Referatai

Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais"

10   (1 atsiliepimai)
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 1 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 2 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 3 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 4 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 5 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 6 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 7 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 8 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 9 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 10 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 11 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 12 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 13 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 14 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 15 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 16 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 17 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 18 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 19 puslapis
Teisiniai ir šeimos aspektai knygoje: "Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais" 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS „Visuomenė nuolat atsigręžia į istoriją ir ne vien iš smalsumo, bet ir tam, kad kažką iš jos pasisemtų, pasimokytų“¹. XVI - XVII a. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais nebuvo retas reiškinys. Šiame dokumentų rinkinyje atsispindi valstiečių ir miestelėnų kova prieš baudžiavinę priespaudą feodalizmo laikotarpiu XVI – XVII a. Beveik visi dokumentai sudaryti feodalų arba, jei ir dėsto valstiečių skundus ir bėdas, tai tik užrašytus feodalų teismų protokoluose ar sprendimuose, todėl, savaime suprantama, jie gali būti neobjektyvūs, nes neatvaizduoja valstiečių tikrų siekimų ir jų kovų. Daugelyje dokumentų kalbama tik apie tos kovos pasireiškimą teisminio ginčo forma ir tai tarp valstiečių ir valstybinių žemių administracijos, nes privačių žemių valstiečiai skųstis savo ponais negalėjo. Bet už teisminių ginčų vyko ryžtinga kova dėl išsivadavimo iš baudžiavos.² Analizuodama teisinius ir šeimos aspektus šiame dokumentų rinkinyje daugiausiai dėmesio skyriau šeimos turtiniams santykiams bei paveldėjimo teisei, nes daugelis ginčų kildavo dėl paveldėjimų arba dėl šeimos narių teisinių santykių. Turbūt nėra nė vienos istorijos knygos, kurioje aprašoma XVI - XVII amžiaus Lietuvos istorija ir nebūtų paminėti Lietuvos Statutai 1529, 1566, 1588 (toliau LS). Šiuose Statutuose atsispindėjo svarbiausi ir įvairiausi XVI - XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) visuomenės raidos reiškiniai bei procesai. Pirmasis Lietuvos Statutas buvo priimtas 1529 metais, po septynerių metų svarstymo jį priėmė Vilniaus seimas, todėl LS laikomas brandaus feodalizmo epochos vaisiumi. Manoma, kad būtent epocha nulėmė aukštą LS lygį, platų turinį ir didelę apimtį.³ Palyginus su dabartiniu Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu (toliau LR CK), LS buvo tik pagrindines normas nustatantis teisynas, tačiau jis buvo ir teisynas, kuris padėjo pagrindą visai Lietuvos teisei, taip pat ir dabartiniam LR CK. Rašydama šį darbą daugiausiai dėmesio skirsiu LR CK bei XVI – XVII amžiaus paveldėjimo teisei, nes analizuodama knygą radau keletą teisminių ginčų dėl paveldėjimo. ___________________________ ¹Lazutka, S. (1994). Lietuvos statutai (1529, 1566, 1588). Kaunas, P. 3 ²Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais (dokumentų rinkinys): D.1: XVI – XVII amžiai. Vilnius. 1959, P. 5 ³ Valikonytė, I., Lazutka, S., Gudavičius, E. (1529 m.). Pirmasis Lietuvos Statutas Vilnius. Vaga. 2001, P.13 Darbo tikslas Išanalizuoti teisinius ir šeimos aspektus knygoje: Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais. Darbo uždaviniai 1. Išanalizuoti istorinę literatūrą, kurioje atsispindi XVI – XVII a. teisiniai ir šeimos aspektai: paveldėjimas. 2. Atskleisti kokie teisiniai šaltiniai egzistavo XVI – XVII a. 3. Palyginti XVI – XVII a. paveldėjimo teisę su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (2002) paveldėjimo teise. LIETUVOS STATUTAI „Pirmieji Lietuvos įstatymai buvo nerašyti. Gyvenimas buvo tvarkomas papročių teise, kurios laikėsi tiek valdovai, tiek gyventojai. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo absoliutiška, ir daugely atvejų jis galėdavo elgtis kaip tinkamas. Kai bajorija pradėjo įgauti kaskart vis daugiau reikšmės, ji ėmė reikalauti, kad teisės būtų surašytos. Tatai buvo daroma tam tikruose dokumentuose, vadinamuose privilegijomis“. 4 Kaip teigia B. Makauskas, 5 I-asis Lietuvos Statutas visas krašte veikiančiąsias teises suvedė į vieną gerai apgalvotą sistemą. Visas statutas padalintas į 13 skyrių, o šie – į 282 straipsnius. Kiekvienas skyrius liečia kurį nors atskirą dalyką: vienas – valdovą ir nusikaltimus prieš jį, kitas – valstybės gynimą, trečias – bajorų žemės teises, ketvirtas – paveldėjimo teises, penktas – įvairiausius kriminalinius nusikaltimus. 6 „Statutai – tai trys teisynai (1529, 1566, 1588), teisinis senosios Lietuvos valstybės santvarkos pagrindas.“7 PLS projektas seimui buvo pristatytas tik 1522 m., galutinis tekstas Vilniaus seime patvirtintas 1529 m. Statutas buvo parengtas tam, kad teismams būtų lengviau dirbti, nes įstatymai buvo „pasklidę įvairių metų privilegijose, didžiojo kunigaikščio ir ponų tarybos sprendimuose,“8 be to, tos pačios normos buvo formuojamos skirtingai, o atskirose Lietuvos dalyse dar galiojo savos privilegijos, taigi, galima daryti išvadą, kad valstybėje veikė skirtingi įstatymai. Dar viena teisės kodifikavimo priežastis – politinės aplinkybės. Lenkijos siekimas tvirtesnių ryšių su Lietuva, Lietuvos didžiuosius kunigaikščius kreipė savon pusėn, o Lietuvos didikams buvo svarbu išsaugoti Lietuvos savarankiškumą, tai galėjo padėti padaryti sukurti įstatymai. Todėl 1529 m. buvo priimtas gan gerai parengtas Pirmasis Lietuvos Statutas, tačiau dėl sparčios visuomenės kaitos, teko pataisyti ir papildyti PLS, todėl 1566 m. buvo išleistas Antrasis Lietuvos Statutas, kuris „įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą seime ir nuoseklią teismų struktūrą su renkamu bajorų žemės teismu.“9 taigi, galima teigti, kad Antrasis Lietuvos Statutas „fiksavo visuomenės perėjimą nuo oligarchinės ponų santvarkos prie luominės monarchijos.“ 10Priėmus Antrąjį Lietuvos ___________________________ 4 Šapoka, A. (1989). Lietuvos Istorija. Vilnius. P.233 5 Ten pat 6 Ten pat 7 Bumblauskas, A. (2005). Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795. Vilnius. P. 254 8 Ten pat 9 Ten pat 10 Ten pat Statutą, jis vėl buvo tobulinamas, ir 1588 m. buvo priimtas išsamiausias ir tobulinusias Trečiasis Lietuvos Statutas, kurio rengimui Vadovavo LDK vicekancleris Leonas Sapiega. Aukštos Statutuose išdėstytos teisinės sistemos darė įtaką kaimyninių šalių raidai, o tai rodo, kad LDK pasiekė Vidurio Europos šalių lygį. 1. SUTUOKTINIŲ TURTINIAI SANTYKIAI 1.1. Sutuoktinių turtinių santykių ištakos Šeimos turtiniai santykiai buvo tęstiniai; kartojosi nuo šeimos sukūrimo santuokos metu ir atsinaujino, kai vis kita karta sukurdavo šeimą. Šių santykių pobūdį lėmė ekonominiai ir socialiniai faktoriai, kurie buvo įtakojami visuomenės pasidalijimu į luomus ir tų luomų tradicijų. Taigi, tuometinėje visuomenėje sąvokos „šeima“ turinys priklausė nuo to, kurią kategoriją ji apėmė: valstiečio, miestiečio ar bajoro. Galima daryti išvadą, kad LS reguliuotų šeimos nuosavybės santykių sferą lėmė tokie esminiai požymiai: 1. Šeimos luominė priklausomybė, susiformavusi dėl darbų valstybėje pasiskirstymo; 2. Šeimų turtinis pajėgumas; 3. Turto pasidalijimas tarp sutuoktinių. LS nėra kalbama apie moterų, kurios ateidavo į vyro namus ir neatsinešdavo kraičio ir vyrų, kurie ateidavo į moterų namus neatsinešdami jokio turto, turtinę padėtį. Manoma, kad iškilus ginčams, juos spręsdavo teismai. Ne tik vyras, bet ir žmona galėjo turėti atskiro turto po santuokos, tokiu atveju jie kiekvienas galėjo disponuoti savo turtu atskirai, be antrojo sutuoktinio žinios ir sutikimo. Disponavimas atskiru turtu nepriklausė nuo sutuoktinių santykių, buvo reguliuojamas bendrų civilinės teisės dėsnių. Tačiau privilegijuotųjų luomų turtinių santykių turinį nustatė žmonos atsinešto kraičio į vyro namus teisinė padėtis bei sutuoktinių, kurie santuokos momentu neturėjo turto, kartu gyvenant sukaupto turto statusas. Pagal dabartinį LR CK, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, o turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. 11 ___________________________ 11 Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. (2001). Kaunas. III knyga. VI skyrius, 3.87, 3.89 straipsniai 1.2. Šeimos turto atsiradimo būdai Atidalijimas – tėvo ar motinos dalies turto skyrimas savo vaikams. Taip atsirasdavo sutuoktinių turtas. Tačiau, kad vaikai galėtų valdyti savo turtą: sūnūs turėdavo sulaukti pilnametystė, dukros turėdavo ištekėti. Dukroms atidalyto turto dalis, vadinama kraičiu. Atidalijimas nuo dovanojimo skiriasi tuo, kad atidalydami turtą, tėvai jį galėjo skirti tik vaikams arba vaikaičiams, broliai – seserims, tai reiškia, kad buvo nustatyti asmenys, kuriems buvo atidalijama, tuo tarpu, dovanoti galėjo bet kam. Turto skyrimas turėjo būti įformintas teisės normų nustatyta tvarka: patvirtintas „turto atidalijančio antspaudu ir parašu (jeigu mokėjo pasirašyti),“12 tai turėjo paliudyti 3 arba 4 „geros valios“ sėslių bajorų antspaudai. Sūnums skirtas tėvų turtas sudarė pagrindinį turtą savarankiškam gyvenimui. „Sudarant santuoką ir įkraitinant žmoną trečdalis vyro turto patekdavo į abiejų sutuoktinių turtinių santykių sferą, o du trečdaliai likdavo atskira vyro nuosavybė.“ 13 Šis turtas, kartu su žmonos turtu, būdavo bendras sutuoktinių, t.y. šeimos turtas, kuris buvo neliečiamas. Ši neliečiamybė buvo garantuota vyro ar žmonos pasikėsinimo į jį arba trečiųjų asmenų dėl žmonos ar vyro, reiškusių pretenzijas į turtą. Kraitis buvo skiriamas dar prieš merginai ištekant, jo skyrimas reiškia, kad tėvai yra pasirengę savo dukterį išleisti už vyro. Kraičiui dažniausiai skirdavo kilnojamąjį turtą. Kraitį, iki kol mergina ištekės, valdydavo tėvai, broliai arba globėjai. Jo dydis ir ar išvis jis bus skirtas, priklausė nuo tėvų valios. Jeigu tėvai mirdavo, dukteriai būdavo skiriamas ketvirtadalis tėvų turto, jei dukrų būdavo daug, šis ketvirtadalis padalijamas joms visoms po lygiai, nepriklausomai kiek sūnų būdavo šeimoje.14 Taigi, sūnus turėdavo savo turto, dukra taip pat turėdavo savo turto, kurį skirdavo jų tėvai. Merginai ir vaikinui susituokus šis turtas tapdavo šeimos turtu. Pagal dabartinį LR CK, šeimos turtas yra: 1. Šeimos gyvenamoji patalpa; 2. Kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus; 3. Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. 15 Išvardyti daiktai ir gyvenamoji patalpa nuosavybės teise turi priklausyti vienam iš sutuoktinių ir jie įgyja teisinį šeimos turto statusą nuo santuokos įregistravimo dienos. 1.3. Įkraičio sutartis Terminas „veno“, dažnai vartojamas lietuvių teisinėje ir istorinėje literatūroje, lietuviški atitikmenys yra: įkraitis, atkraitis, dovis. PLS sąvoka „įkraitis“ apibūdinami „tik bajorų vaikų santuokiniai turtiniai santykiai, nes valstiečiai, taip pat ir jų vaikai, negalėjo įsigyti žemės ir ja disponuoti.“ 16 Įkraitis buvo vyro užrašytas turtas žmonai, kartais galėdavo būti užrašytas ir pats kraitis. Kraitis šioje sutartyje buvo įformintas dalykas, todėl įkraičio sutartyje įsipareigojimus davė tik viena šalis, tai buvo vyras. Kai būsimasis nuotakos vyras įkraičio užrašą patvirtindavo savo antspaudu ir parašu, buvo laikoma, kad sutartis sudaryta. Reikalavimai įkraičio užrašui: 1. Turėjo būti nurodytas ir įvertintas visas vyro turtas; 2. Nurodyta ir įvardyta turto dalis, kuri buvo užrašoma būsimai žmonai; 3. Nurodomas nuotakos atsineštas turtas. Sutuoktinio turto įvertinimas buvo reikalingas tam, kad būtų galima kontroliuoti ar nepažeisti sutuoktinių interesai ir LS nustatyti reikalavimai. Asmuo, kuris užrašė įkraitį, turėjo jį pripažinti žemės teisme ir pateikti įrašymui į teismo knygas. Visa tai buvo daroma paviete, kuriame turtas buvo užrašomas įkraičiu. Buvo reikalaujama, kad įkraitis būtų užrašomas prieš santuoką, bet taip pat jį buvo galima užrašyti ir po santuokos. Įkraičio užrašymas prieš santuoką turėjo privalumą: „iš karto buvo nustatomi sutuoktinių turtiniai santykiai, ir, santuokai iširus, formaliai neiškildavo neaiškumų dėl turto padalijimo.“ 17 „Net keliuose PLS IV sk. straipsniuose buvo įtvirtintos kraitį atsinešusios žmonos tam tikros turto apsaugos garantijos.“ 18 Vyrui mirus visas turtas buvo dalijamas ir keisdavosi turto valdytojas. Našlė tada galėdavo valdyti kraitį ir įkraitį. Du trečdaliai vyro turto tekdavo jų vaikams arba kitai artimiausiai giminei pagal kraujo ryšius. Dabar nėra sudarinėjamos įkraičio sutartys ir todėl apie tai nėra kalbama naujajame LR CK. ___________________________ 16 Andriulis, A. (2003). Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius. P. 103 17 Ten pat, P. 105 18 Valikonytė, I., Lazutka, S., Gudavičius, E.(2001). Pirmasis Lietuvos Statutas (1529m.). Vilnius. P. 103 1.4. Sutuoktinių turtiniai santykiai nesant įkraičio sutarties Antrajame ir Trečiajame Lietuvos Statutuose išskiriami du atvejai, kai žmona gyvendama su sutuoktiniu, taip pat po jo mirties, negalėjo naudotis įkraitintos moters turtine padėtimi: 1) Įkraičiui užrašytas ne tas turtas, kuriuo leidžiama garantuoti kraitį arba įkraičio sutartis santuokos momentu nebuvo sudaryta. 2) Kai buvo draudžiama sudaryti įkraičio sutartį. 19 Antrajame Lietuvos Statute nurodyta, kad artimiesiems perduodant ištekančiosios kraitį iš žento būtų išreikalautas įkraičio užrašas. Priešingu atveju, nepriklausomai nuo kraičio vertės, žmona jį prarasdavo. Vienintelis įkraičio įrodymas galėjo būti tinkamai įformintas įkraičio užrašas. Lyginant Trečiąjį Lietuvos Statutą su Antruoju, Trečiajame Lietuvos Statute palengvėjo įkraičio sutarties buvimo įrodinėjimas. Jeigu sutartis tinkamai neįforminta, žmona ir jos artimieji tai galėjo įrodinėti liudytojų, buvusių sudarant sutartį, parodymais, o jeigu šie jau buvo mirę, pakakdavo žmonos priesaikos. 20 Priežastys dėl kurių nebuvo sudaroma įkraičio sutartis: 1) Įkraitinti nebuvo galima, jei moteris kilusi iš neturtingų bajorų ar žemesnio luomo, kraičio visai neturėjo. 2) Jei dėl tam tikrų priežasčių ji prarado teisę į kraitį. (Tėvai galėjo neduoti dukrai jai skiriamos dalies, jei ši prieš juos pakėlė ranką, prieš jų valią ištekėjo, sutiko būti pagrobta santuokai. Globėjai galėjo nušalinti merginą nuo jos dalies, jeigu ji ištekėjo nesulaukusi pilnametystės). 3) Dėl ekonominių paskatų. Neįkraitintas vyro ūkis turėjo nemažai pranašumų. Įkraitinimas trukdė vystytis prekiniams – piniginiams santykiams, nes vyras be žmonos sutikimo to turto negalėjo nei įkeisti, nei parduoti, nei išnuomoti. 4) Vyras ne visada turėdavo savarankišką turtą. Sūnų pilnametystė neįpareigodavo tėvų skirti jiems turto dalį. 21 Antrajame ir Trečiajame Lietuvos Statutuose be termino ,,įkraitis‘‘ vartojamas ir vainikas. Vainikas priklausė tik pirmą kartą ištekėjusioms našlėms, kurioms vyras nebuvo užrašęs įkraičio. Antrą kartą likusi našle moteris nebeturėjo teisės į vainiką. Vainikas buvo duodamas tik bajorei. 22 _______________________________ 19 Andriulis, A. (2003). Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius. P. 118 20 Ten pat, P. 118 21 Ten pat, P. 119 22 Ten pat, P. 122 Vainikinės atsiradimo LDK bei jos įteisinimo Lietuvos Statute procesas buvo gana sudėtingas ir savitas. Dauguma, rašę apie vainikinės įteisinimą LDK, tvirtino, kad šis paprotys buvo perimtas iš lenkų feodalinės teisės. Be to, istoriografijoje vainikinės turinys apibūdinamas kaip kompensacija už prarastą mergystę. Tai liudija ir Antrojo Lietuvos Statuto vertimas į lotynų kalbą: tam tikruose V skyriaus straipsniuose vainikinės terminas kartais išverstas ,,pro crinili“ (už vainikinę), o kartais - ,,virginitatis precium“ (mergystės atlygis). 23 Aplinkybės, kuriomis našlė galėjo gauti vainikpinigius, rodo, jog jie iš esmės atliko dovio vaidmenį, buvo savotiška dovio kompensacijos forma ( t.y. vainikinė – neįdovintas našlės dovis). __________________________ 23 Valikonytė I. Našlės vainikinė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a.: norma ar realybė // 1566 metų Antrasis Lietuvos Statutas. Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos Antrojo Lietuvos Statuto 425-osioms metinėms pažymėti, medžiaga. Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 1993. P. 87. 2. TĖVŲ IR VAIKŲ TURTINIAI SANTYKIAI Tėvų ir vaikų turtiniuose santykiuose išskiriami šie du aspektai: a) Tėvų ir vaikų turto priklausomybė; 24 b) Seserų ir brolių turtiniai santykiai; 25 2.1. Tėvų ir vaikų turto priklausomybė Tėvų ir vaikų turtiniuose santykiuose vyravo turto atskirumo principas. Tai, ką įgijo tėvai ar vaikai, įgijo tik sau. Nei tėvai neturėjo teisių į vaikų nuosavybę, nei vaikai teisių į tėvų nuosavybę. Nors turtiniuose santykiuose reikšmės turėjo ir giminės socialinė padėtis (priklausomybė kuriam nors luomui). Todėl čia labai svarbus turto atskirumo, turto atidalijimo ir turto paveldėjimo teisinis reguliavimas šeimoje. 26 Nepilnamečiai vaikai galėjo įsigyti turtą gaudami dovanų, atidalijus, patys uždirbdami bei paveldėdami. Šis turtas buvo abiejų tėvų globoje arba globėjų apsaugoje, kai vienas iš tėvų mirdavo. Vaikų turto globa pasibaigdavo sūnums sulaukus pilnametystės, o dukroms ištekėjus. (Be to nepilnamečiai vaikai atsakė už jų padarytą žalą savo turtu, o jeigu jo neturėjo, tai asmeniu, todėl tėvai nebuvo įpareigoti atlyginti už vaikus savo turtu). 27 Visai kitokia tėvų ir vaikų turtinių santykių prigimtis buvo, jei jie buvo susieti su tėvų turtu. Tuomet nebuvo jokių laiko apribojimų ir turtiniai tarpusavio santykiai galėjo tęstis nuo vaikų gimimo iki tėvų mirties arba iki vaikų mirties. Pavyzdžiui, jeigu vaikai, operuodami tėvų turtu, jį padidindavo, tai šis turto prieaugis buvo laikomas tėvų turtu, nes vaikai, natūraliai prisidėdami savo darbu, kartu būdavo ir jo naudotojai. Todėl vaikai negalėjo pasidaryti tėvų turto bendraturčiais. 28 Labai svarbus tėvų ir vaikų turtiniuose santykiuose buvo tradicinis vaikų atidalijimas. Atidalijimu pagal Lietuvos statutus buvo laikomas tėvų valia vaikams neatlygintinai paskirtas turtas. Atidalijimas reiškė vaiko turtinį atskyrimą iš šeimos, pripažįstant jo savarankiškumą ir išskiriant jį iš įstatyminių paveldėtojų tarpo, nepriklausomai nuo to, kiek jis turto gavo, ir nuo to, koks turtas liko kitiems. Atidalijimas paprastai būdavo atliekamas, kai vaikai tuokdavosi ir kurdavo savo ___________________________ 24 Andriulis, A. (2003). Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius. P. 154 25 Ten pat, P. 161 26 Ten pat, P. 154 27 Ten pat, P. 155 28 Ten pat, P. 155 šeimas. Tačiau tėvai galėjo atidalyti ir nepilnamečius vaikus, pasilikdami atidalyto turto globėjais iki jų pilnametystės, arba ir visai neatidalyti. Tačiau atidalijimas galėtų būti laikomas esminiu turtinių santykių bruožu, jei neatidalytiesiems būtų suvaržytas teisnumas (Lietuvos statutuose tokių apribojimų nebuvo). 29 Tėvų ir vaikų turtiniai santykiai išryškėja iš paveldėjimo teisinio instituto ( kai mirdavo vienas iš tėvų). Abu tėvai galėjo turėti atskirą turtą, kuriuo jie disponavo nepriklausomai vienas nuo kito. Buvo ir bendrasis sutuoktinių turtas, kuris kėlė painumo (vienais pagrindais buvo dalijamas tėvo turtas, o kitais motinos). Antrajame ir Trečiajame statutuose yra pasakyta, kad tėvo turtas, jeigu kam nors neužrašytas, po jo mirties atitenka tik sūnums arba kitiems artimiesiems giminaičiams t.y. išryškėja tėvo testamentinė teisė užrašyti turtą bet kam aplenkiant vaikus. Tėvo turto paveldėtojai yra tik sūnūs, o jeigu jų nėra, tuomet ir dukros. Sūnūs, gavę paveldėjimą, privalėjo netekėjusioms seserims skirti kraitį tokio dydžio, kurį tėvas nurodė testamente, arba tokio dydžio, kokį tėvas paskyrė gyvas būdamas anksčiau ištekėjusioms, arba, jei nebuvo pareikšta tėvo valia, įstatyminę kraičio dalį, t.y. vieną ketvirtadalį viso tėvo turto. 30 Tėvas, skirdamas kraitį, vienoms dukroms galėjo duoti daugiau, kitoms mažiau. Testamente nurodytas kraitis galėjo būti didesnis ar mažesnis už įstatyminę dalį. Jeigu tėvas, išleisdamas dukrą už vyro, visai jai kraičio nedavė, jos broliai gavę palikimą neprivalėjo kraitį duoti. Buvo laikoma, kad tėvas atidalijimo dukrą be dalies. Taip paskirstyti be kliūčių buvo įmanoma tik atskirą tėvo turtą. Vaikai į santuokinį turtą galėjo pretenduoti tik su tam tikromis išlygomis. Tėvui mirus ir nepalikus žmonai įkraičio užrašo, sutuoktinis turtas, taip pat tėvo atskiras turtas buvo dalijamas ir motinai. Esant įkraičiui, kraitis ir įkraitis likdavo motinai. 31 Po motinos mirties jos turtas buvo dalijamas lygiomis dalimis tarp sūnų ir dukrų (nebuvo vyriškos lyties pirmenybės). Į šį turtą galėjo įeiti atskiras motinos turtas, taip pat kraitis ir įkraitis. Todėl įkraičio buvimas mažino sūnų dalį. Jeigu šeimoje buvo vaikų iš keleto žmonų, sūnūs tėvo turtą dalijosi bendrais pagrindais, o motinos turtas buvo dalijamas proporcingai pagal jų vaikų skaičių ir jų turėtą turtą. 32 Jeigu tėvai neturėjo kito turto be to, ką santuokoje įsigijo bendru darbu, tai vienam iš tėvų mirus, vaikams atsirasdavo teisė į tokio turto du trečdalius. 33 ____________________________ 29 Andriulis, A. (2003). Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius. P. 156 30 Ten pat, P. 157 31 Ten pat, P. 158 32 Ten pat, P. 160 33 Ten pat, P. 161 2.2. Seserų ir brolių turtiniai santykiai Mirus tėvams, netekėjusios merginos dažniausiai patekdavo į pilnamečių brolių globą. Tėvams nepalikus testamento, joms priklausanti turto dalis buvo nustatoma pagal įstatyminio paveldėjimo nustatytas ribas. Iš tėvo joms priklausė viena ketvirtoji dalis, nepriklausomai nuo seserų skaičiaus ir brolių skaičiaus. Iš motinos pusės joms priklausė lygi dalis su kitais broliais ir seserimis. 34 Ketvirtoji dalis galėjo būti sumažinta, nes buvo priimta, jei tėvas vienai dukrai davė mažiau nei priklausė pagal įstatymą, tai ir kitos jos seserys, nors ir brolių atidalytos, daugiau neprivalėjo gauti. Tačiau jeigu vieną dukrą išleisdamas tėvas davė kraičio daugiau, nei numatyta įstatyminė dalis, tai buvo laikoma, kad tėvas tą dukrą mylėjo labiau, ir šitai negalėjo būti taikoma broliams atidalijant kitas seseris. 35 Viena ketvirtoji įstatymo nustatyta dalis priklausė ir atidalytoms, ir neatidalytoms seserims. Todėl kai viena iš jų mirdavo bevaikė, tai jos dalis grįždavo broliams, kurie ją perskirstydavo neatidalytoms seserims. Jie turėjo teisę mirusios sesers dalį pasilikti ir sau, bet tada privalėjo duoti kitą turtą. 36 Sesuo iš brolių sau priklausančią dalį galėjo išreikalauti per dešimt metų nuo ištekėjimo. Jeigu ji mirdavo anksčiau, šis terminas nutrūkdavo ir vėl iš naujo būdavo pradedamas skaičiuoti, kai jos įpėdiniai sulaukdavo pilnametystės. 37 Atidalijimas galėjo būti laikinas, jei nors vienas iš paveldėtojų buvo nepilnametis, ir galutinis, kai visi sulaukdavo pilnametystės. Dalybų aktas ir turto rejestrai, patvirtinti brolių ir liudytojų parašais, buvo pakankamas dokumentas, galintis įrodyti pasidalijimo faktą ir pasidalijimo datą. Praėjus dešimčiai metų dalybos buvo laikomos visiškai įteisintos. Dalybų aktas ir rejestras, iš karto įrašyti į teismo knygas, taip pat liudijo apie pasidalijimo užbaigtumą nuo to akto įregistravimo momento.38 Šeimoje pasilikus keletui brolių, tarp kurių buvo nors vienas nepilnametis, ir turtą pasidalijus laikinai, jį buvo galima parduoti arba kitaip perleisti pašaliniams asmenims. Tačiau galutinai broliams atsidalijant, naujas turto įgijėjas privalėjo dalyvauti persidalijime, o teismas privalėjo žiūrėti, kad nebūtų pažeisti kitų brolių interesai. 39 __________________________ 34 Andriulis, A. (2003). Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius. P. 161 35 Ten pat, P. 161 36 Ten pat, P. 161 37 Ten pat, P. 161 38 Turto dalybos tarp brolių, nepatvirtintos teismo aktuose, galėjo būti ginčijamos, tačiau nepažeidžiant numatyto senaties termino. 39 Andriulis, A. (2003). Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius. P. 163 3. PAVELDĖJIMO TEISĖ LIETUVOS STATUTUOSE 3.1. Paveldėjimo teisė 1529 Statute „Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 40 Lietuvos Statutais buvo nustatytas testamentas ir įstatyminis paveldėjimas. I Statute buvo minimas testamentas kartu su turto užrašymu. Pagal jį buvo leidžiama palikti trečdalį dvaro. Testamentas turėjo būti pareikštas didžiajam kunigaikščiui arba pavieto urėdininkui. Be to, turto gavėjas turėjo gauti iš didžiojo kunigaikščio arba pavieto urėdininko leidimą turtui įgyti. Sergantis palikėjas turėjo teisę parašyti turto užrašymo datą, dalyvaujant liudininkams. Po palikėjo mirties giminaičiai raštą turėdavo pateikti didžiajam kunigaikščiui arba ponų tarybai įtvirtinti. I Statutu nustatyta, kad našlės kunigaikštienės, ponios, kunigaikštytės, panelės ir merginos turi teisę, savo draugų patariamos, laisvai ištekėti už ko panorėsiančios. Tačiau be tėvų sutikimo, o jeigu jų nebuvo, be dėdės ir brolių sutikimo merginos tekėti negalėjo. Už šio reikalavimo nevykdymą iš jų buvo atimama teisė gauti kraitį ir paveldėti motinos turtą. Jeigu motinos turto nebuvo, tokia duktė netekdavo teisės paveldėti tėvo turtą. 41 Šiame Statute taip pat teigiama, kad našlę, kuri yra bevaisė, jeigu bus savo vyro įdovinta, tai turi tik dovyje įsikurti, o visi dvarai turėjo atitekti giminėms. Jeigu žmona būtų ištekejusi ir paskirto davio neturėtų, mirus vyrui, ji turėtų lygiai pasidalinti su savo vaikais turtą, bet buvo numatyta , kad jeigu našlė norėtų ištekėti, tai tą dalį turto, ji turėtų palikti vaikams. Ta pati tvarka buvo taikoma ir pamotėms. Tai pat Statute buvo numatyta, jei kas savo dukterį išleisdavo už vyro, tai ji turėjo turėti dovį ( tėvas iš žento turi išrūpinti dovį anksčiau nei savo dukterį už vyro išleis ). 42 9 straipsnis Apie merginas, kurios į svetimą šalį bus išleidžiamos 43 Šiame straipsnyje numatyta, kad tos merginos broliai ar seserys, turėjo įkainuoti dvarus ir sumokėti jai pinigais, kiek bus verta jos dalis. 12 straipsnis Apie tėvoninio ir motininio dvaro paveldėjimą 44 Straipsnyje teigiama, jeigu būtų keletas brolių ir seserų ir kuris nors iš brolių numirdavo, tai tėvoninio dvaro dala atitekdavo tik broliams. O jei buvo paveldimas motininis dvaras, tada sesuo turėjo lygią teisę su broliais tą dvaro dalį gauti, o iš tėvoninio išrangą. __________________________ 40 Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. (2001). Kaunas. III knyga. I skyrius, 5.1 straipsnis Vansevičius, S. (1981). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valstybiniai – Teisiniai institutai pagal 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutus. Vilnius. P.70 41 Valikonytė, I., Lazutka, S., Gudavičius, E.(2001). Pirmasis Lietuvos Statutas (1529m.). Vilnius. IV skyrius 42 Ten pat, P. 160 43 Ten pat, P. 162 44 Ten pat, P. 162 13 straipsnis Kas tėvui ar motinai suduotų, kaip turi būti tėvo baudžiamas 45 Jeigu sūnus panaudojo kokią nors prievartą panaudojo ar pažemino tėvą, tai jis būdavo nušalinamas nuo tėvonijos, dvi dalys turto atitekdavo giminaičiams, o trečiąją galėjo panaudoti kur norėjo. Taip pat šis straipsnis numatė, jei įžeisdavo motiną dukra ar sūnus, tokiu atveju motina galėjo irgi nuo savo dalies nušalinti. 14 straipsnyje kas turėtų vaikų su dviem ar trimis žmonomis 46 Teigiama, kad vaikai turėjo gauti lygią dalį visuose dvaruose, tėvonijoje, ištarnoje bei pirktyje. 3.2. Paveldėjimo teisė 1566 ir 1588 Statutuose II - III Statutuose testamentui skiriamas visas VIII skyrius. Kilnojamąjį turtą ir įgytą dvarą kiekvienas turėjo teisę palikti kam norėjo testamentu. Neturėjo teisės sudaryti testamentą šie asmenys: 1) nepilnamečiai vaikai, 2) vienuoliai, 3) sūnūs, neatsiskyrę nuo tėvo ūkio ( jie galėjo testamentu palikti tik jų asmeninį arba jų užtarnautą turtą ), 4) asmenys, atiduoti kito valdžion kartu su turtu, 5) belaisviai ir nelaisva dvaro šeima, 6) nepilnapročiai, kol neatgaus protą. Testamentas turėjo būti sudarytas žemės ar pilies teisme. Jeigu teisme sudaryti testamento nebuvo galima, jį sudarant turėjo dalyvauti urėdininkas ir 2 šlėktos, o jeigu urėdininko nebuvo, - 3 šlėktos. Testatorius turėjo pasirašyti testamentą, jeigu jis mokėjo rašyti, ir uždėti antspaudą. Liudytojai turėjo taip pat pasirašyti ir uždėti savo antspaudus. Kiekvieną paliekamą daiktą reikėjo aiškiai apibūdinti, o liudytojai turėjo sąžiningai viską įrašyti į testamentą. Po testatoriaus mirties testamentas turėjo būti įrašytas į pilies arba žemės teismo knygas. Testatorius turėjo teisę testamentą pakeisti. Tokiu atveju galiojančiu buvo laikomas paskutinis prieš mirtį sudarytas testamentas. 47 Pagal įstatymą tėvonijas ir motinos turtą paveldėdavo kunigaikštukų, ponų, šlėktų ir miestiečių sūnūs bei dukterys. Paveldėtą turtą jie gaudavo nuosavybėn ir galėjo jį valdyti bei palikti savo įpėdiniams. Tačiau brolių ir seserų paveldėjimo teisės nebuvo lygios. Jeigu būdavo keli broliai ir seserys ir broliai tėvoninę bei pirktą žemę tarpusavy pasidalydavo, seserims jie turėdavo duoti ketvirtąją tėvoninės ir pirktos žemės dalį kraičiui, jeigu seserys jo nebuvo gavusios iš tėvo. Tik motinos turtas buvo dalijamas lygiomis broliams ir seserims. Jeigu brolių ir jų įpėdinių nebūdavo, visą palikimą paveldėdavo seserys ir jų vaikai. Tuo atveju, kai nebuvo nei brolių, nei seserų ir jų palikuonių, tėvo turtą paveldėdavo jo artimiausi giminaičiai, motinos turtą – jos artimiausi ______________________________ 45 Valikonytė, I., Lazutka, S., Gudavičius, E.(2001). Pirmasis Lietuvos Statutas (1529m.). Vilnius. IV skyrius P. 162 46 Ten pat, P. 163 47 Vansevičius, S. (1981). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valstybiniai – Teisiniai institutai pagal 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutus. Vilnius. P.70 vyriškosios linijos giminaičiai. Išmarinis turtas atitekdavo didžiajam kunigaikščiui. 48 Pagal LR CK testamentas negalioja jei yra sudarytas neveiksnaus asmens, sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, taip pat, kurio testamento turinys neteisėtas ir nesuprantamas. 49 Taigi, PLS tėvo testamentinė teisė užrašyti turtą bet kam, net ne vaikams, taip pat paaiškėja, kad pagal įstatymą paveldėjimo pirmenybę turi sūnūs. Pagal LR CK, mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos (palikėjo vaikai, įvaikiai) ar antros eilės (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) įpėdiniais. Jis paveldi ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jei įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su jais. Taip pat yra nustatyta, kad sutuoktinis gauna pusę palikimo, jei paveldi su antros eilės įpėdiniais, o jeigu nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių nėra, sutuoktinis gauna visą palikimą. 50 ____________________________ 48 Vansevičius, S. (1981). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valstybiniai – Teisiniai institutai pagal 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutus. Vilnius. P. 72 49 Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. (2001). Kaunas. III knyga. IV skyrius, 5.16 straipsnis 50 Ten pat, P. 205 IŠVADOS 1. Lietuvos Statutai – tai trys teisynai, kuriais buvo pradėtas formuoti teisinis Lietuvos valstybės pagrindas. Lietuvos statutai labiausiai išskyrė politiškai vyraujančią bajorijos luomo dalį, išpažinusią krikščioniškąją religiją (katalikybės forma), kuri buvo pripažinta valstybine. Taigi šeima buvo tarsi visų politinių, ekonominių, socialinių, privačių santykių teisinio reguliavimo centras ir atspindys. 2. Svarbiausi ir reikšmingiausi tėvų ir vaikų teisiniai pagrindai buvo susiję su vaikų teisine padėtimi ir interesų apsauga, kuri buvo susijusi ne tik su luomine padėtimi, bet ir su turtiniu reguliavimu. Tėvų ir vaikų santykiuose vyravo turto atskirumo principas, t.y. ką įgijo tėvai ar vaikai, įgijo tik sau. Tačiau visai kitokia tėvų ir vaikų turtinių santykių prigimtis buvo, jeigu jie buvo susieti su tėvų turtu. Tuomet nebuvo jokių laiko apribojimų ir turtiniai tarpusavio santykiai galėjo tęstis nuo vaikų gimimo iki tėvų mirties arba iki vaikų mirties. Labai svarbus tėvų ir vaikų turtiniuose santykiuose buvo tradicinis vaikų atidalijimas t.y. tėvų valia vaikams neatlygintinai paskirtas turtas. Taigi labiausiai tėvų ir vaikų santykius atskleidė statutų normos, reguliavę turtinius santykius. 3. Sutuoktinių turtiniai santykiai buvo viena iš pagrindinių socialinių santykių rūšių visuomenės ir valstybės raidoje, kurią lėmė šeimos luominė priklausomybė, susiformavusi dėl darbų valstybėje pasiskirstymo, šeimos turtinio pajėgumo, turto pasidalijimo tarp sutuoktinių. Todėl tėvų skirtas turtas sudarė pagrindinę bazę savarankiškam gyvenimui. Turto dalies skyrimas vyriškos lyties asmenims buvo vadinamas atidalijimu, o merginoms skirta dalis vadinosi kraičiu (susidėjo iš išrangos ir pasogos). Ypač svarbi buvo įkraičio sutartis, kuri turėjo didelę įtaką sutuoktinių statusui. Įkraičio sutartis – tai santuokinis turtinis susitarimas nuotakos naudai, kuriuo remdamiesi nuotakos globėjai po santuokos perduoda žmonos kraitį vyrui valdyti ir naudotis, o vyras užrašo žmonai savo turto dalį, tolygią kraičio vertei, bet ne daugiau kaip vieną trečdalį savo turto. Taigi priešsantuokinis būsimo vyro ir būsimosios žmonos globėjų susitarimas dėl žmonos kraičio teisinės padėties turėjo didelę įtaką. Kurio iš sutuoktinių rankose jis buvo, nuo to priklausė ir žmonos padėtis vyro namuose. Jeigu kraičio dydis buvo neužfiksuotas ir nebuvo reikalauta jo garantijos vyro turtu, tai kraitis įsiliedavo į vyro turtą, žmona tokiais atvejais negalėjo turėti pastebimesnės įtakos ūkio tvarkymui. O kai žmonos kraitis būdavo garantuotas vyro turtu, tuomet vyras be žmonos sutikimo negalėjo disponuoti jos turtu ir sutartyje užrašyta žmonai savo turto dalimi. 4. Pagal LS, tėvas testamentu galėjo užrašyti turtą bet kam, paveldėjimo pirmenybė, nesant testamento, teikiama sūnums. Taigi apibendrinant reikia pabrėžti, kad svarbiausi šeimos teisinių santykių reguliavimo sritys buvo: santuokos sudarymo sąlygos, santuokos nutraukimas ir pripažinimas negaliojančia, tėvų ir vaikų santykiai, neteisėti vaikai, asmeniniai ir turtiniai šeimos santykiai. Per šiuos institutus atsiskleidė to meto visuomenės teisinės sistemos reguliavimo sritys ir jų ypatumai. LITERATŪRA 1. Andriulis, A. (2003). Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė. Vilnius 2. Bumblauskas, A. (2005). Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795. Vilnius 3. Lazutka, S. (1994). Lietuvos statutai (1529, 1566, 1588). Kaunas 4. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. (2001). Kaunas 5. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais (dokumentų rinkinys): D.1: XVI – XVII amžiai. Vilnius. 1959 6. Šapoka, A. (1989). Lietuvos Istorija. Vilnius. P.233 7. Valikonytė, I., Lazutka, S., Gudavičius, E. (1529 m.). Pirmasis Lietuvos Statutas Vilnius. Vaga. 2001 8. Valikonytė I. Našlės vainikinė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a.: norma ar realybė // 1566 metų Antrasis Lietuvos Statutas. Respublikinės mokslinės konferencijos, skirtos Antrojo Lietuvos Statuto 425-osioms metinėms pažymėti, medžiaga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1993 9.Vansevičius, S. (1981). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valstybiniai – Teisiniai institutai pagal 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutus. Vilnius

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4835 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • Įvadas..3
  • LIETUVOS STATUTAI5
  • 1 skyrius. SUTUOKTINIŲ TURTINIAI SANTYKIAI.7
  • 1.1. Sutuoktinių turtinių santykių ištakos7
  • 1.2. Šeimos turto atsiradimo būdai.8
  • 1.3. Įkraičio sutartis9
  • 1.4. Sutuoktinių turtiniai santykiai nesant įkraičio sutarties.10
  • 2 skyrius. TĖVŲ IR VAIKŲ TURTINIAI SANTYKIAI.12
  • 2.1. Tėvų ir vaikų turto priklausomybė12
  • 2.2. Seserų ir brolių turtiniai santykiai.14
  • 3 skyrius. PAVELDĖJIMO TEISĖ LIETUVOS STATUTUOSE ..15
  • 3.1. Paveldėjimo teisė 1529 Statute..15
  • 3.2. Paveldėjimo teisė 1566 ir 1588 Statutuose..16
  • Išvados.18
  • Literatūra..20

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
21 psl., (4835 ž.)
Darbo duomenys
  • Teisės referatas
  • 21 psl., (4835 ž.)
  • Word failas 154 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt