Prancūzijos teisės istorija

Prancūzijos teisės partikuliarizmas.Papročių ir rašytinės teisės sritys.
susidėjo iš Daugybės tiesės sistemų,kurios buvo skirtos ne tik tam tikriems socialinieams (bajorijai,dvasininkams,pirkliams ir pan.),bet ir kokių nors konkrečių,dažnai nedidelių teritorijos dalių gyventojams.
Imeratariaus Karalio Didžiojo vaikaičiams Verendo sutartimi 843 metais pasidalijus Frankų valstybės teritoriją,imperijos teisių perėmėju tapo vakarinių frankų (Prancūzijos) Karolingų atstovai.Bet 987 metais,mirus karaliui Liudvikui V,imperatoriaus titulas perėjo rytinių frankų (Vokietijos) valdovams,o Prancūzija,pradėta valdyti Kapetingų dinastijos monarchų,virto paprasta feodaline Vakarų Europos valstybė.
Kita valstybės teritorijos dalis buvo susukaldžiusi į hercogystes,grafystes ir kitas feodalines valdas,dauguma kurių,nors formaliai buvo laikomos nuo karaliaus priklausančiais lenais,bet faktiškai tvarkėsi visai savarankiškai.Ne tik hercogysčių ir grafisčių,bet ir smulkesnių feodalinių valdų laikytojai karaliaus atstovų pas save paprastai neįsilaisdavo.Kai kurie jų ,pavyzdžiui,Normandijos hercogas ar Flandrijos grafas,iš tikrųjų turėjo daug didesnę valdžią,gausesnius turtus ir platesnę teritoriją nei Prancūzijos karalius.Todėl stambieji feodalai karalių laikė tik „pirmuoju iš ligių“.
Frankų valstybei subyrėjus,natūralu,kad faktiškai nebeliko bendrų visai valstybės teritorijai teisės šaltinių,kiekviena jos dalis,kiekviena feodalinė senjorija gyveno savo gyvenima.Faktiškai nutrūko leidyba karalių kapituliarijų,kadaise galiojusių visai Frankų valstybei,kurios jau tada plačiau nebuvo paplitusios,gyventojų buvo mažai žinomos,nes jas paprastai gaudavo tik valdininkai.Retkarčiais Prancūzijos karalių išleisti aktai apskritai lietė tiktai jų pačių žemes,jų domeną,kaip kad kiekvienas kitas stambus feodalas mėgino nustatyti elgesio taisykles savo valdomų žemių gyventojams.Visai teritorijai bendra tebuvo tik bažnitinė teisė,tačiau ir ji tada dar netvarkė pasauliečių gyvenimo.
Plačiausiai paplitusiu ir vienu svarbiausių Prancūzijos teisės šaltiniu X-XI a,liko papročiai.
Šiaurinejė Prancūzijos dalyje ,apimančioje maždaug tris penktadalius valstybės teretorijos,šie kutiumai reiškėsi grynu pavidalu. Kaip paprastai, papročiai čia formavosi žodine forma. Papročių teisės jėga ir autoritetas buvo kilę iš to, kad ši teisė daugiau ar mažiau buvo susijusi su atitinkamos teritorijos gyventojų reikmėmis, atitiko daugumos jų interesus, dar nebuvo kiek labiau paveikta valstybės valdžios. Todėl jos nustatytų normų dažniausiai buvo laikomasi savarankiškai, nors ji ir buvo vertinama kaip privaloma ir tas privalomumas paprastai buvo sutvirtintas teismo valdžios.
Spręsdami teismai galėdavo remtis tik „nuo neatmenamų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!