Papročių teisė buvo ypač ryški XIII – XIVa. Remdamasi etnoso valstybingumu bei pagoniškąja kultūra susiformavo Lietuvos valstybės teisė, išaugusi iš tautos papročių ir jų pagrindu pripažintos papročių teisės. Tiesioginių šaltinių apie papročių teisę neišliko. Tačiau to laikotarpio istoriniai liudijimai, esantys kituose valstybinio pobūdžio aktuose, atspindi paprotinę teisę. Netgi po 1187m. LDK rėmėsi paprotinės teisės klodu, socialine ir ekonomine politika. Lietuvių paprotinė teisė prilygo kitų krikščioniškų valstybių teisinėms sistemoms. LDK teisė išliko pasaulietinė ir prisitaikė poslinkių, lėmusių luomų formavimąsi. Paprotinė teisė daugiausia galėjo pasireikšti nustatant centro valdžios ir sričių kunigaikštysčių valdžios aparatų ryšius. Pirmasis seniausias nerašytinis šaltinis buvo bendroji žmonių sąmonė, įpročiai, tradicijos ir papročiai. Papročiu vadinamas tam tikras iš kartos į kartą perimamas įprastas elgesio būdas, kurio laikomasi iš įpročio, kaip tradicinės elgesio normos. Paprotys yra moralės forma, moralė – papročio turinys. Senovės Lietuvoje žmonių socialinė elgsena buvo ritualizuota, todėl papročiai buvo svarbūs. Visos žmogaus veiklos normos buvo pavaldžios papročiams, kuriems nusižengti buvo draudžiama, o nusižengę buvo smerkiami ir baudžiami. Todėl kiekvienas kolektyvo narys privalėjo sekti dievais protėviais, vyresniaisiais. Ilgainiui papročiai tapo imperatyvais, turinčiais moralinį ir religinį turinį. Paprotys buvo tai, su kuo visi sutiko ir laisva valia gerbė. Paprotys buvo ne tik geras, bet ir teisingas bei privalomas. Blogas galėjo būti tik papročio nesilaikymas, jo užmiršimas, pažeidimas. Papročio požymis – senumas, tvarumo rodiklis. Papročiai buvo privalomi visiems. Papročiai buvo ne tik gajūs, bet ir mokėjo prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų. Bet kartu jie buvo ir konservatyvūs. Mažai besikeičiantis imperatyvus papročio pobūdis suformavo būtinybę užtikrinti elgesio taisyklių įgyvendinimą valstybės priemonėmis. Taip paprotys transformavosi į teisę. Papročių teisė išsivystė gyvenime taikant įprastines jos formas bendruomenėje ar atskirose socialinėse grupėse bendraudami vieni su kitais žmonės privalėjo tam tikrose aplinkybėse vienodai elgtis, atsirado visiems privaloma gero elgesio taisyklė. Tos taisyklės buvo laikomasi ilgesnį laiko tarpą, pamažu susiformavo bendra nuomonė, kad ta elgesio taisyklė...
Šį darbą sudaro 9558 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!