Moderniosios teisės istorija Vokietijoje

Pirmosios vokiškos konstitucijos.
Veimaro konstitucija.
“Trečiojo reicho” teisės sistema.
Vokietijos teisės sistema po Antrojo pasaulinio karo.
Istorinės teisės mokyklos susikūrimas.
Vokietijos civilinio kodekso rengimas.
Civi1inio kodekso struktūra.
Prekybos kodeksas.
Vokietijos teisės socialinis pobūdis.
Vokietijos civilinio kodekso paplitimas.
Pirmosios vokiškos konstitucijos. Po Napoloeno Bonaparto viešpatavimo žlugimo, 1815 m. Vienos kongrese vietoj anksčiau buvusių beveik 350 vokiškų valstybių buvo leista atsikurti 41 valstybei, kurios sudarė silpną konfederacinę sąjungą su vienintele bendra institucija – Frankfurte prie Maino posėdžiavusiu Bundestagu. Bendros vyriausybės ir teismo ši sąjunga iš viso neturėjo.
Šios federacijos subjektai vienas po kito sukūrė ir pasitvirtino atskiras, bet gana panašias konstitucijas, įtvirtinančias konstitucines monarchijas, kuriose monarchams atitekdavo vykdomoji valdžia ir dalis – kartu su landtagu – įstatymų leidžiamosios valdžios.
1849 m. kovo 28 d. visų vokiečių Steigiamasis susirinkimas priėmė Imperijos konstituciją, kuria buvo siekiama įkurti Vokietijos imperiją, kaip realią konfederaciją, tačiau šis bandymas nebuvo sėkmingas.
1850 m. sausio 31 d. Prūsijos karalius oktrojavo Prūsijos konstitucinę chartiją.
1871 m. balandžio 16 d. priimta Vokietijos imperijos konstitucija, kuria iš 25 federacijos subjektų buvo sukurta federacinė Vokietijos valstybė.
[Maksimaitis, p. 385 - 391]
Veimaro konstitucija. Tai politinis – teisinis dokumentas, kuriuo buvo tikimasi pašalinti dėl prosocialistinio sąjūdžio stiprėjimo kilusią įtampą Vokietijos pokarinėje (po Pirmojo pasaulinio karo) visuomenėje kilusią įtampą. Kadangi sostinėje Berlyne tuo metu buvo itin neramu nauja Vokietijos imperijos konstitucija buvo priimta 1919 m. rugpjūčio 11 d. Veimare. Teisinės technikos požiūriu ši konstitucija laikoma viena iš geriausių. Nors naciai formaliai Veimaro konstitucijos galiojimo ir nepanaikino, bet faktiškai jau nuo 1933 m. vasario 28 d. dekreto “Vokiečių tautai ginti” jos nuostatų nebebuvo laikomasi.
Veimaro konstitucija:
• Nustatė parlamentinės respublikos valdymo formą ir aukščiausią suverenitetą suteikė tautai
• Paskirstė politinės valdžios galias tarp federacijos ir federacinių žemių
• Įsteigė stiprią Federacijos prezidento instituciją
• Uždraudė nepaprastuosius teismus ir nustatė, kad teisėjai paklūsta tik įstatymui
• Deklaravo pagrindines vokiečių teises ir pareigas
[Maksimaitis, p. 391 - 395]
“Trečiojo reicho” teisės sistema. “Das Dritte Reich” (Trečiasis reichas”) – taip vadinosi 1923 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!