Teisė auga kartu su ją sukūrusia visuomene, ir tas augimas yra daugiau negu stichiškas prisitaikymas prie kintančios aplinkos – teisė keičiasi dėl joje „įmontuoto“ kaitos mechanizmo. H. Bermanas taikliai pastebėjo, kad „teisė ne tik tęstinė; ji turi istoriją. Ji pasakoja istoriją“. Teisės istoriją galima suprasti kaip tam tikriems dėsningumams pavaldų kryptingą įprasmintą teisės „įkopimą“ į kokybiškai vis aukštesnį „laiptelį“. Tokiu požiūriu galima žvelgti ir į Lietuvos teisinės sistemos raidos kelią. Jos pradinį etapą būtent atsipindi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teisės šaltiniai. Šiame referate apibūdinsime pagrindinius LDK teisės šaltinius, jų kilmę, esmę, bei jų reikšmę visuomenės ir teisės raidai.
Iki XVI a. vid pagrindinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės šaltinis buvo vietos papročiai, kurių laikėsi tiek valdovai, tiek gyventojai, nors ankstyvuoju laikotarpiu didžiojo kunigaikščio valdžia buvo absoliuti, ir daugeliu atvejų jis galėjo elgtis savo nuožiūra. Lietuvoje kaip ir kitose šalyse paprotys kilo iš to, jog kažkada kas nors pradėjo tam tikrais atvejais elgtis tam tikru būdu ir vėliau toks elgesys imtas laikyti kaip tinkamas ir netgi privalomas. Jeigu paprotys būna dar sankcionuojamas valstybės jis tampa ne šiaip paprotys, o paprotinės teisės norma.
Lietuvos valstybės paprotinė teisė buvo nevienalytė – ją sudarė skirtingų teritorinių vienetų papročiai, prijungtose prie Lietuvos slavų žemėsė taip pat galiojo vietos papročiai. Tokiu būdu valstybė buvo etniškai, ekonomiškai ir religiškai nevienalytė ir joje galiojo skirtingi teisiniai papročiai, o visa tai kliudė kurtis bendrąjai LDK teisei. Pažymėtina, jog Lietuvos valstybė neturėjo paprotinės teisės normų rinkinių, kuriuos turėjo to meto Vakarų Europos valstybės(barbarų įstatymai, Prancūzijos kutiumų rinkiniai), o tai itin koplikavo paprotinės teisės taikymą. Taip pat nesant bendrų papročių pagoniškosios Lietuvos laikais nebuvo susiformavę teisiniai papročiai netgi itin svarbiems santykiams reguliuoti, pavyzdžiui įpėdinystės teisė. Tai tam tikrais atvejais destabilizuodavo valstybę, nes kildavo ginčai tarp didžiojo kunigaikščio paveldėtojų ir kita.
Plėtojantis įstatymų leidybai, paprotinės teisės reikšmė mažėjo. I Lietuvos Statutas dar leido naudotis papročiais, jei nebuvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!