Sveika gyvensena ir turtinga mityba

Sveika gyvensena – tai gyvenimo būdas. Svarbu valgyti saikingai, sportuoti. Rinktis produktus naudingus mūsų organizmui, todėl svarbu žinoti, kuo jie vertingi mūsų organizmui.
Visas mūsų maistas – tai įvairiai paruošti natūralūs, dirbtiniai ir sintetiniai maisto produktai. Kiekvienas maisto produktas sudarytas iš dar smulkesnių dalelių – maisto medžiagų. Tik valgydami įvairų maistą aprūpinsime organizmą visomis būtinomis medžiagomis ir energija. Žinodami maisto medžiagų poveikius ir jų svarbą, sugebėsime visą laiką išlikti sveiki, stiprūs ir darbingi.
Baltymai – tai svarbiausia statybinė medžiaga, iš kurios sudaryto organizmo ląstelės ir audiniai. Žmogaus organizme yra apie 100 000 įvairiausių baltymų. Jie sudaro apie 20% kūno masės. Kiekvieno žmogaus baltymai yra specifiški, t.y. būdingi tik jam.
Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Su maistu gauname 22, o 9 organizmas pats nesugeba pasigaminti. Kitas sintetina.
Baltymų daugiausia yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, ankštinėse daržovėse.
Riebalai (lipidai) – pagrindinė energetinė medžiaga (1g riebalų išskiria 9,3 kcal). Be to, riebalai – nesočiųjų riebiųjų rūgščių, vitaminų D, E, K, A šaltinis. Jie sudaro apie 10% kūno masės.
Riebalai – tai glicerino (glicerolio) ir riebiųjų Rūgščių esteriai. Riebiosios rūgštys būna sočiosios, nesočiosios ir polinesočiosios. Žmogaus organizmas nesočiųjų, polinesočiųjų rūgščių nesugeba pasigaminti. Jas reikia gauti su maistu.
Riebalai, kuriuose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys, yra kieti, gyvulinės kilmės (taukai, lajai, sviestas, lašiniai ir pan.). riebalai, kurie sudaryti iš nesočiųjų, polinesočiųjų rūgščių – skysti, daugiausia augalinės kilmės (aliejai).
Angliavandeniai – lengviausiai gaunamas ir pigus energijos šaltinis. Dėl pertekliaus gali virsti riebalais. Angliavandeniai tausoja organizmo baltymus ir riebalus, turi įtakos virškinimui bei nuodingųjų medžiagų šalinimui iš organizmo. Jie sudaro tik apie 1% kūno masės.
Angliavandeniai sudaryti iš anglies, deguonies ir vandenilio. Skirstomi į monosacharidus, oligosacharidus (disacharidus, trisacharidus ir t.t.) ir polisacharidus.
Monosacharidai – tai gliukozė, fruktozė, galaktozė. Jų gausu uogose, vaisiuose, meduje.
Mityboje svarbiausi iš oligosacharidų – disacharidai – tai sacharozė, laktozė, maltozė. Jų randame cukruje, piene.
Polisacharidai – tai krakmolas, glikogenas, ląsteliena, pektinai. Jų gausu grūdiniuose produktuose, daržovėse,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!