Laisvės tema lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis-Putinas, V. Krėvė)

Laisvės tema lietuvių literatūroje

(V.Mykolaitis-Putinas, V. Krėvė)

Nuo amžių pradžios vienas iš pagrindinių žmonių norų buvo būti laisviems. Kiekvienas žmogus laisvės sampratą supranta skirtingai: vienam ji reiškia leidimą elgtis kaip nori, kitam tautos laisvę, trečiam- tai galimybė daryti ka nori. Vis dėlto, pati svarbiausia laisvė- tai asmenybės laisvė. Žmogus laimingas būna tada, kai gali išskleisti savo sparnus, kitaip tariant tapti laisvas. Lietuvių literatūroje gausu kūrinių, kuriuose aprašoma laisvės tema, arba siekimas tapti laisvam. Šiandien norėčiau pakalbėti apie 2 rašytojus: Vincą Krėvę ir Vincą Mykolaitį-Putiną, kurių kūryboje skirtingai aprašoma laisvės tema lietuvių literatūroje.

Žmogus, sugebantis pasipriešinti aplinkinių nuomonei, gali pasirinkti savo gyvenimo kelią ir tapti laisvas. Dažnai pasitaiko, jog mes negalime pasipriešinti aplinkinių nuomonei, pasirinkti savo norimo gyvenimo kelio, nes mūsų troškimus užgožia mintis- ką pagalvos kiti. Labai aiškiai veikėjo jausmus, gyvenimo kelio pasirinkimą ir asmenybės išsilaisvinimą aprašo 20 amžiaus pradžios lietuvių prozininkas Vincas Mykolaitis- Putinas savo psichologiniame romane “Altorių šešėly”. Putinas labai ilgai ėjo dvigubu- kunigo ir poeto keliu. Pamažu brendo noras atsisakyti vieno iš jų- jauną žmogų ėmė slėgti bažnytiniai kanonai, įprastinė rutina. Romano laikas- 18 metų nuo įstojimo į seminariją iki prašymo pasitraukti iš kunigų luomo. Visus aprašomus metus Liudas Vasaris sprendžia pagrindinį sielos konfliktą mėgindamas suderinti kunigo ir poeto kelią. Kunigo gyvensena, mąstysena, įpročiai jam, poetinės prigimties žmogui, yra svetimi. Prisitaikyti, pritapti – vadinasi išsižadėti savęs, pasmerkti save lėtai dvasinei mirčiai. Kaip ir pats romano autorius Putinas, taip ir jo sukurtas veikėjas Liudas Vasaris, bijojo įskaudinti tėvus, todėl didžiausią siaubą jam kėlė vien mintis pagalvojus, kaip tėvams reikės pasakyti žinią apie kunigystės atsisakymą Vasaris neįstengia prisitaikyti prie kunigui privalomų gyvenimo normų, bet negali ir aktyviai priešintis, nes pats nėra tikras dėl savo pašaukimo, be to, jį smarkiai veikia socialinė aplinka. Todėl herojui telieka viena- nugrimzti į save, tyliai maištauti ir kentėti nuolat mintyse analizuojant save ir savo poelgius. Vasaris neįstengia prisitaikyti prie kunigui privalomų gyvenimo normų, bet negali ir aiškiai priešintis, nes pats nėra tikras dėl savo tikrojo pašaukimo, be to, jį stipriai veikia socialinė aplinka. Liudas Vasaris junta, kad jo vidinis gyvenimas nesutampa su išoriniu. Artimo draugo pašalinimas iš seminarijos sukelia Vasario mintyse chaosą. Pirmasis žingsnis, kuris vedė prie tapimo laisvam, buvo pažintis su Liucija. Liucė jam įkvėpė pirmuosius , moterišku žavesiu sužadintus , jausmus. Liucė nebuvo eilinė mergaitė, ji buvo vėjavaikiška, drąsi, pašėlusi laukinukė, kuri jautė potraukį kunigams. Pirmieji jų susitikimai nebuvo sklandūs , bet tai nesukliudė žavėtis vienas kitu. Po atostogų , ilgą laiką nesimatant su Liuce, Vasaris turėjo laiko apmąstymams. Liucė buvo pirmoji sukėlusi Vasario dvejones. Jis ėmė dvejoti apie savo pašaukimą, tėvų norą, kad jis taptu kunigu, moteris ir poeziją. Kūryba Vasariui teikia ir didžiulį džiaugsmą ir skausmą, nes kunigo sutana yra atitvėrusi jį nuo pasaulio, tačiau veikėjas suprato, jog kūryba yra tas šiaudas, kuris padeda žmogui tapti laisvam. Antrasis žingsnis, vedęs prie asmenybės laisvės- pažintis su gražia amerikiete. Auksė buvo turtinga, daili, meniška, protinga, išsilavinusi, inteligentiška, nepasipūtusi amerikietė. Jos mama buvo mirusi, gyveno su tėvu. Ji buvo tipiška ideali moteris. Ji ragino kovoti su asmenybės dvilypumu, o visokius sielos disonansus laikė žmogiškosios menkystės apraiška. Moters tikslas buvo aiškus- ji siekė tapti Vasario vedle į išsilaisvinimą bei kreipė Vasario mintis prie galimybės sukurti šeimą. Vis dėl to, pagrindinis motyvas, kuris privertė jį tapti laisvu - Liucės savižudybė. Po šios tragiškos žinios jis supranta, jog sielos dvilypumas gali jį pražudyti. Vasariui labai rūpi jo kūrybos likimas, dėl to jis ryžtasi mesti kunigystę. Jo apsisprendimą lėmė pašaukimo stoka, noras pažinti gyvenimą, meilė moterims ir svarbiausia suvokimas, jog jis negalės būti toks kunigas kaip Šlavantų tėvelis, kuris turėjo didžiulį pašaukimą. Liudo Vasario drąsa atsisakius kunigystės ir nepabijojus aplinkinių pasmerkimo išlaisvino jį kaip žmogų ir pakeitė jo likimą, kuris galėjo baigtis tragiškai. Taigi, Vinco Mykolaičio Putino romane atsiskleidžia, jog žmogus, sugebėjęs nusisukti nuo jam primestos prievolės ir kovojęs už savo laimę pagaliau pasiekė taip trokštamą tikslą- jo asmenybė tapo laisva.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!