Europos teisės istorija

Teisės istorijos dalykas, metodai ir vieta teisės mokslų sistemoje.
Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai.
Teisės istorijos dėstymo Europos ir Lietuvos universitetuose tradicija.
Europos teisės istorijos dalykas.
Europos teisės istorijos studijų dalyko programa, darbo per semestrą tvarka ir atsiskaitymo reikalavimai.
Teisės istorija – teisės mokslas ar istorijos mokslas? Teisė yra santykiškai savarankiškas visuomenės reiškinys, tačiau jis yra ir labai susijęs su daugybe kitų visuomenės reiškinių.
Teisės istorijos dalykas – bendrieji teisės raidos konkrečioje istorinėje aplinkoje chronologine seka pateikiami dėsningumai ir specifiniai bruožai [Maksimaitis, Užsienio teisės istorija, 2as leid., p. 12].
Teisės istorijos mokslo metodai.
Teisės istorija neįsivaizduojama be chronologinio metodo.
Konkretus istorinis mokslo tyrimų metodas reikalauja, kad teisės raida būtų nagrinėjama šių sąlygų kontekste. Pirma reikia surinkti faktus, o tik tada imtis jų interpretacijos. [Carr, p.59] Toks yra indukcinis istorijos metodas pagal Carr.
“Juk akivaizdu, kad neįmanoma sužinoti, kodėl įvyko didelės istorinės permainos, prieš tai nesužinojus, kada ir kaip jos įvyko” [Berman. Teisė ir revoliucija, p. 476].
Teisės dogmatinis metodas.
Lyginamojo metodo taikymas, leidžia pažinti tos raidos dėsningumus ir specifinius bruožus [Maksimaitis, Užsienio teisės istorija, 2as leid., p. 11].
Istoriografija (istorizmas) ir istoriosofija (istorijos filosofija). Istorikas kalba apie atskiro įvykio ar įvykių serijos prasmę, - jam rūpi ne kurti abstrakcijas apie praeitį ir ateitį, o vien tik papsakoti, kas atsitiko praeityje.
Istoriosofas (= istorijos filosofas) ieško istorijos kaip visumos prasmės, stengdamasis tai, kas atsitiko praeityje susieti su tuo, kas atsitiks (ar turi atsitikti) ateityje. Istoriją tikrąja to žodžio prasme gali rašyti tik tie, kurie apčiuopia istorijos kryptį ir ją pripažįsta. [Carr, p.137]
Istorizmas – tai istorinė metodologinė nuostata, teigianti, kad, norint suprasti bet kurio istorinio reiškinio (tautos, institutų ir t.t.) prigimtį, reikia nagrinėti jo istoriją. Istorija - tai pats gyvenimas. Istoristas pasakoja ir aprašo reiškinio istoriją. [Baranova, J. Istorijos filosofija, p. 341]
Istoriosofija kyla iš bandymo aprėpti visą žmonijos istoriją vienu žvilgsniu, surasti vieną istorinių įvykių chaosą jungiantį slaptą istorijos raidos principą. Georgui Hegeliui (1770-1831)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!