Prancūzijos valstybės ir teisės istorija naujaisiais laikais

Teisės istorija – tai viena iš visuomenės mokslų šakų, apimanti, tiek teisės, tiek istorijos mokslus. Iš kitų teisės mokslų teisės istorija išsiskiria tuo, kad nagrinėja ne dabartinę, gyvą, galiojančią, o praeities, beveik išnykusią teisę.
Teisės istorija susiformavo XVIII – XIX a. Dideli nuopelnai kaupiant teisės istorijos medžiagą priklauso vadinamajai Vokietijos istoriniai teisės mokyklai.
Šią temą pasirinkau, nes manau, kad Prancūzijos teisė buvo viena iš labiausiai išsivysčiusių tarp Europos šalių. Prancūzija – tai naujų demokratinių institucijų, konstitucinių konstrukcijų laboratorija. Joje kūrėsi nauji konstitucinės tvarkos elementai, pamažu paplitę beveik visoje Europoje.
Šiame darbe plačiau panagrinėsiu Prancūzijos teisę jos formavimąsi, remdamasis M. Maksimaičio, A Janulaičio, K. Kliuksino ir kitų autoriųū knygomis.
XVIII a. klestintis prancūzų absoliutizmas pradėjo varžyti šalies raidą. Karaliaus dvaro prabangai reikėjo milžiniškų išlaidų. Pagrindinė mokesčių našta visu svoriu spaudė valstiečius, tuo tarpu stambioji bajorija tiesioginių mokesčių nemokėjo. Miestuose cechai trukdė plėtotis gamybai ir pramonei. Trečiojo luomo stiprėjimą daugaiusia lėmė rinka Šiaurės Amerikoje. Trečiasis luomas švietėsi, reikalavo esminių valstybės ir visuomesnės pertvarkymų, laikydamas tuometinę santvarką neatitinkančią žmogaus prigimties ir proto. Trečiojo luomo propoguojami laisvės, lygybės ir brolybės šūkiai masino plačiuosius gyventojų sluoksnius.
Karaliaus leidžiami įstatymai, įvedantys naujus mokesčius, greitas šalies skurdo didėjimas, neišvengiamai vedė valstybę į krizę.
Dėl šių aplinkybių gyventojų spaudžiamas karalius 1788 m. sukvietė Generalinius luomus.
Pagal nusistovėjusią tvarką, Generaliniai luomai buvo renkami luomais, rinkimuose galėjo dalyvauti prancūzai, sulaukę 25 metų ir mokantys mokesčius. Išrinktiesiems rinkėjai pateikdavo instrukcijų, ką ir kaip turi Generaliniai luomai veikti, ko reikalauti, kokias reformas vykdyti.
Generaliniai luomai buvo atidaryti 1789m gegužės 5 d. Deputatai vietoj tų klausimų, dėl kurių juos karalius buvo sušaukęs ėmėsi procedūrinių klausimų. Deputatai laikėsi senosios tvarkos, kuriai esant luomai posėdžiaudavo atskirai ir nutarimus priimdavo laikydamiesi taisyklės, kad kiekvienas luomas turi bendrą balsą. Tai netenkino trečiojo luomo, nes senoji tvarka neleido jiems pasinaudoti deputatų padidėjimu. Jie penkias savaites protestavo, kai tai nepavyko 1789 birželio 17 d. Jie pasiskelbė savarankiška...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!