Sveika mityba ir jos priežiūra

 ĮVADAS Praeito šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mitybą. Būtent toks mitybos apibūdinimas geriausiai atspindi jos reikšmę (http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/sveika_mityba.htm). Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes: pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir grūdų produktus. Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis. Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų. Tačiau pastaruoju metu maistas vis dažniau tampa ligų (nutukimo, aterosklerozės, diabeto, infarkto, ir kt.) priežastimi (http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/sveika_mityba.htm) Maitintis taisyklingai ir sveikai – tai nereiškia save apriboti ar skriausti. Sveikas maistas yra kur kas skanesnis už nesveiką ir riebų. Paprasčiausiai reikia žinoti tam tikrus dalykus (Petraitienė B., 2006). Darbo tikslas – apžvelgti sveiką mitybą ir jos priežiūrą. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti sveikos mitybos principus. 2. Nurodyti pagrindines sveikos mitybos taisykles. 3. Apžvelgti sveikos mitybos piramidės principus. 4. Nurodyti mitybos įtaką sveikatai bei dienos rėžimo principus. 5. Apžvelgti pagrindines maisto medžiagas. 1. SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI * Nuosaikumas. Tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Jis labai elementarus, tačiau daugeliui sunkiai įgyvendinamas. Svarbu žinoti, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai (Lažauskas R., 2005). Nemažai žmonių vartoja labai baltymingą maistą. Aišku, optimalus baltymų kiekis yra imuninės sistemos veiklos pagrindas, tačiau didelis suvartojamų baltymų kiekis kelia alergijų pavojų ir tukina. Vartojant didelėmis dozėmis vitaminą C, gali atsirasti inkstų akmenligė, o stingant vitamino C maiste, atsiranda hipovitaminozė, mažėja organizmo atsparumas, greičiau susergama peršalimo ligomis ir nuvargstama, atsiranda kitų sutrikimų. Stingant maiste jodo, susidaro gužys, o vartojant jo per daug – tireotoksirozė. Netgi per didelis skaidulinių medžiagų kiekis maiste gali būti kenksmingas, nes dirgins virškinamojo kanalo gleivinę, skatins tam tikrų mikroelementų išsiskyrimą (R. Stukas, 1999). * Įvairumas. Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Nė vienas maisto produktas neturi absoliučiai visų maisto medžiagų. Jos gaunamos valgant įvairų maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvulinius maisto produktus, bus patenkinami organizmo poreikiams šioms medžiagoms (Lažauskas R., 2005). * Subalansuotumas. Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumas (Lažauskas R., 2005). 2. SVEIKOS MITYBOS TAISYKLĖS Docentas R. Stukas (1999) nurodo tokias mitybos taisykles: 1. Valgyti kiek galima įvairesnį maistą Valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Kasdien valgant maisto produktus iš įvairių maisto produktų grupių galima užtikrinti įvairovę. 2. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla aterosklerozės pavojus. Padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai ankstyvos aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto rizikos veiksnys. Padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritais, tulžies pūslės akmenlige, moterims – dažnesnė nėštumo patologija ir dažnesnės komplikacijos gimdymo metu. Moterų, turinčių per didelį svorį, naujagimiai būna didesnio svorio, tačiau mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Tai svarbu tiek moterims, tiek vyrams, tačiau ko gero moterims ši sveikos mitybos taisyklė ypač aktuali. Moterų organizme medžiagų apykaita 5-10 proc. yra lėtesnė, negu to paties amžiaus vyrų. Taigi, koks kūno svoris normalus? Per ilgus amžius keitėsi pažiūra į kūno svorį, ypač į moters kūno svorį. Senovėje gražia moterimi laikė tą, kuri svėre apie 64 kg. Viduramžiais žmonės gėrėjosi lieknomis gotiškomis linijomis, todėl moteris turėjo sverti ne daugiau kaip 45 kg. XVI a. žavėtasi apkūnesnėmis, sveriančiomis iki 58 kg. XVII a. gražuolė svėrė 72 kg. XVIII a. idealus svoris - 60 kg. XX a. tiek apie moters figūrą ir jos normalų kūno svorį, tiek apie vyro normalų kūno svorį, o taip pat apie mitybos įtaką svoriui prabyla mokslininkai. Šiandien kūno svoriui įvertinti naudojamas kūno masės indeksas (KMI) – kūno masė (svoris) dalinama iš ūgio kvadrato: svoris (kg) KMI = ūgis (m)2 • jeigu KMI 8. Petraitienė B. (2006) Taisyklinga mityba padeda lieknėti.//Sporto klubas. 9. Stukas R. (1999) Sveika mityba. Vilnius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!