Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje

Šiuolaikinėje visuomenėje asmenybės laisvė yra suvokiama kaip prigimtinė [APIBRĖŽIAMA SĄVOKA]. Lietuvoje žmogaus laisvė yra įtvirtinta konstitucijoje, o šių dienų individui sunku net įsivaizduoti gyvenimą be jos. Tačiau XX a. ši sąvoka nebuvo taip plačiai vartojama. To meto Lietuvos gyventojai ne tik išgyveno du pasaulinius karus, tačiau taip pat susidūrė su totalitarinių režimų vykdytomis represijomis, kurios varžė kiekvieno individo laisves. Nepaisant to, lietuvių rašytojai rasdavo būdų pakritikuoti okupantus [SUKONKRETINAMA TEMA, FORMUOJAMAS POŽIŪRIS Į JĄ]. Balio Sruogos „Dievų miške“ ir Antano Škėmos „Baltoje drobulėje“ nagrinėjama asmenybės laisvės tema, parodoma, kaip elgiasi žmogus, kada jo pagrindinėms teisėms iškyla pavojus [PRISTATOMAS AUTORIUS, SUSIEJAMAS SU TEMA]. Pirmasis autorius puikiai atskleidžia žmogaus situaciją nelaisvėje, o antrasis parodo, kad ir laisvai rinktis galintis žmogus ne visada yra laimingas [IŠSKIRIAMI ASPEKTAI].
Balys Sruoga romane „Dievų miškas“ parodo, kad net ir civilizuotame XX amžiuje žmogus gali prarasti laisvę [TEIGINYS]. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva buvo okupuota, o lietuviai neteko daugelio jiems priklausiusių laisvių [TEIGINIO KOMENTARAS]. Daugiausia prie to prisiėjo Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto pirmininkas Josifas Stalinas ir Vokietijos nacionalsocialistų partijos lyderis Adolfas Hitleris. Šie du diktatoriai aršiausi karo dalyviai, kurie žiauriai elgėsi su okupuotų šalių gyventojais: trėmė, įkalindavo koncentracijos stovyklose ir pažeidinėjo visas jų laisves [ISTORINIS KONTEKSTAS]. Šią skaudžią gyvenimo patirtį buvo priverstas išgyventi ir memuarinio romano „Dievų miškas“ autorius Balys Sruoga. Rašytojas ne tik buvo įkalintas nacių koncentracijos lageryje, bet ir susidūrė su sovietine cenzūra, kuri nenorėjo, jog atsiminimų knyga, kritikuojanti totalitarinio režimo negeroves, išvystų dienos šviesą [KONTEKSTO SĄSAJA SU AUTORIUMI]. Savo romane Balys Sruoga aprašo gyvenimą Štuthofo lageryje: kasdieninį varginantį darbą, nuolat jaučiamą alkį ir prižiūrėtojų smurtą. Kūrinyje autorius nevengia ironijos, nes tik taip gali prisiminti tuos sunkius laikus, praleistus koncentracijos stovykloje. Knygoje aprašyti lagerio darbuotojų ir vadovybės vykdyti nusikaltimai. Sąvoka asmenybės laisvė lageryje neegzistavo. Iš kalinių viskas atimta, o jie patys paversti savotiškais XX amžiaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!