1922 m. ir 1938 m. Lietuvos konstitucijose įtvirtinta visuomeninė santvarka

Nepriklausomybės metais Lietuvoje buvo pasiektas demokratinės res­publikos ekonominių ir socialinių santykių, savo pažanga nesiski­riančių nuo ano meto Vakarų Europos valstybių, dominavimas. Ir tai Lietuvoje buvo sukurta būtent teisės aktų, kuriuos per šį savo raidos etapą priėmė Lietuvos Respublikos teisėkūros institucijos, pagrindu.
Skirtingai nuo daugumos kitų teisinio reguliavimo sričių, konstituci­nės santvarkos srityje Lietuvoje buvo ištisai vadovautasi nacionali­niais teisės aktais, tarp kurių ypatinga svarba teko Lietuvos valstybės konstitucijoms.
Darbo objektas – 1922 m. ir 1938 m. Lietuvos konstitucijose įtvirtinta visuomeninė santvarka.
Darbo tikslas – palyginti 1922 m. ir 1938 m. Lietuvos konstitucijas.
Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, teisės aktų lyginamoji analizė.
Krikščionių demokratų blokas, Steigiamajame seime turėdamas absoliučią balsų daugumą ir todėl galėdamas apsieiti be kitų frakcijų paramos, mažai tesiskaitė su partnerių nuomone, ir konstitucijos turinį nulėmė būtent šis blokas. Lietuvos Valstybės Konstitucija 1922 m. rug­pjūčio 1 d. buvo priimta šio bloko balsais. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija susidėjo iš preambulės ir 15 skyrių, suskirstytų į 108 straipsnius. Savo pagrindiniais bruožais ji atitiko bendrus demokratinių konstitucijų reikalavimus.
Buvo užfiksuotas formalus teisinis Konstitucijos prioritetas visų kitų teisės šaltinių sistemoje. Tai matyti straipsniuose, nurodančiuose, kad valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai (3 str.), jog lieka galioti tik tie iki Konstitucijos paskelbimo dienos vei­kę įstatymai, kurie jai neprieštarauja, jos nustatyta tvarka nepanaikinti ar nepakeisti (106 str.), taip pat nustatančiuose ypatingą tvarką Konsti­tucijai pakeisti (102-103 str.), akivaizdžiai rodžiusią, jog steigiamąją tautos galią išreiškęs Steigiamasis seimas nepageidauja, kad jį pakeitęs eilinis seimas lengvai kaitaliotų tautos priimtos Konstitucijos nuosta­tas.3
Negana to, ten, kur paliečiama steigiamoji tautos galia, Konstituci­ja nesitenkino reprezentaciniu veiksniu, o numatė ir tiesioginio suve­renaus tautos įsikišimo referendumu galimybę: Konstitucijos papildymas ar pakeitimas, Seimo priimtas ne mažesne nei 3/5 visų at­stovų balsų dauguma, galėjo įsigalioti tik per tris mėnesius Respubli­kos prezidentui, 1/4 visų Seimo atstovų arba 50 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių nepareikalavus papildymo ar pakeitimo likimą atiduoti visuotiniu balsavimu spręsti tautai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!