Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vieta Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje

Iš čia tampa aišku, kad net nesiekiant politinių tikslų (pvz. stojimo į ES),Lietuvos teisinę sistemą reikia pritaikyti prie tarptautinių standartų. Vienas iš būdų tai atlikti yra tarptautinių sutarčių sudarymas.
Remiantis įstatymu “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių” tarptautinė sutartis yra “susitarimas, kurį raštu sudaro Lietuvos Respublika su užsienio valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis nepriklausomai nuo to susitarimo pavadinimo”. Iš šios formuluotės tampa aišku, kad tarptautinė sutartis tai yra teisės aktas, kurio Lietuvos Respublika prisiima tam tikrus įsipareigojimus ir įgauna tam tikras teises kitų tarptautinės teisės subjektų atžvilgiu. Bet kartu atsiranda subjektinės teisės ir teisinės pareigos ir valstybės vidaus subjektų bei objektų atžvilgiu. Taip įvyksta todėl, kad tarptautinės teisės mastu valstybė yra vientisas tarptautinės teisės subjektas, tuo tarpu nacionalinės teisės požiūriu valstybė nėra vienalytė, o yra daugelio atskirų teisės subjektų bei objektų visuma. Tam, kad tarptautinės teisės normas galimą būtų taikyti šalies viduje jos turi būti įtrauktos į šalies teisės sistemą. Šis procesas dažniausiai vadinamas transformacija. Transformacija gali būti dviejų rūšių – tiesioginė, kai tarptautinės sutarties normos į nacionalinę teisę įtraukiamos ratifikavimo akti bei netiesioginė, kai tarptautinės sutarties pagrindu išleidžiamas teisės aktas daugiau ar mažiau atspindintis sutarties turinį. Lietuvoje taikoma tiesioginė transformacija.
(Tarptautinių sutarčių)… “įstatymo 12 straipsnio nuostata, jog įstatymo galią turi "Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys", t. y. ir Seimo neratifikuotos tarptautinės sutartys, nepagrįstai išplečia jų juridinę galią Lietuvos Respublikos teisės šaltinių sistemoje. Šiuo požiūriu ginčijamo įstatymo 12 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys "turi ... įstatymo galią", prieštarauja Konstitucijos 138 straipsnio trečiajai daliai. Konstitucinis Teismas taip pat pažymi, kad po Konstitucijos įsigaliojimo sudarytų ir įsigaliojusių, bet neratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių teisinė galia nelieka neapibrėžta, kaip teigiama Vyriausybės prašyme. Jos turi kiekvienam teisės aktui būdingą teisinių santykių subjektams privalomąją galią. Tačiau jų juridinė galia nuo ratifikuotų sutarčių skiriasi tuo, kad jos neturi prieštarauti ne tik Konstitucijai, bet ir įstatymams.” Taigi, ratifikacijos nereikalaujančios tarptautinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!