Feodalinės Lietuvos teisės šaltiniai XIII – XVIII a.

Feodalinės Lietuvos teisės šaltiniai XIII – XVIII a.
Lietuvoje teisė, kaip ir valstybė, pradėjo formuotis XII a. pab. – XIII a. pr. Lietuvos teisinė sistema kūrėsi romėnų teisės pagrindu, todėl ji priskiriama romanų – germanų teisės šeimai. Bręstant ir demokratėjant visuomenei, teisės aktai buvo papildomi naujomis normomis, kurių reikalvo besivystantis gyvenimas, arba panaikinamos, jei jos nebebuvo naudojamos. LDK ir dabartinės Lietuvos teisės sistemų būdingas bruožas – teisės normų “gyvumas”. Tai reiškia, kad kuriamos arba egzistuoja tik tos normos, kurių reikalauja visuomeniniai ekonominiai – socialiniai santykiai.
Visi teisės šaltiniai, kurie egzistavo XIII – XVIII a. Lietuvoje, tapo šiuolaikinės Lietuvos valstybės teisės pagrindu, tačiau iki šių dienų galiojančių teisės aktų neišliko. LDK visuomenė ir jos kuriama teisė struktūros atžvilgiu buvo luominio pobūdžio. Visuomenę sudarė teisiškai įformintos uždaros socialinės grupės - bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių luomai. Kiekvienas luomas turėjo savo teisę, skirtą tik jo narių santykiams reguliuoti. LDK teisės šaltinių visuma jungė įvairias skirtingų luomų gyvenimą reglamentavusių teisės normų išorinės išraiškos formas.
Iki XVI a. vidurio pagrindinis LDK teisės šaltinis buvo vietos papročiai. Tiesioginių šaltinių apie lietuvių paprotinės teisės laikotarpį iki 1387 m., iš kurių būtų galima spręsti apie to meto krašto teisinį vidaus ekonominių - socialinių santykių reguliavimą, neišliko. Apie paprotinės teisės buvimą iki 1387 m. galima spręsti tik iš istorinių liudijimų, esančių valstybinio pobūdžio aktuose (diplomatiniuose susirašinėjimuose, tarptautinės taikos, paliaubų, prekybos sutartyse, žemių dovanojimo dokumentuose, instrukcijose valstybių pasiuntiniams, arbitražo sprendimuose, vykdant ar pažeidžiant tarpvalstybinius susitarimus, politiniuose traktatuose ir kt.).
Neišlikus tiesioginių Lietuvos teisės šaltinių nuo valstybės susidarymo iki XIV a. pabaigos, iš kurių būtų galima spręsti apie to meto krašto teisinį vidaus ekonominių - socialinių santykių reguliavimą, svarbūs ir kiti, nors ir netiesioginiai šaltiniai, teikiantys nors kiek žinių apie to meto teisinius santykius. Prie tokių šaltinių priskirtini ir Gedimino valdymo laikotarpio (1316 - 1341 m.) išlikę diplomatijos dokumentai (1322 - 1338 m).
Dalis iki XIV...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!