Tėvas lietuvių literatūroje

Tevas lietuvių literatūroje.
Dažniausiai tėvas yra laikomas kaip šeimos galva. Tai asmuo, kuris priima pagrindinius sprendimus, padeda auklėti vaikus ir išmaitiną visą savo šeimą. Taip buvo ir senovės laikais, ir dabar. Tačiau šiais informacinių technologijų ir stereotipų laužymo laikais vis dažniau pasitaiko išimčių. Šiame moderniame pasaulyje vis dažniau ir moteris gali būti šeimos maitintoja, o vyras, tokiu atveju, lieka sėdėti namuose, prižiūrėti vaikus ir atlikti visus buitinius darbus, kuriuos tradiciškai atlieka moteris. Taip yra todėl, kad moterys vis dažniau siekia karjeros aukštumų, gauna didesnius atlyginimus ir geba išmaitinti šeimą. Literatūroje vyras dažniausiai yra vaizduojamas tradiciniu vaizdu - šeimos maitintoju. Tačiau tėvo paveikslas tradicinėje lietuvių literatūroje skirtingų rašytojų yra vaizduojamas skirtingai. Būtent apie tokį skirtingą tėvo paveikslą įvairiuose lietuvių literatūros kūriniuose ir ketinu šiandien kalbėti savo viešajame lietuvių kalbos kalbėjime. Pateiksiu savo nuomonę apie tėvo kuriamą paveikslą lietuvių literatūroje ir ją pagrįsiu konkrečiais pavyzdžiais iš tradicinės lietuvių literatūros.
Vienas iš autoriu XIX–XX a. lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, prozininkas, publicistas, visuomenės veikėjas J. Biliūnas apsakyme „Ubagas“ aprašė Petro Sabaliūno – seno, savo sūnui viską, ką tik turi, atidavusio tėvo paveikslą. Kūrinyje aprašytos gana svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos, tokios kaip sąžinė, susvetimėjimas, žmonių nevertinimas. Pagrindinis kūrinio veikėjas yra P. Sabaliūnas, jis savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį senosios kartos žmonių. Tačiau kad ir kaip bebūtų, pats senolio paveikslas, skaitant pasakojimą apie sūnaus vienui vieną, be turto paliktą tėvą, yra gana aiškus. P. Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, turintis paprastą pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, jomis rūpinosi, visada sakydavo, kad bitės geros ir paklusnios tik tada, kai „bičiuoliai nešykštūs bei vienybei gyvena“. Petras Sabaliūnas buvęs turtingas ir pasiturintis žmogus, kuris buvo ir geriausias pasakotojo tėvų kaimynu ir bičiuliu. Toks žmogus tikrai buvo — ne fikcija, ne Biliūno sukurtas. Jono Biliūno novelėje „Ubagas“ tėvas vaizduojamas kaip altruistas . Šią vertybę žmonės supranta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!