Teisės uždavinys iš įrodymų

Neteisėto narkotikų disponavimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje (BK 260 str.) prokuroras jo nuomone atliko išsamų ikiteisminį tyrimą, kad dėl įtariamojo A būtų galima surašyti kaltinamąjį aktą. Tuo tarpu pats įtariamasis A pasisamdė apsaugos firmos detektyvą. Jam buvo nurodyta pasekti asmenį (neva jo bendrininką, organizatorių), kuriam pripažinti įtariamuoju prokuroras nesurinko pakankamų įkalčių. Detektyvas, sekdamas nurodytą asmenį, nustatė, kad su šiuo asmeniu įvairiose viešose vietose susitinka asmenys, kuriems slapčia yra perduodami paketai. Pasekus pastaruosius, paaiškėjo, kad jie tam tikrose viešose vietose, naktiniuose klubuose platina narkotikus. Detektyvas slapčia pateko ir į „organizatoriaus“ garažą, kuriame rado paslėptą lagaminą su narkotinėmis medžiagomis. Jis viską nufilmavo ir nufotografavo. Surinktą informaciją perdavė įtariamajam A. Šis gautus duomenis pateikė prokurorui. Prokuroras atsisakė įtraukti pateiktus duomenis į ikiteisminio tyrimo medžiagą, motyvuodamas tuo, kad detektyvo atliktų veiksmų BPK nereglamentuoja ir dėl to teisme jais nebus galima remtis kaip įrodymais. Prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą į teismą.

1. Remdamiesi baudžiamojo proceso doktrina, teisiniu reguliavimu ir teismų praktika apibūdinkite įrodymams keliamus reikalavimus.

Kriterijai, kuriais remdamasis teismas įvertina, ar tam tikri duomenys laikytini įrodymais, įtvirtinti BPK 20 straipsnio 1–4 punktuose. Įrodymais laikomi tik tie duomenys, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi BPK aiškiai nustatyta, kaip turi būti atliekama liudytojo apklausa, krata ar kitas veiksmas, kuriuo renkami įrodymai. Įrodymai turi būti gauti teisėtais būdais ir juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Vadinasi, negali būti laikomi įrodymais iš anonimių šaltinių gauti duomenys, kurių negalima patikrinti (pavyzdžiui, anonimo parašytas raštelis apie tiriamus įvykius). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad įrodymais laikomi tik tokie duomenys, kurie atitinka visus tris reikalavimus. Jei jie bent vieno iš trijų reikalavimų neatitinka, pavyzdžiui, yra gauti neteisėtais būdais, tai, nepaisant to, kad jie patvirtina bylai svarbias aplinkybes, tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais. BPK 20 straipsnio nuostatų analizė leidžia įvardyti šiuos įrodymams (duomenims) keliamus reikalavimus arba būtinas įrodymų savybes: 1. Liečiamumas (sąsajumas); 2. Leistinumas; 3. Patikrinamumas (tikrumas). Dažniausiai tiek literatūroje, tiek teismų praktikoje nurodomi šie įrodymams keliami reikalavimai: liečiamumas (sąsajumas), leistinumas, tikrumas ir pakankamumas. Tačiau čia laikomasi požiūrio, kad pakankamumas – tai ne įrodymo kaip tokio, o įrodymų viseto savybė, todėl prie reikalavimų, keliamų įrodymams (duomenims), nenagrinėjamas. Baudžiamojo proceso vadovėlyje nurodomos dvi būtinos (privalomos) duomenų savybės, be kurių jie negali būti pripažįstami įrodymais – tai sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas – patikrinamumą (tikrumą) laikant leistinumo dalimi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!