Pirminiai ir antriniai teisės šaltiniai: jų samprata, skiriamieji bruožai ir rūšys

Tam, kad teisė galėtų reguliuoti elgesį, ji turi įgyti objektyviai egzistuojantį pavidalą. Toks objektyviai egzistuojantis pavidalas yra teisės šaltinis – teisės išraikos būdas. Teisės teorijoje teisės šaltinis – tai įtvirtintų, nustatytų ir išreikštų teisės normų oficiali forma, galiojanti valstybėje. Būtent iš teisės šaltinių, mes sužinome tiek apie savo, tiek apie kitos šalies teisinę sistemą, jos ypatumus, teisinį visuomenės ir valdžios gyvenimo, egzistavimo reguliavimą. Iš istorinių teisės šaltinių sužinome apie anksčiau galiojusią teisę, iš kurios ir kilo, kurios pagrindu susiformavo dabartinė, šiuolaikinė teisė.
Teisės šaltiniai yra skirstomi į daugybę rūšių, tačiau šiame kursiniame darbe bus nagrinėjami tik pirminiai ir antriniai teisės šaltiniai, apibrėžiama kiekvieno iš jų sąvoką ir rūšys, skiriamieji bruožus, jų ypatybės.
Skirtingose teisinėse sistemose pirminiai ir antriniai teisės šaltiniai yra skirtingi. Be to, skirtingi teisės teoretikai, profesoriai nevienodai skirsto teisės šaltinius į pirminius ir antrinius, tai ir bandysiu atskleisti kursiniame darbe. Tačiau kadangi daugiausia rėmiausi lietuvių teisės teoretikų darbais, vadovėliais ir knygomis, tai ir teisės šaltinius ir jų skirstymą į pirminius ir antrinius teisės šaltinius pateiksiu tokį, koks jis yra Kontinentinės teisės tradicijos valstybių teisinėse sistemoje, kuriai priklauso ir Lietuva.
Rašydama šį kursinį darbą daugiausia rėmiausi S.Vansevičiaus “Valstybės ir teisės teorija”, A.Vaišvilos “Teisės teorija”, P.Čiočio “Teisės pagrindais”, vadovėliu “Lietuvos teisės pagrindais”, Kelzeno “Grynąja teisės teorija”.
Darbo objektas – pirminiai ir antriniai teisės šaltiniai.
Darbo tikslas – smulkiai išanalizuoti pirminius ir antrinius teisės šaltinius, atskleisti jų esmę, kiekvieno iš jų pagrindinius, skiriamuosius bruožus, apibūdinti rūšis, į kurias jie skirstomi, apibrėžti jų reikšmę ir vietą dabartinėje teisės sistemoje.
Teisės šaltinio sąvoka
Terminą „teisės šaltinis“ pirmasis pavartojo Romos istorikas Titas Livijus knygoje „Romos istorija nuo miesto įsteigimo pradžios“. Šiuo terminu jis pavadino romėnų teisės Dvylikos lentelių įstatymus (V a. prieš Kristų). Vėliau šį terminą ėmė vartoti ir teisininkai. Todėl nusistovėjo daugiareikšmis šio termino vartojimas. Istorijos mokslas teisės šaltinį suvokia kaip žinių apie teisę šaltinį – tam tikrą tekstą, teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!