Pagrindiniai tarptautinės viešosios teisės bruožai ir jos skirtumai nuo nacionalinės teisės

Pirmiausia, tikslinga apibrėžti pačias sąvokas „tarptautinė viešoji teisė“ ir „nacionalinė teisė“.
TARPTAUTINĖ TEISĖ – tai horizontali teisinė sistema, neturinti aukščiausios valdžios, centralizuotos prievartos naudojimo sistemos bei trijų svarbiausių funkcijų, tradiciškai patikėtų centriniams organams, padalijimo.
NACIONALINĖ TEISĖ – specialus terminas, teisininkų tarptautininkų vartojamas valstybės vidaus teisei pavadinti.
Tarptautinė teisė turi daugybę specifinių bruožų, skiriančių ją nuo labai išplėtotų nacionalinių teisinių sistemų.
Pagrindiniai tarptautinės teisės bruožai:
1. Įstatymų leidimo valdžios nebuvimas. Jungtinės Tautos, ir tuo labiau kokia nors kita tarptautinė organizacija, įstatymų leidimo funkcijos neturi. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, nors ir turėdama bendriausią kompetenciją svarstyti visus klausimus Jungtinių Tautų Įstatų rėmuose (Įstatų 10 ir 11 str.), gali priimti tik rezoliucijas, turinčias rekomendacinę galią (išskyrus kai kurias šioos organizacijos veiklos sritis, kur rezoliucijos yra privalomos). Svarbu ir tai, kad tarptautinės teisės normos nekuriamos įstatymų leidimo būdu.
2. Šaltinių ypatybės. Tarptautinės teisės šaltinių sąrašas pateiktas Tarptautinio Teismo Statuto 38 straipsnyje:
„1. Teismas, kurio paskirtis yra spręsti pagal tarptautinę teisę ginčus, kurie jam yra perduoti, taiko:
a. tarptautines konvencijas, tiek bendrąsias, tiek specialiąsias, nustatančias normas, kurias aiškiai pripažįsta valstybės – ginčo dalyvės;
b. tarptautinį paprotį, kaip bendros praktikos, kuri pripažįstama teise, įrodymą;
c. bendrus teisės principus, kuriuos pripažįsta civilizuotos tautos;
d. su išlyga, numatyta 59 straipsnio nuostatuose: „Teismo sprendimas yra privalomas tik šalims ir tik konkrečioje byloje“, teismų sprendimus ir įvairių tautų labiausiai kvalifikuotų viešosios teisės specialistų doktriną, kaip pagalbinę priemonę teisės normoms nustatyti.“
Šiuo straipsniu įtvirtintas tarptautinės teisės šaltinių sąrašas (tarptautinės sutartys, tarptautiniai papročiai, bendrieji teisės principai, teismų sprendimai ir doktrina) yra formuluotė, nepasikeitusi nuo 1920 metų, tai yra nuo to laiko, kai buvo priimtas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo (Tautų Sąjungos teisminio organo) Statutas. Šiuo metu taip pat pripažįstama, kad tarptautinės teisės šaltiniai yra ir tarptautinių organizacijų rezoliucijos bei valstybių vienašaliai aktai, kuriais valstybės prisiima tarptautinius įsipareigojimus.
3. Centralizuotos vykdomosios valdžios nebuvimas. Joks tarptautinis organas, įskaitant ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, neatlieka centralizuoto tarptautinės teisės normų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!