viena žymiausių Šekspyro pjesių. Parašyta 1600-1601m, kol gyveno Londone. Tais pačiais metais mirė Šekspyro tėtis, todėl yra manoma, jog tėvo mirtis įkvėpė parašyti „Hamletą“. 3. Kodėl „Hamletas“ yra tragedija? Įrodykite. Tai yra tragedija, nes kūrinyje yra vaizduojami labai rimti, esminiai gyvenimo konfliktai, herojaus siekimų susidūrimas su neįveikiamomis problemomis, sukrečianti, skaudi, baisi, didelė nelaimė ir herojaus mirtis. O būtent šiti išvardinti dalykai ir yra tragedijos bruožai. 4. Kas yra katarsis? Susitapatinimas su kenčiančiu ir žūstančiu už tiesos idealus pagrindiniu tragedijos veikėju. 5. Kokios temos plėtojamos kūrinyje? Argumentuokite. Kūrinyje yra plėtojamos išdavystės, keršto temos. Hamleto tėtis žiauriai nužudomas, o jo mama susituokia su žudiku Klaudijumi, kuris buvo Hamleto tėčio brolis, jis nori atkeršyti Klaudijui ir susiduria su daug vidinių neramumų. 6. Kūrinio veikėjai. Hamletas, Klaudijus, Gertrūda, Ofelija, Horacijus, Polonijus. 7. Trumpai papasakokite, kas vyksta kiekviename iš penkių „Hamleto“ veiksmų Pagrindiniam herojui Hamletui, Danijos karalystės princui, apsireiškusi jo neseniai mirusio tėvo šmėkla paveda atkeršyti jo žudikui – dabartiniam karaliui Klaudijui. Hamletas apsimeta pamišusiu, idant išprovokuotų Klaudijų išsiduoti. Vengdamas atskleisti savo siekius, jis atstumia Ofeliją. Galų gale jam pavyksta išprovokuoti Klaudijų per Hamleto surengtą vaidinimą, kuriame vaidinama kaip Klaudijus nužudo jo tėvą ir suvilioja motiną. Klaudijus išsiduoda. Šnekėdamasis su motina Hamletas išgirsta už kilimo besislepiantį Polonijų, mano, kad ten karalius, bet sako – žiurkė, todėl nuduria. Herojų įsimylėjusi mergina išprotėja, o vėliau paskęsta. Klaudijus išsiunčia Hamletą į kaimyninę šalį su laišku, pavedančiu įteikėją nužudyti, tačiau herojus atskleidžia klastą ir netikėtai pasirodo dvare per Ofelijos laidotuves. Įvyksta konfliktas tarp jo ir Laerto – mirusiosios brolio ir Polonijaus sūnaus. Pasinaudodamas situacija, Klaudijus inspiruoja fechtavimo rungtynes tarp Hamleto ir Laerto – pastarajam patikėta nuodais sutepta špaga. Herojai fechtuojasi, po pirmų smūgių susikeičia ginklais ir abu lieka sužeisti. Laertas miršta pirmasis. Perpratęs sąmokslą, Hamletas be dvejonių nužudo karalių. Taip pat miršta ir Hamleto motina – Danijos karalienė, išgėrusi taurę užnuodyto vyno, skirto Hamletui. Kūrinio pabaigoje miršta ir pats Hamletas išgėręs taurę nuodų. “HAMLETAS”: I VEIKSMAS, 2 SCENA 1. Kokiais argumentais Klaudijus bando įtikinti Hamletą, kad jo sielvartas per didelis? „Sūnus tam tikrą laiką iš tiesų privalo gedulą nešioti. Betgi Taip užsispyrus ir be galo tęsti- Šventavagiška, nevyriška. Juk tatai įžeidžia dangų, vėlionį tėvą, prigimtį bei protą“ 2. Kokios Klaudijaus savybės atsiskleidžia? Kuo pavojingas toks antagonistas? Klaudijus apsimeta, jog jam rūpi Hamleto sielvartas, nors iš tiesų jis ir nužudė Hamleto tėvą. Jis pavojingas tuo, jog nebegalima juo pasitikėti, nebeatskirsi kada jis rūpinasi, kada tik apsimeta. 3. Iš Hamleto monologo išrinkite žodžius, kurie atskleistų, kokios princo iliuzijos sudužo mirus tėvui: kas jam „atrodė“ tikra anksčiau, o kas „yra“ iš tikrųjų? Hamletas supranta, jog aplinkinių ilgesys ir gedulas yra netikra, apgaulinga ir tik jis nuoširžiai gedi tėvo mirties. „Atrodo? Ne, aš nežinau „atrodo“: Yra taip! Ir ne vien tamsus apsiaustas, Ne iškilmingas apdaro juodumas, Ne atdūsiai krūtinės prislėgtos, Ne akyse plačiai ištinus upė, ne sielvartingai iškraipytas veidas Ar kitos skausmo formos- ne, ne jos Mane parodo. Tai tiktai „atrodo“; Tiek galima suvaidint. Bet tai, Ką aš jaučiu, yra many- tikrai. O visa kita- gedulingi apdarai.“ 4. Apibendrinkite: dėl ko kenčia Hamletas? Jis kenčia ir pyksta dėl savo Gertrūdos ir Klaudijaus vestuvių. „Geriau jau būčiau pikčiausią priešą danguje sutikęs negu sulaukęs šios dienos“ „HAMLETAS“: I VEIKSMAS, 5 SCENA 1. Kuo miręs karalius kaltina savo žmoną ir dėl ko įspėja sūnų? Miręs karalius kaltina savo žmoną dėl santuokos su jo broliu Klaudijumi, bet jis Hamleta įspėja, jog jis nedrįstu kilti prieš savo motiną, kad nesusiteptų sielos ir minčių. 2. Apibūdinkite Hamleto būseną. Pagrįskite savo teiginius citatomis. Hamletas įtūžęs, piktas, šiek tiek ir pasimetęs dėl to ką Klaudijus padarė jo tėvui. “Visam krašte nerastum tokio niekšo , Kuris… nebūtų dar ir sukčius.” “HAMLETAS”: III VEIKSMAS, 1 SCENA Monologas “Būti ar nebūti”. 1. Kokia Hamletui iškilusi dilema? Kokias galimybes jis svarsto? Hamletui iškilo egzistencinė dilema. Jis svarsto ar gyventi ar užbaigti kančias ir pasiduoti. „Numirt- užmigt, ir viskas. Šitaip pagaliau nutraukt širdies skausmus ir begalybės smūsių.“ 2. Savais žodžiais paaiškinkite, ką Hamletui reiškia “būt” t.y. gyventi. Hamletui “būt” reiškia kentėti, svarstyti ar atkeršyti Klaudijui. 3. Kaip suprantate, kas yra Hamletą slegiantis likimas? Aš manau, jog slegiantis likimas Hamletui yra visi žiaurūs dalykai kurie jam nutiko. T.y. jo tėvo mirtis, mamos santuoka su tėvo broliu, Klaudijaus apsimetinėjimai, o svarbiausia tai žinojimas kas nužudė jo tėvą. 4. Kokias visuomenės ydas mini Hamletas? Ar galėtumėte jas sieti su herojaus kančia? Argumentuokite. ???????????????? Ar jūsų manymu Hamletas neperdeda, nehiberbolizuoja gyvenimo kančių? Argumentuokite. Aš manau, jog Hamletas neperdeda. Jis susiduria su daug skaudinančių dalykų vienu metu, todėl normal, jog jis taip reaguoja. 5. Kodėl Hamletas, gyvenimą suprasdamas kaip gniuždančią naštą, nedrįsta pasirinkti mirties? Hamletas nežino kas jo laukia po mirties, o tai jį labai neramina, todėl jis nedrįsta pasrinkti mirties. 6. Pakomentuokite žodžius: “Taip sąmonė padaro mus bailiais.” Žmogus daug galvoja prieš darydamas kažkokį dalyka, prisigalvoja daug teorijų, kurios gali gąsdinti, todėl to ir nepadaro, nes pats save išgąsdina. 7. Ar mūsų laikais žmonėms kyla tokių klausimų kaip Hamletui? (Aktualizuokite.) Taip, aš pati labai dažnai susimąstau kas laukia po mirties ir pradedu tiek daug galvoti, jog labai išsigąstu. Taip pat žmonės labai dažnai susiduria su egzistenciniais klausimais. Galvoja apie savižudybę kai atsitinka kažkas skaudaus jų gyvenime. “HAMLETAS”: III VEIKSMAS, 4 SCENA 1. Kuo Hamletas kaltina karalienę? Jis Gertrūda kaltina, pažadų prie altoriaus nesilaikymu, santuoka praėjus tik dviems mėnesiams po Hamleto tėvo mirties. 2. Ko reikalauja iš motinos? Kokio elgesio, kokių jos savybių tikisi? Hamletas tikisi, jog ji pastebės koks Klaudijus yra iš tiesų nedoras žmogus. 3. Kokiais argumentais bando ją įtikinti? „Kur jūsų akys?“ Karalienė nesupranta koks Klaudijus yra iš tiesų blogas žmogus. 4. Kokį tėvą įsivaizduoja Hamletas, lygindamas jį su Klaudijumi? Apibūdinkite mirusį karalių. Hamletas savo tėvą įsivaizduoja kaip visišką Klaudijaus priešingybę. Jo tėvas buvo geras žmogus, rūpestingas, drąsus, mylintis, doras. 5. Kaip princas apibūdina karalių Klaudijų? Jis jį apibūdina kaip niekšą, vagį, žmogžudį. „Tas niekšas! Žmogžudys!“ 6. Kodėl šioje scenoje pasirodo tėvo šmėkla? Šmėkla pasirodo, nes norėjo Hamletui priminti, jog jokiu būdų nekeršytu savo motinai. 7. Kodėl po trečio veiksmo galima tik tragiška atomazga? Po trečio veikmso galima tik tragiška atomazga, nes Hamletas labai susierzina, nužudo Polonijų ir mąsto apie kerštą Klaudijui. „HAMLETAS“: V VEIKSMAS, 1 SCENA 1. Kokios mintys apie žmogaus gyvenimą kyla Hamletui kapinėse? Hamletas mano, jog po mirties mes tampame visi nebesvarbūs ir visi tie nuopelnai kuriais visi taip didžiavosi išnyksta ir tampa nebereikalingi. 2. Aptarkite duobkasio išmintį ir sąmojį. ????????????????? 3. Kaip Šekspyras atskleidžia Hamleto meilę Ofelijai ir sielvartą dėl jos mirties? „Aš ją mylėjau. Tūkstančiai jos brolių neprilygtų meile niekuomet“ 4. Apibūdinkite Ofeliją, remdamiesi visu kūriniu. Ofelija labai naivi, gera, patikli. „HAMLETAS“: V VEIKSMAS, 2 SCENA 1. Apibendrinkite, kokie Klaudijaus, karalienės ir jų aplinkos gyvenimo principai nepriimtini Hamletui? Klaudijaus egocentriškumas ir jo brolio nužudymas dėl sosto. Gertrūdos santuoka su Klaudijumi. 2. Kuri iš šių nuomonių jums artimesnė: a) Karalienės mirtis tauri. b) Karalienės mirtis niekinga, kaip ir pats gyvenimas? Argumentuokite. Aš manau, jog karalienės mirtis tauri. Prieš mirdama Gertrūda suprato savo klaidas. Prieš mirtį ji įrodo, jog Klaudijumi ji nebepasitiki. „Ne! Ne! Tas gėrimas brangus sūnau! Tas gėrimas! Nunuodijo mane!“ Gertrūda kreipiasi į savo sūnų Hamleta, o ne į Klaudijų. 3. Ar „Hamleto“ atomazga patvirtina nuomonę, kad tragedija teigia moralinių principų ir valios pergalę? Iš dalies taip, nes Klaudijus susilaukia keršto, bet taip pat ir miršta Hamletas, kuris norėjo tik teisingumo ir gerumo, kas mano manymu- neteisinga. „HAMLETAS“: HAMLETO PAVEIKSLAS 1. Įrodykite, kad Hamletas- Renesanso laikų žmogus. Hamletas susidūrė su daug vidinių klausimų, ar atkeršyti Klaudijui, būt ar nebūt. Jis buvo kritinio mąstymo, iškart sužinojęs, jog Klaudijus nužudė jo tėvą jis nėjo jam keršyti, jis galvojo ilgai visokius būdus ir ar išvis verta jam keršyti. 2. Kūrinyje Hamletas netrunka nusivilti humanistiniais idealais. Paaiškinkite. Kūrinyje dažnai buvo kalbama apie relegiją, kaip svarbu nukeliauti į dangų po mirties, o ne į pragarą. 3. Kodėl Hamletas nepuola iškart keršyti savo tėvo žudikui? Jis slapčia aptinka Klaudiju meldžiantis ir atgailaujant prieš savo nuodemes, jis žinojo, jog jei jį nužudys jis pateks į dangų. 4. Ar Hamletas myli Ofeliją? Pagrįskite savo nuomone visu kūriniu. Aš manau, jog Hamletas myli Ofeliją, tačiau jam tuo metu buvo svarbiau tėvo mirtis ir kerštas, jis privalėjo apsimesti išprotėjęs. Savo meilę jai jis labai pabrėžia prie jos kapo. 5. Įrodykite, kad Hamletas yra tragiškasis herojus Hamletas yra tragiškas herojus, nes jis patiria dideles kančias dėl savo tėvo mirties, jis kovoja prieš likimą, o gale miršta. Jonas Radvanas “Radviliada” BENDRO POBŪDŽIO KLAUSIMAI 1. Kaip iki ~XVIa. vid. Literatūros šaltiniuose vaizduota Lietuva? Kaip palaipsniui keitėsi jos įvaizdis ir kas tai nulėme? Ji buvo vaizduojama kaip labai didelė, galinga, palaipsniui jos įvaizdis keitėsi, nes Lietuvos teritorija buvo plečiama. 2. Ką žinome apie Joną Radvaną? Svarbiausios biografijos detalės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso epochos poetas, envagelikas, reformatas. Gyveno vadinamuoju religinės polemikos laikotarpiu, kai Lietuvoje (ir netgi visoje Europoje) dėl įtakos kovojo katalikai ir protestantai. Paskelbė herojinę poemą „Radviliada “ (lot. Radvilias). Joje, sekdamas Vergilijaus „Eneida “ bei naudodamas jos įvaizdžius, aprašė Mikalojaus Rudojo Radvilos gyvenimą ir kovas, kėlė LDK savarankiškumo siekį. Taip pat sukūrė epigramų, panegirikų, eilėraščių, poleminį satyrinį veikalą „Teologinės tezės“. Rašė lotynų kalba. Po 1592 metų J.Radvano pavardės nebeužtinkama jokiame leidinyje. Manoma, kad jis mirė nuo maro. 3. “Radviliados” pasirodymo aplinkybės ir reikšmė ano meto žmonėms. Poema „Radviliada“, parašyta lotynų kalba, yra vienas ryškiausių XVI a. kūrinių Lietuvos literatūroje. Joje aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, tuometės Lietuvos aukštuomenės puoselėta valstybinė ideologija, valstybės geografinis, istorinis, kultūrinis vaizdas. Poemoje atvaizduojama Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybė, taip pat jo didžiausio priešo Ivano Rūščiojo portretas. Radviliadoje parodoma, kaip to meto žmonės įsivaizdavo tobulą vadovą ir gynėją, „tėvynės tėvą“. Ryškus ir „antiherojaus“ – caru (t. y. imperatoriumi) pasiskelbusio Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano paveikslas: jis vaizduojamas ne tik kaip agresorius, bet ir kaip pragaro furijų apsėstas kerštingas beprotis, kuris su pavaldiniais elgiasi žiauriau nei su priešais 4. Kūrinio žanras. Įrodykite. Herojinis epas. Kūrinyje yra aiškinami tautos istorijai esmingi periodai, aiškinantys žmonių (ne dievų, ne antgamtinių būtybių), herojų poelgius, nuopelnus, tačiau ne jausmų pasaulį. 5. Radvilų giminė: svarbiausi faktai ir reikšmė Lietuvai. LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausiu iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje. Radvilos buvo viena turtingiausių Europos giminių, jie valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus, 10 053 kaimus. „RADVILIADA“: 31-96 EIL. (GEOGRAFINIS ASPEKTAS) 1. Fragmente skaitytojui pristatoma Lietuva. Remdamiesi tekstu, nurodykite jos: a) Geografinę padėtį b) Lietuvių tautos kilmę c) Lietuvių tautos istoriją a) Nuo Baltijos iki Juodosios jūros, Vilijos upė, Nemunas, Šventoji.. b) Prūsų sena giminė. c) Mingaila, Mindaugas, Romanta, Gediminas, šie žmonės valdė Lietuvą. 2. Pateikite citatų- argumentų. „Juk nuo Baltijos iki Juodosios valdo lietuviai žemes“, „Plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus“,“Tik ne mažesnė už ją ta lietuvių skaidriausioji upė- Vilija“, „Nemuno – to, už kurį gražesnės mes neturime upės“, „Upė- Šventoji, kuri – skaistesnė už gintarą- srūva per Žemaitijos laukus ir į Nemuną įteka našų. „Šitos štai žemės vaikai- lietuviai, ryžtingi sūduviai, jotvingiai – žmonės mirties nebiją, poloviečiai klajokliai, prūsų sena giminė“. „ Čia Erdivilo lopšys ir gimtinė narsuolio Traidenio, Skirmanto, ginklais stipraus, ir naursaus kunigaikščio Mingailos, Romantos, Mindaugo, kurs ant galvos užsidėjo vainiką Romos, Vytenio kilnaus ir atšventusio pergalių daugel tėvo visos Lietuvos Gedimino, kuriam vadovaujant mūrai iškilo aukšti tirštai apgyvendinto Vilniaus.“ 3. Apibendrinkite fragmento chronotopą (t.y. erdvę ir laiką). Koks jis- mitinis, istorinis, praeities, dabarties ir pan.? Kodėl? Istorinis ir dabarties, todėl, nes yra aprašomi tuo metu vykę istoriniai įvykiai, kaip laimėjimai, mūšiai. 4. Vertėjas S. Narbutas pateiktą epo fragmentą komentuoja taip: „Čia minimos vietos Renesanso skaitytojui turėjo priminti kraštus, kuriuos visa Europa laikė civilizacijos lopšiais. „Kampanijos kloniai“ ir „derlingojo Pesto rožynai – tai Italija, „Panchajos Tempėjai“ – Arabija, „Alkinojo miškai“ – Graikija, o „persų laukai ir upeliai, turtingi metalo“ – Persija.“ Viso šito lietuviams „išmintinga gamta pašykštėjo“. Kodėl trūkumas įvardijamas kaip gamtos išmintis? Ką tai bendro turi su lietuvių charakterio formavimu? ?????????? 5. Kuo turtingos Lietuvos žemės? Argumentuokite. Lietuvos žemės yra turtingos gamta. Giriomis, miškais, upėmis, gyvūnais, medumi, žuvimi. „Tyras kaip stiklas upės vainikuoja ta žemės grožybė- girių aukštų karūna; jos viršūnėmis žvaigždynus remia“, „Šičia atranda namus sau elniai, briedis ir stumbras (šitas galiūnas yra sulaikyti, ką nutveria pratęs savo šiurkščiu liežuviu ir aukštai į orą išmesti), šičia ir lūšis dėmėm išmargintu apdaru glaudžias, randa namus ten žvitri stirnelė ir didelis tauras.“, „Čia ąžuolynai pilni bitučių skysto nektaro: medžiais tyriausias medus putodamas bėga.“, „Kam man upes ir vandens didumu prilygstančius marioms ežerus girti? Žuvis? Čia netrūksta didžuvių irgi.“ 6. Pateikite leksinių ir sintaksinių ypatumų nurodančių Lietuvos žemių turtingumą. Kartojamos balsės, priebalsės. 7. Paaiškinkite pateikiamų retorinių klausimų paskirtį (cituokite). Aš manau, jog retoriniai klausimai pateikiami parodyti kokia gamta didinga, graži, nuostabi. „Argi išvardinčiau tai, kas palaimintoms čia dovanota girioms?“ „Kiekgi čia upių, kurias vis skirtingi šaltiniai pagirdo?“, „Kam man upes ir vandens didumu prilygstančius marioms ežerus girti? Žuvis?“, „Kam apdainuoti žilus jugerus baltuojančio lino?“. 8. Kas rodo, kad Lietuvos kraštovaizdis poetizuojamas? Lietuvos kraštovaizdžio poetizavimas parodomas, nes gamta yra lyginama su dievais. „o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia.“ 9. Kuo garsūs Lietuvos žmonės? Argumentuokite. Lietuvos žmonės garsūs savo drąsa, ryžtingumu, mirties nebijojimu, narsiomis širdimis. „Šitos štai žemės vaikai- lietuviai, ryžtingi sūduviai, jotvingiai- žmonės, mirties nebiją, poloviečiai klajokliai, prūsų sena giminė, narsiaširdžių krūtinių alanai“ 10. Koks lietuvių elgsenos kodas pateikiamas tekse ir kaip jis siejasi su tautos išlikimu? Karingumas, padeda išgyventi, išlikti stipriems. 11. Remdamiesi fragmentu įrodykite, kad tai herojinis epas? Tai yra herojinis epas, nes yra aprašomi istoriniai įvykiai, herojų nuopelnai, poelgiai. 12. Įvardykite pagrindinę fragmento mintį. Pagrindinė fragmento mintis yra, jog Lietuvos gamta yra labai graži, o jos gyventojai labai narsū 13. Kas dar XVI a. panašiai rašė apie Lietuvą? Įvardinkite autorių ir paaiškinkite savo pasirinkimą. Mikalojus Husovianas savo kūrinyje „Giesmė apie stumbrą“. Jis savo kūrinyje taip pat labai ‹ poetizuoja Lietuvos gamtą, labai gražiai ją aprašo ir nupasakoja kokia ji didinga. „RADVILIADA“: 85-169 EIL. (ISTORINIS ASPEKTAS) 1. Kuo neįprasta vaizdų kūrimo erdvė? Apibendrinkite, ar ši erdvė atvira, ar uždara. Neįprasta, nes ant jo skydo yra įamžinta Lietuvos praeitis ir garbingos senelių pergalės. Uždara, nes įamžinta skyde. 2. Vienu sakiniu įvardykite fragmento temą. Fragmente yra kalbama apie Lietuvos istoriją. 3. Remdamiesi „Radviliados“ fragmentu, nurodykite istorinę lietuvių ir Aukso ordos totorių susirėmimų reikšmę. LDK kariuomenė sustabdė Aukso ordą nuo veržimosi į kitas šalis. 4. Raskite tekste leksinių ypatybių, atskleidžiančių pakylėtą autoriaus požiūrį į garbingą protėvių praeitį. Nurodykite ypatybes ir eilutės skaičių. 99, 109, 126 eilutės. Kalbama kokie jie garsūs protu, tvirčiausi, aršūs, garbingi. 5. Kas, be lietuvių, siekia amžinos lietuvių ir lenkų taikos? Pagrįskite. Lietuvių ir lenkų amžinos taikos siekia Dievas. „Amžiną taiką, kurios visa širdimi taip norėjo Dievas“ 6. „Radviliados“ fragmente minimi Lietuvos didieji kunigaikščiai: Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila. Apibendrintai nurodykite, su kuo jie kariauja ir kodėl LDK reikia parodyti kaip sėkmingai kariaujančią valstybę? Jie kariauja su rytų ir vakarų gentimis ir jiems reikia parodyti LDK galybę. 7. Palyginkite abi herojinio epo ištraukas. Kokie tėvynės paveikslai atskleidžiami? Pirmoje ištraukoje labiau kalbama apie gamtą, o antroje apie istorinius įvykius. Yra atskleidžiama, jog Lietuva ne tik graži ir turtinga gamta, bet ir stipri, galinga, turi drąsius ir ryžtingus karius. 8. Skydo reljefe pavaizduota valstybės istorija. Kokia simbolinę reikšmę įgyja skydas visame kūrinio istoriniame kontekste? Lietuva, kaip skydas “RADVILIADA”: RADVILOS RUDOJO PORTRETAS 116-134 EIL. (KETVIRTA DALIS) 1. Nurodykite du argumentus, minimus 1-4 ištraukos eilutėse, kuriais remdamiesi draugai mėgina atkalbėti Radvilą kovoti. Draugai Radvilą bando atkalbėti argumentais, jog daug laimėjimų jau pasiekė ir, jog pagailėtų savęs. 2. Palyginkite draugų ir Radvilos požiūrį į situaciją ir įvardykite, kas rūpi herojui ir kas jo draugams. Nusakykite priežastį, kodėl draugų žodžiai neįtikina herojaus. Radvila yra pasiruošęs kovoti ir jei reiks mirti kovoje, o Radvilos draugams rūpi jo sveikata, jie bando įtikinti Radvilą, jog tai nereikalinga kova, tačiau jam neįtinka draugų įtikinėjimai, nes jis yra įsitikinęs, jog reikia kovoti, kad sustiprinti šalį. 3. Nurodykite kokios gyvenimo pabaigos trokšta herojus. Remdamiesi vadovėliu paaiškinkite, kam puikiu pavyzdžiu gali būti toks herojaus elgesys. Radvila trokšta mirti kovoje. „krisiu verčiau kaip karys ar mirtis išvaduos iš šio kūno, rūpesčiuos dėl Lietuvos mane paskendusį radus! Koks aš būčiau smagus ir kokią ramybę turėčiau, mirdamas taip!“. Tai būtų puikus pavyzdys Lietuvos bajorams. 4. Įvardykite svarbiausią herojaus gyvenimo tikslą. Nurodykite bent vieną vertybę, kurią aukoja karžygys dėl šio tiklso. Herojaus svarbiausias gyvenimo tikslas yra sustiprinti Lietuvą, o už tai jis aukoja savo turtą, sveikatą. „mūsų siekis- iškelti aukščiau tėvynės gerovę ir garbę.“; „Tad prašau nesirūpinti manaisiais turtais: ar ašen, kuris netausoju savęs, jų gailėsiu?“ RADVILOS RUDOJO PORTRETAS „RADVILIADOJE“: 788-813 EIL. (ANTRA DALIS) 1. Nurodykite epitetą, kuriuo apibūdinamas kunigaikštis Radvila pirmoje ištraukos eilutėje. Remdamiesi ištraukos tekstu argumentuotai atsakykite, kas lemia tokį herojaus apibūdinimą- jo aukšta kilmė ar charakteris. “kilnus Radvila”. Tokį herojaus apibūdinimą lemia jo charakteris, nes jis rūpinasi savo tėvynę ir už ją kovoja. 2. Apibūdinkite, kaip jaučiasi herojus regėdamas, kad Lietuvos laukus semia „baisulys bei ugnis“. Įvardykite jo charakterio bruožą, kurį atskleidžia šie išgyvenimai. Herojus labai liūdi, yra sukrėstas, naktimis negali užmigti. Iš to galima spręsti, jog Radvila yra jautrus, patriotiškas, ryžtingas. 3. Nurašykite epitetą, kuriuo apibūdinamas karas karžygio Radvilos kalboje. Remdamiesi žiniomis apie Renesansą apibendrinkite ir parašykite, kokią herojaus pasaulėžiūrą tai atspindi. Karas Radvilos apibūdinamas kaip „baisus“, tai parodo, jog Radvila buvo Renesanso žmogus, nes į karą žiūrėjo su pasibaisėjimu. 4. Nurodykite, kurios vertybės sudaro priešpriešą šiuose karžygio Radvilos žodžiuose: „(...) ji nesistengia gyvent sutartim, tikėjimu, teise – vien tik jėga ir žmonių krauju!“ Remdamiesi kultūriniu (Renesanso) kontekstu įrodykite, kad priešo elgesys vertinamas kaip neatitinkantis Renesanso žmogaus pasaulėžiūros. Priešo elgesys netinkamas, nes Renesanso žmogus turi būti doras, nekerštingas, o priešas naudoja smurtą. RADVILOS RUDOJO PORTRETAS „RADVILIADOJE“: 255-279 EIL. (KETVIRTA DALIS) 1. Nurodykite, kas buvo didžiausias kunigaikščio Radvilos rūpestis. Nurašykite epitetą, kuriuo apibūdinamas ypatingas herojaus santykis su tėvyne. Radvilos didžiausias rūpestis buvo tėvynė. “švenčiausias”. 2. Nurašykite iš ištraukos pradžios citatą, apibūdinančią herojų kaip taurią asmenybę. Paaiškinkite, kaip šie žodžiai atspindi Renesanso laikotarpio žmogaus pasaulėžiūrą. „būti geru iš vidaus, o ne išore tokiu atrodyt troško labiau Radvila“. Renesanso žmogus – geras, doras žmogus, tai ir parodo, jog jis turėjo taurią asmenybę. 3. Įvardykite dar tris šioje ištraukoje atsispindinčius kunigaikščio paveikslo bruožus. Parinkite atsakymus įrodančias citatas. Kunigaikštis nežinojo, daug apie įstatymus, bet buvo labai sumanus. “Sumanumas- visad galingesnis. Griežtas. “vis varė savo liepimais”. Stiprus ir galingas kovose, o namuose išlikdavo supratingas. “Didis kare, o namuose visada nuosaikus ir galvotas”. 4. Remdamiesi istorijos žiniomis ir šiuo tekstu pateikite du argumentus, įrodančius, kad pasakotojas pelnytai pavadina Radvilą „išrinktąja žmonėms gėle“. Radvila yra pavadintas “išrinktąja žmonėms gele”, nes jis tėvynė laimėjo daug kovų dėl jo. Taip pat jis buvo labai sumanus, nes niekada nesutiko pasirašyti Liublino unijos, nes tai jo žodžiais būtų kaip laidotuvės ir amžiams sunaikinimas laisvos ir savarankiškos valstybės. 5. Remdamiesi šia ištrauka ir kūrinio kontekstu įrodykite, kad idealizuotas herojaus paveikslas kuriamas subtiliai ir įtaigiai, pasitelkiant įvairius argumentus. Nurodykite, kas pasakotojui svarbiau – vidinis Radvilos paveikslas ar šaunios išvaizdos charakterizavimas. Remdamiesi žiniomis apie Renesansą pagrįskite savo nuomonę. Herojaus paveikslas kuriamas subtiliai ir įtaigiai, nes pirmose dalyse Radvila pasirodo kaip stiprus, galingas ir narsus kovose, o toliau galima pastebėti, jog kunigaikštis taip pat ir jautrus, begalo myli savo tėvynę ir atsiskleidžia kaip Renesanso žmogus. Pasakotojui svarbiau parodyti, koks šaunus valdovas jis buvo, koks doras žmogus, visai kaip Renesanso žmogus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!