Sveika gyvensena ir mityba

Vilnius
6. Medžiagų ir energijos apykaita. Maisto energinė vertė ir jos skaičiavimas.
Žmogaus organizme visą laiką vyksta medžiagų ir energijos apykaita. Tai yra procesai kai atsiranda žmogui reikalinga energija iš maisto, pasikeičia jos forma, kada skyla maistinės medžiagos iki paprstujų junginiu ir neisisavintos medžiagos pašalinamos.
Medžiagų apykaita sudaro 2 procesai : 1 asimiliacija
2 disimiliacija
Asimiliacijos metų organizme susidaromi nauji junginiai, kuriami nauji lastelės.
Disimiliacijos metų anksčiau susidarė junginiai suyra.
Energija kuri vartojama ne darbui, bet gyvybiniams procesams (širdies darbui, kvėpavimui ir kt.) palaikyti vadinama pagrindine medžiagų apykaita.
Vykstant medžiagų apykaitai dalis energijos gaunamos su maistu mūsų organizme virsta šiluminė ir mechaninė energija. Šiluminė energija reikalinga kūno temperatūros pastoviai palaikyti. Mechaninė energija reikalinga svarbiom gyvybinėms procesams palaikyti (širdies darbui, virškinimo sistemos veiklai, skeleto raumenims susitraukti, liaukų sekrecijai).
Vidutinio amžiaus ir vidutinio svorio žmogaus pagrindinė medžiagų apykaita sudaro 1500 kcal. Tai reiškia, jog žmogus per parą gaudamas su maistu 3200 kcal, 1500kcal skiriapagrindinei medžiagš apykaitai, o 1700kcal- darbui.
Jeigu energijos iš maisto gaunam per daug, energija virsta riebalais. Tada žmogus priauga svorio. Medžiagų apykaita regulioja centrinė nervų sistemą – hormonų pagalba.
Žmogaus organizme gaminamas energijos kiekis, jos ekvojimas ir jos išskyrimas šilumos pavidalu vadinama energijos apykaita. Organizmas išeikvoja tiek energijos, kiek jos pasigamina, tai yra tiek kiek reikia gyvybei palaikyti ir darbui atlikti. Kuo sunkesnis darbas, tuo daugiau reikia žmogui energijos jam atlikti. Nedirbdamas fizinio darbo žmogus vis tiek vartoja energiją pagrindinei medžiagų apykaitai, specifiniam dinaminiam maisto medžiagų veikimui, atliekamiems nevalingiems judesiams.
Virškinant maisto medžiagas, suvartojama tam tikra energijos dalis. Nustatyta, jog virškinant baltymus ir juos rezorbuojant į kraują, suvartojama -20 žmogaus paros energijos. Angliavandeniai suvartoja -8, mažiausiai energijos suvartoja virškinami riebalai- 4. Ši maisto medžiagų savybė didinti virškinimo metu energijos apykaitą vadinama –specifiniu dinaminiu maisto medžiagų veikimo desniu.
Maisto energinė vertė dar vadinama kaloringumu. Tai yra energijos kiekis kuris išsiskiria žmogaus organizme vyrškinant riebalus, baltymus ir angliavandenius. Maisto energinė vertė išreiškiama – kilokalorijomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!