Nuosavybės teisės samprata ir jos rūšys

Daiktinė teisė yra juridinė asmens valdžia daiktui. Pati valdžia gali būti įvairaus laipsnio ir pobūdžio, todėl daiktinės teisės nėra vienodos. Pagrindinė iš jų yra nuosavybės teisė (dominium, proprietas), iš penkių buvusi vienintelė visiška daiktinė teisė. Visos kitos teisės buvo ribotos. Nuosavybės teisė apskritai yra viena iš pagrindinių teisių. Romėnų teisėje nuosavybė nuėjo labai ilgą evoliucijos kelią, tačiau galiausiai susiformavo kaip subjektinė teisė ir tam tikru atžvilgiu net lėmė net visos teisinės sistemos pobūdį. Nuosavybė, kaip teisės institutas, yra istorinė kategorija. Pagal daugelį valstybės kilmės teorijų, valstybė kaip tik dėl to ir atsirado, kad apsaugotų šią pagrindinę teisę.
Nuosavybės teisės institutas , sukurtas Romos valstybės laikotarpiu, ne tik padėjo plėtotis ekonominiam Romos gyvenimui, bet ir nuo viduramžių iki šių dienų yra pagrindinis atsparos taškas Europoje ir kitose valstybėse sprendžiant su šia teise susijusias pagrindines teorines ir praktines problemas.
Romėnų nuosavybės kilmė gana problematiška. Daugumos teisės istorikų nuomone, pirmiausia atsirado kolektyvinė, o iš jos ilgalaikiui išsirutuliojo privatinė nuosavybė. Jau seniausi šaltiniai mini individualią nuosavybę, kurios subjektas buvo pater familias. Atrodo pirmiausiąjį apėmė kilnojamąjį turtą ir tik visiškai suirus gentinei nuosavybei, taip pat žemės, perėjo privataus asmens valdžion.
Dvylikos lentelių įstatymuose jau yra tiek kilnojamojo tiek nekilnojamojo turto privatinė nuosavybė. Romėnų teisės šaltinių analizė rodo, kad Romos teisininkai, neįsižvelgdami į tai, kaip nuosavybė apibrėžta laikė ją vienalyte teise.
Kviritinė (dominum ex iure Quiritium- nuosavybė pagal piliečių teisę). Pagal ius civile, savininkas galėjo būti tik Romos pilietis- kviritas , todėl ir pati nuosavybė buvo vadinam kviritinė. Šią nuosavybę gynė ius civile, todėl ji dar buvo vadinama ir civiline nuosavybe. Svetimšaliai neturėjo civilinio teisnumo todėl ir negalėjo turėti nuosavybės teisės.
valdymo teisė galėdavo virsti kviritinės nuosavybės teise, o iki tol ši teisė likdavo perleidėjui. Ir tik Publicijaus laikais asmenims, praradusiems valdymo teisę, pradėta teikti teisė pareikšti ieškinį. Atsakovas galėjo būti bet kuris asmuo, paėmęs valdyti daiktą. Šio ieškinio, vadinamo actio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!