Lietuvos Respublikos (LR) diplomatiniai santykiai po Lietuvos Respublikos (LR) nepriklausomybės atkūrimo

TS5/1 gr.
Diplomatija ir diplomatiniai santykiai yra vieni iš svarbiausių tarptautinės bendrijos narių visaverčio bendravimo ramsčių. Šiuolaikiniai globalizacijos procesai ir tolydžio didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė skatina valstybes intensyvyti diplomatinę veiklą, kad būtų užtikrinta jų teisių ir teisėtų interesų apsauga bei įgyvendinami užsienio politikos uždaviniai. Diplomatijos santykiai nuėjo ilgą evoliucijos kelią, o juos reguliuojančios normos tapo bene labiausiai sistematizuota tarptautines teisės šaka. Lietuvoje tik pastarąjį dešimtmetį pasidarė palankios sąlygos tyrinėti diplomatinę teisę. Šie tyrinėjimai reikalingi ir Lietuvos diplomatijai, siekiančiai optimaliai įgyvendinti valstybės užsienio politikos uždavinius.
Lietuvos valstybės nepriklausomybė buvo atkurta 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublika yra Jungtinių Tautų narė nuo 1991 m. rugsėjo 18 d. ir dalyvauja daugelyje Jungtinių Tautų organizacijų ir susitarimų. Lietuva taip pat yra Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Europoje narė, Šiaurės Atlanto Koordinacinės Tarybos, Europos Tarybos, NATO ir Europos Sąjungos narė. Nuo 2001 metų gegužės 31 d. – Pasaulinės Prekybos Organizacijos narė. Lietuva turi diplomatines atstovybes 94 šalyse šešiuose žemynuose bei konsulatus dar keliose šalyse.
Šio darbo tikslas panagrinėti kaip Lietuva buvo pasiruošusi diplomatinių santykių užmezgimui po Nepriklausomybės atkūrimo, kaip Lietuva vykdė užsienio politiką, kaip kitos užsienio valstybės pripažino Lietuvą kaip tarptautinės teisės subjektą.
1. DIPLOMATIJA
Diplomatija – oficiali veikla, kuria valstybių, vyriausybių vadovai ir specialūs organai ryšiams su užsieniu vykdo savo valstybės užsienio politiką, gina jos interesus užsienyje. Derybos arba diplomatija, taip pat – viena iš pagrindinių valstybių užsienio politikos tikslų įgyvendinimo priemonių. Diplomatinės ir konsulinės atstovybės atstovauja savo valstybei užsienyje: Jų tiesioginė pareiga yra tos valstybės aukščiausios valdžios suformuotos užsienio politikos įgyvendinimas. Užsienio politikos vykdymas siejamas su valstybės elgesio tarptautiniuose santykiuose formomis, pavyzdžiui diplomatinių ir konsulinių santykių palaikymas.
Valstybių suinteresuotumas tarptautine tvarka pakeitė diplomatijos prigimtį. Kadangi atskirų valstybių interesus galėjo sėkmingai užtikrinti tik galios pusiausvyros išlaikymas, diplomatija turėjo atlikti visos tarptautinės sistemos reikalavimus. Ankstesnei istorijai būdingas intrigas ir apgavystes pamažu pakeitė dorumo, garbės ir sąžiningų derybų privalumai. Likdama pagrindine valstybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!