Moderniosios teisės istorija Prancūzijoje

Didžiosios Prancūzų Revoliucijos konstituciniai dokumentai.
Respublikos paskelbimas ir modernios teisės principų suformulavimas.
Prancūzijos teisės sistema pagal Penktosios Respublikos konstituciją.
1804 m. civilinio kodekso šaltiniai ir sistema.
Privatinės teisės dualizmas.
1807 m. prekybos kodeksas.
Svarbiausi Prancūzijos civilinės teisės principai ir institutai.
Napoleono civilinio kodekso paplitimas.
• 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Iš Generalinių luomų (I-dvasininkija, II-bajorija, III-miestiečiai) atskilo nepatenkinti trečiojo luomo atstovai ir 1789 m. birželio 17 d. pasiskelbė savarankiška institucija – Nacionaliniu susirinkimu, o liepos 9 d. – Konstituanta , t.y. Steigiamuoju susirinkimu. Liepos 14 d. buvo šturmuota Bastilija ir prasidėjo Didžioji Prancūzijos Revoliucija. Rugpjūčio 26 d. Steigiamasis susirinkimas priėmė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. Jos nuostatas galima suskirstyti į dvi dalis – žmogaus teises ir konstitucinės santvarkos principus. Žmogaus teisės – prigimtinės, luominės privilegijos panaikinamos (laisvė-lygybė-brolybė). Suvereniteto šaltinis – tautoje. “Visuomenė, kurioje nėra užtikrintas naudojimasis teisėmis ir nėra valdžių padalijimo, neturi konstitucijos” (16 str.). “Leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymas, ir niekas negali būti verčiamas daryti tai, ko įstatymas nenurodo” (5 str.).
• 1791 m. rugsėjo 3 d. pirmoji Prancūzijos konstitucija. Ji teisiškai įtvirtino konstitucinę monarchiją. Iš tautos kylančios visos valstybės galios, kurias tauta deleguoja Nacionaliniam susirinkimui, karaliui ir teismui. 1972 m. rugpjūčio 10 d. buvo šturmuoti karaliaus rūmai ir konstitucinė monarchija žlugo.
• 1793 m. birželio 24 d. Nacionalinis konventas priėmė naują Prancūzijos konstituciją, kurios ižanginę dalį sudarė naujai suredaguota Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (pateiktas platesnis konkrečių išvestinių laisvių sąrašas – susirinkimų laisvė, peticijų teisė ir kt). Ši konstitucija – vienintelė Europos konstitucija, įtvirtinanti tiesioginę demokratiją įstatymų leidyboj: “įstatymas yra laisva ir iškilminga bendros valios išraiška” (4 str.), “kiekvienas pilietis turi lygias teises dalyvauti kuriant įstatymą” (29 str.).
[Maksimaitis, p. 327 - 334]
Respublikos paskelbimas ir modernios teisės principų suformulavimas. Po to, kai 1972 m. rugpjūčio 10 d. buvo užimti karaliaus rūmai ir karalius pašalintas iš sosto, Nacionalinis įstatymų leidžiamasis susirinkimas nutarė sušaukti Nacionalinį Konventą (lot. conventus –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!