Politinės partijos ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvos politinėje sistemoje

(parašas)
VERTINIMAS: … … … … … …
Vilnius, 2003
1. Įvadas……………………………………………………………………….…………p. 3
2. Nevyriausybinės organizacijos samprata…………………...……..…..p. 4
3. POLITINĖS PARTIJOS IR INTERESŲ GRUPĖS…………………………………...…p. 5
4. TEISINIS NVO REGLAMENTAVIMAS…………………………………………….…p. 6
4.1. KONSTITUCINIS PAGRINDAS…………………………………………………...p. 6
4.2. Visuomeninių organizacijų įstatymas…………………………...….. p. 7
4.3. Asociacijų įstatymas…………………………………………………….….p. 8
5. IŠVADOS…………………………………………………………………………….…p. 10
1. ĮVADAS
Lietuvos Respublikos Konstitucijos antro skirsnio 35 straipsnis piliečiams laiduoja teisę savanoriškai, netrukdomai jungtis į bendrijas, politines partijas, asociacijas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkami įstatymai. Žmonių būrimasis į organizacijas pagal savo interesus ir siekius – naujų socialinių formų kūrimas ir jau susiformavusių ir nusistovėjusių vertybių bei tradicijų integravimas į jas – tai pilietinės visuomenės, kurios siekimas deklaruojamas Konstitucijos preambulėje, egzistavimo požymis, galimybė valstybei tobulėti. Kad ir kokia svarbi valstybės demokratiniams procesams atrodytų nevyriausybinių organizacijų įtaka, neretai susiduriama su teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, kompetencijas, sąveiką su kitomis struktūromis, tarpusavio darnos stoka, kitais nevyriausybinio sektoriaus teisinės bazės trūkumais. Tokia esama situacija lemia, kad nevyriausybinės organizacijos negali visu pajėgumu dalyvauti politinės sistemos procesuose. O juk taip siekiama „Pilietinė visuomenė negali visapusiškai suklestėti ar būti asmens laisvės garantas be griežtos įstatymų tvarkos, tinkamos viešosios valdžios“1.
Šiame darbe, apžvelgdama egzistuojančius, politinių partijų ir pagrindinių nevyriausybinių organizacijų formų (visuomeninės organizacijos, asociacijos) veiklą reglamentuojančius įstatymus, sieksiu pavaizduoti minėtų struktūrų situaciją Lietuvos politinėje sistemoje, kaip pavyzdinį modelį išryškinsiu jaunimo politikos - sudėtinės valstybės politikos dalies - struktūrą, veiklos principus bei pastarojo meto pasiekimus.
2. NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS (NVO) SAMPRATA
Piliečių iniciatyva įsteigtos ir įregistruotos grupės viena iš formų – nevyriausybinė organizacija. Egzistuoja įvairių nevyriausybinių organizacijų, kurių tikslai taip pat esti skirtingi, tačiau NVO vienija bendras bruožas – siekis atstovauti savo narių interesams ir juos ginti įvairiuose lygmenyse tiek nevyriausybinėse, tiek valstybinėse institucijose.
Kalbant apie nevyriausybines organizacijas, vertėtų identifikuoti terminologijos problemą. NVO dažnai vadinamos trečiojo sektoriaus, nevalstybinėmis, nekomercinėmis, savanoriškomis organizacijomis. Tačiau teisinėje literatūroje vis dažniau vartojamas „nevyriausybinės organizacijos“ terminas, todėl aiškumo dėlei paklusiu šiai tendencijai.
Nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) apbūdinti kaip sinonimas vartojamas terminas „ne pelno“ organizacijos, nes pelno siekimas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!