Dabartinė Lietuvos Respublikos (LR) teismų sistema ir jų raida

Teismų sistema – tai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija visuma veikiančių teismų, kuriuos sieja bendri teisminei valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų veiklos ir organizavimo principai.
TEISMAS KAIP TEISMINĖS VALDŽIOS DALIS.
Sąvoka teismas, kaip ir sąvoka teisminė valdžia, gali būti vartojama keliomis prasmėmis. Teismu gali būti vadinamas teisėjas arba teisėjų kolegija, nagrinėjantys konkrečią bylą teismo posėdyje, taip pat pastatas, kuriame teisėjai dirba, ir pan. Visada remiantis Konstitucija teismu suprantama tik valstybės institucija, tai yra tik teismas, kaip nustatyta Konstitucijoje ir Teismų įstatyme. Minėta, kad šia prasme arbitražas nėra teismas ir nevykdo teisingumo, vadinasi, arbitražas negali būti laikomas teisėsaugos institucijų sistemos ir teisminės valdžios dalimi.
Analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII ir IX skirsnių nuostatas, galima daryti išvadą, kad teisminę valdžią Lietuvoje sudaro Konstitucinis Teismas (nors būtent dėl jo priklausymo teisminei valdžiai būtų galima pareikšti kai kurių abejonių), bendrosios kompetencijos teismai ( Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismai ir apylinkės teismai ) ir specializuoti administraciniai teismai ( apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ). Visiškai nauja Lietuvos teismų sistemoje yra specializuoti administraciniai teismai ir savarankiškas Konstitucinis Teismas, kurie nebuvo žinomi Lietuvos dvidešimtojo amžiaus teismų sistemos istorijai. Bendrosios kompetencijos teismų sistema grindžiama galiojusios tarpukario Lietuvoje teismų sistemos tradicijomis. Siekiant geriau suprasti vieno ar kito teismo atsiradimo priežastis, jo vietą teismų sistemoje, vertėtų apžvelgti jų genezę Lietuvoje.
Iki 1933 m. Teismų sistemos reformos Lietuvoje galiojo trijų grandžių teismų sistema – taikos teismai, apygardų teismai ir vyriausiasis tribunolas. Ši teismų sistema turėjo trūkumų, kurie ir sukėlė 1933 m. Reformos būtinumą. Reikėtų paminėti dvi pagrindines tuometinės trijų grandžių teismų sistemos problemas. Pirma, tai instancijos praradimo problema. Jeigu byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama apygardos teisme, visais be išimties atvejais buvo prarandama galimybė pateikti kasacinį skundą dėl priimto sprendimo ar nuosprendžio.
Tokia padėtis buvo nepateisinama, kadangi apygardos teismai, kaip pirmoji teisminė instancija, nagrinėjo sudėtingesnes bylas, ir kasacijos galimybė čia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!