Teisės istorija nuo Antikos iki šių laikų

Gregoriano ir Hermogeniano kodeksai, sudaryti III a. pab. – IV a. pr. Šiuose kodeksuose surinkti Romos imperatorių galiojusių konstitucijų tekstai. . šie rinkiniai turėjo oficialių teisės šaltinių reikšmę.
438 m. Rytų Romos imperijoje pasirodė pirmoji oficiali imperatorių konstitucijų kodifikacija, pavadinta Teodosijaus kodeksu. Šiame rinkiny surinktos Romos imperatorių konstitucijos. Kodeksas suskirstytas į 16 knygų, kiekviena jų į titulus.
Tai išsamiausia romėnų teisės kodifikacija, apimanti teisės medžiagą prasidedančią Dvylikos lentelių įstatymais. Buvo iškeltas uždavinys surinkti ne tik romėnų teisės medžiagą, bet ir teisininkų darbus.
• Teisinių tekstų rinkinys – Digestai (Pandektai). Romos teisininkų mintys ir komentarai pagal reikšmę buvo prilyginti imperatorių įstatymams. Digestai dalijami į 50 knygų, jos į 432 titulus, šie į 9123 fragmentus. Digestuose dažniausiai cituojami Ulpiano, Pauliaus, Papiniano, Julijano, Pomponijaus ir Modestino fragmentai. Daugiausia dėmesio digestuose rodoma privatinei teisei. Ypač daug vietos skirama daiktinei teisei, įvairių rūšių sutartims, santuokiniams santykiams, paveldėjimui. Čia atsispindi pretorių teisės susiliejimas su civiline teise, daugelio formalumų iš civilinės teisės šalinimas, tėvo valdžios švelninimas. Digestai tapo pagrindiniu romėnų teisės studijų šaltiniu.
Trečioji ir ketvirtoji – teisės normom, reglamentuojančiom prievolinius santykius.
Kiekviena knyga suskirstyta į titulus (skirsnius). Baigiamojoje Institucijų dalyje vardijamos žmonių pareigos ir įvairių rūšių nusikaltimai.
• 534 m. išleistas Justiniano kodeksas. Teisės medžiaga Kodekse suskirstyta į 12 knygų, kurios susidėjo iš titulų šie iš fragmentų.
534 m. gruodžio 29 d. visos trys rinkinio dalys įsigaliojo kaip vienas teisės dokumentas.
Justiniano kodifikacijos trūkumai:
1. Tai buvo atrankos, atmetimo ir papildymo rezultatas.
2. Tai nebuvo vientisas harmonigas kūrinys, turinys priklausė ne vienam autoriui ir apėmė ne vieną laikotarpį.
3. Nebuvo pašalinti kodifikacijos prieštaravimai.
„VULGARIOJI“ ROMĖNŲ TEISĖ
Vulgarioji romėnų teisė, nes:
• Būdingas primityvus teisės sąvokų aiškinimas;
• Neliko tiksliai nugludintos civilinės teisės institutų sistemos;
• Painiojami įv. sutarčių tipai.
506 m. pasirodė vestgotų karaliaus Alaricho II „Romos vestgotų įstatymas“, kur sutrumpintai kartojami ir komentuojamos Gregoriano, Hermogeniano ir Teodosijaus kodeksuose ir kt. romėnų teisės šaltiniuose esančios imperatorių konstitucijos ir romėnų teisininkų Gajaus, Pauliaus, Papiniano...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!