Lietuvos baudžiamoji teisė 1918-1940m. (pagrindinių teisės šaltinių ir institutų apibūdinimas)

Nepriklausomybės Akto teiginys apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą preziumuoja jos saitus su Didžiąja Lietuvos Kunigaikštyste, šių dviejų valstybių tęstinumą, politinį, ekonominį, kultūrinį, teisinį perimamumą. Tačiau, politiniai ir socialiniai santykiai skyrėsi nuo ankstesniųjų ir nebegalėjo būti atgaivinami. Todėl Lietuvoje buvo sukurtas teisinis pamatas svetimų šalių įstatymų recepcijai.
3) nepakeisti nacionaliniais įstatymais.
Taigi atkuriamoje Lietuvoje buvo įteisinamas teisinis partikuliarizmas, t.y atskirose Lietuvos dalyse veikė skirtingi teisės šaltiniai, įdiegti ilgą laiką jose politiškai viešpatavusių užsienio pavergėjų.
Rusijos 1903 m. Baudžiamasis statutas – pagrindinis Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinis. Lietuvos valstybės tarybos 1918m. nutarimu, buvo nuspręsta nebeatnaujinti ikikarinių baudžiamųjų kodeksų galiojimo, o toliau vadovautis vokiečių okupacinės administracijos karo metais jų okupuotoje Lietuvos teritorijoje įvestu Rusijos 1903m. Baudžiamuoju kodeksu. Netrukus lietuviškuose vertimuose kodeksui prigijo statuto pavadinimas, todėl toliau jis buvo vadinamas Baudžiamuoju statutu.
Baudžiamasis statutas galiojo visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Klaipėdos kraštą.
Įvedus Baudžiamąjį statutą nepriklausomoje Lietuvoje, kai kurios vietos bei visa, kas prieštaravo Laikinajai Lietuvos konstitucijai buvo pripažinta negaliojančiais. Taip pat buvo pakeista bausmių sistema, bei padaryti smulkūs, bet būtini redakciniai pakeitimai.
Vyko Baudžiamojo statuto novelizacija: per nepriklausomybės laikotarpį specialiai išleisti įstatymai keitė ir pildė kai kurios statuto straipsnius ar juos naikino. Tokių įstatymų buvo per 30. Buvo pakeistos Baudžiamajame statute nurodytos bausmės (pvz. vietoj mirties bausmės, ištrėmimo ir grasos kalėjimo buvo įvestas sunkiųjų darbų kalėjimas, tvirtovės kalėjimas buvo pakeistas paprastuoju).
Ištisą tarpukarį Rusijos baudžiamasis statutas taip ir liko pagrindiniu nepriklausomos Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniu. Statutui esant palyginti moderniam, nematyta reikalo skubėti jį tobulinti ir tenkintasi pavieniais papildymais ir pakeitimais.
Nusikaltimas ir jo rūšys Baudžiamajame statute
Pagal Baudžiamąjį statutą nusikaltimas - tai kiekviena veika, kurią jos atlikimo metu baudžiamieji įstatymai draudžia ir už kurią numatyta bausmė. Kad veika būtų pripažinta nusikalstama, buvo reikalaujama 2 sąlygų:
1) Veika turėjo būti aiškiai nustatyta baudžiamajame statute arba esminiais savo požymiais turi būti panaši į nustatytą;
2) Teisiamojo kaltė turėjo būti teismo įrodyta, kiekviena abejonė buvo teisiamojo naudai.
Taigi Lietuvos baudžiamojoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!