Lietuvos Valstybės konstitucijos teisės šaltinių sistemoje

Didžiausia reikšmė teisės šaltinių sistemoje dažniausiai yra skiriama konstitucijai, kuri taip pat ir norminių teisės aktų hierarchijoje yra pačioje viršūnėje. Konstitucija turi keletą savitų bruožų, kurie ryškiai ją išskiria iš kitų teisės šaltinių. Konstitucijos išskirtinumas susijęs su tuo, kad jos turinyje teisiškai yra reglamentuojami valstybės ir visuomenės santvarkos pagrindai, žmogaus ir piliečio statusai, aukščiausių valstybės institucijų sistemos ir funkcionavimo principai. Konstitucija užtikrina valstybės santvarkos, politinės, ekonominės ir socialinės raidos, tarptautinių santykių stabilumą, piliečių teisių įgyvendinimą ir kitus visuomenei svarbiausius dalykus.
Šiame darbe apžvelgsime kertines konstitucijos akto savybes, kurios priverčia mus pripažinti, jog ji turi aukščiausią galią teisės šaltinių hierarchijoje.
• fiksuoja reikalavimą, kad jokios kitos teisės normos neprieštarautų joje nustatytiems principams ir taisyklėms.
Aiškindamas konstitucijos prigimtį, M.Römeris Lietuvoje propagavo klasikinės konstitucinės teisės teorijos tezę apie steigiamąją ir įsteigtąją valdžias. Jis teigė, jog konstitucija nustato ryškią suverenios steigiamosios ir konstitucinės įsteigtos valdžių ribą. Tik konstituciniame akte įkūnytu tautos suverenumu šis aktas sudarąs teisinį pagrindą pačiam konstitucijos nustatytos valdžios imperiumui. Tačiau pastaroji valdžia jau nesanti suvereni, o tik konstitucinė, ribota teisinė valdžia, funkcionuojanti konstitucijos jai suteiktų įgaliojimų (mandato) dėka. Šios valdžios bandymas ką nors daryti peržengiant konstitucijos numatytas ribas reikštų tautos suverenumo uzurpavimą.
Iš šio fakto, jog konstitucija yra laikoma pačios suverenios tautos valios išraiška, yra kildinama dar viena jos savybė, kuri išskiria ją iš kitų norminių teisės aktų. Konstitucija skiriasi ne tik tuo, kad ją priima steigiamoji, o ne įsteigtoji valdžia, bet jos išskirtinumą lemia ir ypatingas reikalavimas (lyginant su kitais teisės aktais) jos keitimo bei pataisymo tvarkos.
1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Konstitucija aktas (Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai)
Svarbiausias XX a. antrajame dešimtmetyje atkurtos Lietuvos valstybės teisės šaltinis, turėjęs konstitucinę reikšmę aktu, yra laikomas 1918m. vasario 16 d. Lietuvos Valstybės Tarybos nutarimas. Juo rėmėsi visos vėlesnės laikinosios ir nuolatinės konstitucijos bei kiti teisiniai aktai. Šis nutarimas skelbė, jog netenka galios visi prievarta su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!