Susvetimėjimo problema lietuvių literatūroje

Susvetimėjimą galima lyginti su abejingumu kitiems, apatišku elgesiu, egoizmu, atsiribojimu nuo artimųjų ir visuomenės. Visiškai natūralu, kad atsiranda žmonių, kurie nepritampa prie visuomenės nustatytų normų ir lieka nesuprasti. Ši problema yra nagrinėjama ir literatūroje. Jonas Biliūnas novelėje ,,Ubagas’’ vaizduoja žmogų, kuris tampa atstumtas pačių artimiausių, o bene garsiausias egzodo rašytojas Antanas Škėma kuria žmogų, nerandantį sau vietos gyvenime ir svetimą savo aplinkai.
Vidurio katastrofų laikotarpio rašytojas, modernistas Antanas Škėma savo romane ,,Balta drobulė” vaizdavo žmogų, priverstą laimės ieškoti svečioje šalyje. Romano pagrindinis veikėjas Garšva vaizduojamas dirbantis sunkų, visiškai priešingą savo prigimčiai keltuvininko darbą, kad išgyventų. Darbe privaloma vilkėti specialų kostiumą, kuris Garšvai primena teatrinį kostiumą. Vilkėdamas kostiumą jis jaučiasi kaip į žmonių pasaulį patekęs kaukas. Gyvenimo beprasmybės pojūtis suformuoja ironišką Garšvos laikyseną. Jis save nuolat lygina su kenčiančiu Kristumi. Absurdišką Garšvos savijautą atskleidžia kontrastas: vienokius žodžius jis taria mintyse, visai kitokius garsiai sako viešbučio klientams. Šis darbas jam visiškai svetimas ir neturi nieko bendro su jo pomėgiu kurti eiles. Kūryba jį gelbsti nuo rutinos ir gniuždančios aplinkos. Nuo kitų keltuvininkų Garšva skiriasi tuo, kad yra poetas. Taip pat jo individualumą slepia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!