Teisminio precedento privalomumo problema Lietuvos teisinėje sistemoje

TEISMINIO PRECEDENTO PRIVALOMUMO PROBLEMA LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE ĮŽANGA Teisės Šaltinio sąvoka teisės teoretikų darbuose ga­na problemiška ir nevienareikšmė. Galima apibendrinti įvairių autorių apibūdinamus teisės šaltinio požymius ir išskirti vienokią ar kitokią teisės šaltinio sampratą. Tra­dicinės yra tapusios teisės teoretikų diskutuojama pla­čioji ir siauroji teisės šaltinio prasmės. P. Leonas savo veikale „Teisės enciklopedija" aiškino sąvoką „teisės šaltinis" plačiąja prasme, teigdamas, kad „<...> teisės šaltiniai - teisės pažinimo šaltiniai, - visi tie dalykai, kuriuose randame davinių arba pėdsakų tų arba kitų lai­kų, tos arba kitos visuomenės teisei pažinti, būtent: įsta­tymų tekstai, papročių užrašai, teismų bylos, metraščiai, literatūros kūriniai ir t. t. <...>" [12, p. 161], Siaurąja prasme teisės šaltiniais P. Leonas įvardija „<...> nusta­tytas, priverčiamas juridines normas " [12, p. 161], A. Vaišvila, kalbėdamas apie teisės šaltinio daugia­reikšmiškumą, diferencijuoja teisės normų ir teisinės minties šaltinį teigdamas, kad „<...> teisinės minties šaltiniai - tai kodeksų, konkrečių įstatymų, papročių te- kstai, teisės doktrinos, literatūros kūriniai, iŠ kurių gau­name informacijos (žinių) apie juose suformuluotas, komentuotas tam tikros epochos ar šalies teisės normas ir jomis įkūnytas teisinio reguliavimo idėjas<...>" [17, p. 237]. Teisės normos šaltiniu laikoma teisėkūra te­chnine, procedūrine prasme. Manytina, kad tekstų sąra­šas, vardijamas atskleidžiant teisinės minties šaltinio reikšmę, gali būti papildytas teismo precedentu, kuris Lietuvoje, kaip ir kitų kontinentinės teisės sistemos valstybių teisės Šaltinių hierarchijoje, nėra formaliai įgi­jęs tvirtos privalomo teisės šaltinio pozicijos. H. Kelzenas skyrė Šaltinius pozityvistinės teisės prasme (teisės aktuose įtvirtintos teisės normos) bei tuos, kurie faktiškai daro įtaką teisėkūros arba teisės tai­kymo funkcijai (moralės principai, teisės doktrina ir kt). H. Kelzeno nuomone, formaliai įtvirtintos teisės normos saisto teisiškai, o kiti teisės šaltiniai nėra privalomi tol, kol pozityvioji teisės norma nenurodo jų privalomumo, t. y. privalomas neformalus teisės šaltinis tampa tuomet, kai teisės normos tekstas imperatyviai suponuoja nuro­dyto teisės šaltinio privalomumą teisę taikantiems (ar apskritai visiems, kurie dalyvauja reguliuojant teisinius santykius) subjektams [8, p. 199]. Kyla klausimas - ar galime teismo precedentą lai­kyti teisės šaltiniu, kai valstybėje formaliai nėra įtvirtin­tas privalomas jo pobūdis? Kokie veiksniai lemia atitin­kamas precedento, kaip teisės šaltinio, pozicijas teisės šaltinių hierarchijoje? Kaip sprendžiamos teisminio pre­cedento taikymo problemos Lietuvos teismų praktikoje? Atsakymams į šiuos klausimus būtina ne tik išsami tei­sės šaltinio sampratos, bet ir teisės aktų bei teisės moks­lo atstovų nuomonių analizė. 1. TEISMINIO PRECEDENTO PRIVALOMUMO PROBLEMA LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE 1918-1940 METAIS Savaip interpretuojamo teisminio precedento reikšmė Lietuvos teisės sistemoje buvo diskutuojama jau tarpukario Lietuvos teisės doktrinos atstovų. 1926 m. P. Leonas savo veikale „Dėl vieno įstatymų aiškini­mo" teigė, kad „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!