Strutiena, kalakutiena, antiena, žąsiena ir vištiena

Įvadas Paukštininkystė jau keletą dešimtmečių buvo viena iš labiausiai išvystytų ir pelningiausių žemės ūkio šakų. Remiantis pasaulinės prekybos tendencijomis, paukštininkystė taip pat yra perspektyvi šaka, nes jos produktų prekyba ir vartojimas sparčiai didėja. Kasmet pasaulyje užauginama ir papjaunama 56 milijardai paukščių, iš kurių beveik 53 milijardai yra vištos. Pagal daugumą gamybos rodiklių Lietuvos paukštininkystės įmones galima lyginti su analogiškomis ekonomiškai išsivysčiusių šalių įmonėmis. Kiekvienos rūšies paukštiena yra skirtingo skonio ir aro­mato. Paukštienos kokybė priklauso nuo paukščio amžiaus, veislės, įmitimo. Joje yra baltymų, rie­balų, mineralinių druskų, ekstraktinių medžiagų, vitaminų, vandens. Darbo tikslas: pateikti informaciją apie paukštieną (vištos, antys, žąsys, kalakutai ir stručiai), mėsos rūšis ir jų paplitimą, pateikti cheminės sudėties skirtumus, aptarti vištienos gamybos technologiją. Darbo uždaviniai: išanalizuoti paukštienos sudėtį, išaiškinti vištienos gamybos technologiją. 1. Strutiena Lietuvoje, kaip ir viso pasaulio rinkoje vis tvirtesnes pozicijas užima stručių produktai. Jų kiekvienais metais suvartojama vis daugiau. Tą įtakoja jautienos trūkumas, bei vis didėjantis žmonių dėmesys sveikatai ir visavertei mitybai. Stručių mėsos daugiausiai suvartoja Afrikos gyventojai Strutiena – unikali mėsa, savo vertine verte, skoninėmis savybėmis, paruošimo paprastumu, puikia gamybine išeiga lenkia kitas mėsos rūšis. Stručių mėsa, turi daug kalcio, geležies, cinko, seleno bei mažai cholesterolio ir riebalų. Mėsa labai aukštos kokybės, išskirtinai švelni, turinti individualų subtilų skonį. Tai viena sveikiausių mėsų. Vienas iš pagrindinių argumentų dėl ko strutiena taip greitai populiarėja visame pasaulyje – stručiai neserga jokiomis užkrečiamomis ligomis, kurios gali būti perduotos žmogui. 1.1 Strutienos charakteristika ir jos cheminė sudėtis Strutienos mėsa yra raudona. Strutienos spalva, vertinama iškart po pjovimo pagal skalę nuo 1 iki 8 svyruoja nuo 4,5 iki5,5. Reikia pabrėžti, kad šiuo požiūriu pastebėtas didelis skirtumas tarp atskirų raumenų. Tamsią strutienos spalvą galima sieti su jos palyginti aukštu pH ir dideliu pigmento kiekiu. Vyresnių metų stručių mėsa yra ryškiau raudona ir tamsesnė nei jaunų paukščių mėsa. Atskiri raumenys labiausiai skiriasi tarpraumeninių riebalų kiekiu, o mažiausiai – pelenų kiekiu; vandens ir baltymų kiekis yra panašus. Vandens strutienoje yra tiek pat kiek ir kituose naminių paukščių mėsoje. 1.1.1 Strutienos maistinė vertė 100 g valgomosios produkto dalies: Riebalai 2,0g. Selenas 11,31µg. Baltymai 20,16g. Natris 43mg. Angliavandeniai 0,3g. Kalis 269mg. Cholesterolis 34mg. Magnis 22mg. Kalcis 23,3mg. Fosforas 213mg. Geležis 9,2mg. Varis 0,1mg Cinkas 8,2mg. Manganas 0,06mg. Aminorūgščių sudėties požiūriu strutiena yra panaši į vištieną. Strutienoje yra pakankamai fosforo, geležies, vario ir mangano. Strutienoje yra palyginti daug archidono rūgšties, priklausančios ilgagrandininių polinesočiųjų riebiųjų rūgščių grupei. Strutiena yra saldesnė už jautieną, taip pat sausesnė, kadangi joje yra nedaug intraraumeninių riebalų. Todėl strutiena ne tokia sultinga, kramtant sukelia burnoje sausumo pojūtį, ypač jei mėsa gaminama pernelyg ilgai. Švelnumu, trapumu, skanumu ir kvapumu ji nenusileidžia vertingiausiems jautienos dalims (pavyzdžiui, filė išpjovai). 1.2 Stručių skerdimų produktai Strutis ko gero vienintelis paukštis, kurio kone visos dalys sunaudojamos pramonėje. Iš jų gaminamos rūkytos dešrelės, šalto rūkymo filė, paštetai, vytinti kumpeliai ir dešros. Plunksnos naudojamos rūbams puošti, aksesuarams, šluostėms gaminti. Kiaušinis gali tapti šviestuvu arba išgarintu vėlykų aksesuaru, o lukštas – menišku papuošalu. Iš stručio blakstienų gaminami kosmetiniai teptukai, iš odos – rankinės, piniginės, batai, diržai, o riebalai naudojami įvairių kremų pagrindams. Paskerdus strutį mėsa yra dalinama į 17 skirtingų gabalų, kurių svoris nuo 110 g iki 1,5 kg. Kaklas sudalinamas atskirai po slankstelį. Visi jie dedami atskirai į vakuumines pakuotes. Atvėsinta mėsa šaldytuve gali būti laikoma 7 paras, atšaldyta iki -12 °C – iki 3 mėn., sušaldyta – iki 8 mėn. Toks mėsos sudalijimas ir supakavimas yra itin patogus naudoti maitinimo įmonėse. 2. Kalakutiena Pasaulyje kasmet per Padėkos dieną suvalgoma mažiausiai 45 milijonai kalakutų, per Kalėdas – 22 milijonai, o per Velykas – 19 milijonų kalakutų. Izraelyje kalakutiena itin populiari, čia jos suvartojama daugiausiai – vienas žmogus suvalgo apie 14 kilogramų per metus. Lietuvoje kalakutienos nors kartą per mėnesį valgo apie 40 proc. gyventojų. Kalakutiena laikoma viena sveikiausių mėsų, tai- rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis. Taip pat galima pridurti, jog kalakutienoje yra mažas kolageno kiekis. 2.1 Kalakutienos charakteristika ir cheminė sudėtis Kalakutienos skonis daugeliu atveju priklauso nuo paukščio amžiaus. Seno kalakuto patino mėsa vertinama labiau nei jauniklio, kadangi pastarojo mėsa yra kietesnė, joje daugiau sausgyslių. O patelių atvirkščiai – jauniklių mėsa minkšta ir sultinga, palyginti su seno paukščio mėsa. Kalakutienoje gausu baltymų, aminorūgščių, B grupės ir PP vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikroelementų. Valgant kalakutieną gaunama iki 30 proc. vitamino B6 paros normos. Kalakutiena savo mėsos sandara, konsistencija, skoniu ir aromatu yra nevienalytė, įvairiaskonė ir net įvairiakvapė. Kalakutų mėsa yra ne tik baltyminga ir maistinga, turinti aminorūgščių, B grupės ir PP vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikroelementų, ji turi ir mažai cholesterolio. Daugiausiai vertingų medžiagų yra kalakuto krūtinėlėje. Balta kalakuto mėsa liesesnė, tačiau tamsi turi itin daug naudingų medžiagų. 2.1.1 Kalakutienos maistinė vertė 100 g. valgomosios produkto dalies: Vanduo 74,5g. Vitaminas E 0,20 mg. Sausosios medžiagos 25,5g. Vitaminas PP 4,8 mg. Baltymai 21,5g. Natris 49 mg. Riebalai 2,4g. Magnis 17 mg. Angliavandeniai 0,3g. Fosforas 150 mg. Mineralinės medžiagos 1,1g. Kalis 220 mg. Cholesterolis 65mg. Kalcis 2 mg. Vitaminas A 9 µg Geležis 0,8 mg. Vitaminas B1 0,10mg. Cinkas 0,92 mg. Vitaminas B2 0,17mg. Jodas 1,5 µg. Vitaminas B6 0,47mg. Selenas 5 µg. Vitaminas B12 0,5 µg. Folio rūgštis 9 µg. 3. Antiena Tarptautinių rinkos informacinių sistemų duomenimis, kasmet Europoje išauginama apie 379.000 tonų antienos (skaičiuojant gyvu svoriu). Svarbiausias antienos gamintoja Europos Sąjungoje yra Prancūzija. Šioje šalyje išauginama apie 240000 tonų antienos. Prancūzijoje laikoma apie 63 proc. visų senosiose ES šalyse auginamų ančių skaičiaus. Antra pagal išauginamų ančių skaičių yra Vokietija. Šioje šalyje kasmet išauginama apie 50000 tonų antienos. Vokietijoje antiena turi vis didesnę paklausą, tačiau antienos mėsos gamyba sudaro apie 3.6 pro. viso paukštienos kiekio ir turi tendencijas mažėti. Antienos mėsos spalva nuo vištienos ir kalakutienos skiriasi tuo, kad antienos mėsa yra rausvesnė ir tuo, jog antiena yra itin riebi. 3.1 Antienos maistinė vertė 100 g. valgomosios produkto dalies: Baltymai 15,8g. Vitaminas A 56 μg. Riebalai 38,0g. Vitaminas D 0,30 μg. Angliavandeniai 0,0g. Vitaminas E 0,10 mg. Mineralinės medžiagos 1,1g. Vitaminas B1 0,12 mg. Kalcis 6 mg. Vitaminas B2 0,16 mg. Geležis 0,6 mg. Jodas 1,1 µg. Cinkas 0,73 mg. Selenas 7 µg. Vitaminas C 1,8 mg. Folio rūgštis 13 µg. Ančių skerdimo procesas vykdomas analogiškai kaip ir kitų paukščių. Skerdimo metu reikia atsižvelgti į kelis faktorius, kurie turi įtakos antienos kokybei. Teisingai nuskausminus, paukštis pakankamai nukraujuoja. Plikinant 2-5 min. vanduo neturi būti karštesnis nei 54°C, kadangi pešant bus pakenkiama oda. Skerdena atrodys nepatraukliai. Dažnai vartojamas karštas vaškas, kai jis atvėsta ir sukietėja, nupeša padaigas. Po to skerdena turi būti greitai atvėsinama iki 4°C. Ančių kaip ir kitų paukščių mėsoje yra nedaug jungiamojo audinio baltymų. Taigi, paukščių krūtinėlėje yra 92% pilnaverčių (raumeninių) baltymų ir tik 8% nepilnaverčių (jungiamojo audinio) baltymų.     Pagal aminorūgščių sudėtį antienos baltymai priskiriami labai vertingiems baltymams, kuriuose yra visų  nepakeičiamų ir labai gerai subalansuotų aminorūgščių. Baltoje antienos mėsoje yra daug mineralinių medžiagų. Antienos riebalų biologinė vertė yra didesnė negu galvijų riebalų, nes joje daugiau yra polinesočiųjų riebalų rūgščių. 4. Žąsiena Daugiausiai žąsienos suvartoja Vengrai, Italai, Vokiečiai, bet nuo jų neatsilieka ir Lietuva. Žąsų patinai yra stambesni  už  žąsų pateles, jų  galva  masyvesnė , kojos  stiprios , plačiai  išžergtos. Suaugusi žąsis sveria 5–6kg, žąsinas – 6–7 kg. Dėjimo laikotarpiu (dažniausiai pavasarį) žąsis sudeda 20–27 kiaušinius, dėslesnė – iki 40. Vidutinis kiaušinio svoris – 170–180 g. Žąsims  laikyti  lengva  pritaikyti  bet  kokias  patalpas. Jos  nejautrios  temperatūrai, jos  neperšąla , jei  paukštyne  temperatūra  nukrenta  iki  - 15  laipsnių, o trumpai gali  iškęsti  ir  25 laipsnių  šaltį . Žąsys greičiau auga nei kalakutai ar vištos, ypač akivaizdus skirtumas matosi per pirmas augimo savaites. Žąsiena turi daug daugiau energijos kilogramui nei vištiena, nes žąsiena paprastai turi dukart daugiau riebalų. Labai  vertingi  žąsų  riebalai jie  lengvai  virškinami, turi  daug  riebalinių  rūgščių , pati  žemiausia  jų  lydymosi  temperatūra  26 - 34  laipsniai . Žąsų  riebalai  turi labai mažai cholesterino , plačiai  naudojami  farmacijos  pramonėje , liaudies  medicinoje. 4.1 Žąsienos maistinė vertė 100 g. valgomosios produkto dalies: Vanduo 50,0g. Cinkas 1,36mg. Riebalai 31,3g. Geležis 3,8mg. Angliavandeniai 0,5g. Kalcis 4,0mg. Baltymai 16,3g. Jodas 0,7 μg. Pelenai 0,9g. Kalis 263 mg. Selenas 17,68 μg. Folio rūgštis 15 μg. 5. Vištiena Vištiena - geriausias visaverčių baltymų šaltinis. Pavyzdžiui, 100 g kiaulienos yra 10-15 proc., o vištienoje - 20-23 proc. Vištos raumenyse yra labai daug azotinių medžiagų. Vištienoje yra gerai subalansuotų, žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų aminorūgščių, kurios padeda žmogui jaustis sveikam, sočiam ir energingam, o gausios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų (fosforo, geležies) vištienoje yra net 3 kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje. Vištų kepenėlėse randama nemažai vitaminų A, B1, B2, B6, folio rūgšties. Vištų skrandžiuose, krūtinėlėse daugiau randama baltymų, šlaunelėse ir sparneliuose - sočiųjų riebalų rūgščių, o blauzdelėse - nesočiųjų. Vištų kakliukai pasižymi cinko gausa, o skrandžiuose, šlaunelėse bei sparneliuose yra daug magnio. 5.1 Vištienos maistinė vertė 100g. valgomosios produkto dalies: Vanduo 65,2 g. Cinkas 0,80 mg. Sausosios medžiagos 34,7 g. Selenas 24 μg. Baltymai 18,7 g. Jodas 0,9 μg. Riebalai 15,0 g. Vitaminas A 63 μg. Cholesterolis 81 mg. Vitaminas D 0,60 μg. Angliavandeniai 0,5 g. Vitaminas E 0,00 mg. Mineralinės medžiagos 1,1 g. Vitaminas B1 0,09 mg. Natris 64 mg. Vitaminas B2 0,15 mg. Magnis 38 mg. Niacinas 5,2 mg. Fosforas 165 mg. Niacinas ekv. 7,6 mg. Kalis 354 mg. Folio rūgštis 19 μg. Kalcis 14 mg. Vitaminas B6 0,47 mg. Geležis 1,9 mg. Vitaminas C 2,1 mg. 5.2 Vištų pjovimas ir skerdinio apdorojimas Apsvaiginimas (anestezija). Išimti iš narvelių paukščiai už kojų pakabinami ant slenkančio konvejerio kablių ir patenka į auto­matinį elektrinį svaiginimo aparatą. Čia jie sudarydami uždarą elek­tros srovės grandinę apsvaiginami. Apsvaiginimo režimo parametrai priklauso nuo paukščių rūšies ir amžiaus. Naudojama aukšta - 550 V ir didesnės itampos - elektros srovė ir maža, t.y. 25mA elektros srovės, jėga. Apsvaiginimo trukmė: 15-20 s. Nustatyta, kad naudojant aukštos itampos elektros srovę rečiau sutrinka širdies veikla (vištas svaiginant mažesnės įtam­pos elektros sroves jėga širdies veikla sutrinka dažnai). Apsvaiginimo elektros srove kontaktine terpe gali būti vandens vonioje esantis silpnas valgomosios druskos vandeninis tirpalas. Ta­da vištos apsvaiginamos 90-110 V įtampos elektros srove. Apsvaiginimo trukmė - 3-6 s. Paukščiai gali būti apsvaiginami dujomis (anglies dioksidu ­CO2), vištos ir viščiukai apsvaiginami dujų mišiniu, kurį sudaro 30 - ­40% anglies dioksidas ir 70-60% atmosferinis oras. Apsvai­ginimo trukmė 2-3 minutės. Paukščių svaiginimas šiomis dujomis sutrumpina plikinimo trukmę, nes tada susilpnėja plunksnas palai­kantys raumenys. Nukraujinimas. Paukščiai gali būti nukraujinami trimis bū­dais: nupjaunant galvą (dekapitacija), vidiniu ir išoriniu būdu. Savo ruožtu išorinis nukraujinimas gali būti vienpusis ir dvipusis. Nukraujinant vidiniu būdu, paukš­tis pražiodomas ir žirklutėmis arba plo­nu peiliuku (skalpeliu) užpakalinėje kie­tojo gomurio dalyje virš liežuvio šaknies kerpami burnos ertmės kraujagyslės abiejų pusių jungo venų susijungime vietoje, ties tilto vena. Neištraukus žirklučių (peiliuko) per gomurį įdu­riama i smegenelių priekinę dalį. Tada atsipalaiduoja plunksnas laikantys raumenys, ir palengveja plunksnų pešimas. Nukraujinant išoriniu vienpusiu būdu, kairiąja ranka laikomas paukštis, jo galva išlenkiama vieną pusę ir išlenktojo vietoje 15-20 mm žemiau ausies spenelio peiliu perpjaunama oda, jungo vena, mie­go ir veido arterijų šakos. Vištoms ir visčiukams pjūvio ilgis 10-15 mm. Nukraujinant išoriniu dvipusiu būdu, kaire ranka imama už paukščio galvos ir plonu dviasmeniu peiliu praduriama kaklo oda 10 mm žemiau ausies spenelio. Šiuo atveju kartu praduriama kaires ir dešines pusės miego arterijos ir jungo vena, nepažeidžiant stem­ples ir gerkles. Pjūvis neturi buti ilgesnis kaip 15 mm. Vistų, viščiukų nukraujinimo trukmė 1,5-2 min., ančiukų, žąsų ir kalakutų ­2,5-3 min. Išorinis nukraujinimas gali būti panaudojamas paukščius apdo­rojant automatinėse linijose. Tada, paukščiui slenkant konvejeriu, at­pjaunama galvos pakaušio sritis. Šiuo atveju skerdinys gerai nukrau­juoja. Sanitariniu atžvilgiu geresnis išorinis nukraujinimas. Nukrauji­nant vidiniu būdu, burnoje susikaupia kraujo krešuliai, jie blogiau pa­šalinami, ir susidaro palankesnės salygos veistis mikroorganizmams. Kraujas surenkamas į nerūdijančio plieno lovelius, esančius sker­dinių apačioje. Stambių plunksnų pešimas. Plunksnų pašalinimas susijęs su jas laikančiomis jėgomis. Tai pri­klauso nuo paukščio amžiaus, kūną dengiamų plunksnų rūšies ir plunksnų bei pukų prisitvirtinimo odoje gylio. Pirmiausia pa­šalinamos stambiosios švytuoklinės (sparnų) ir vairines (uodegos) plunksnos. Tai atliekama rankomis arba specialiomis mašinomis. Skerdinio plikinimas. Plunksnų sankabumas paukščių odoje sumažinamas terminiu po­veikiu (karštu vandeniu arba karštais vandens garais). Didžiausią san­kabumą turi kaklo ir sparnų plunksnos. Siekiant jas pašalinti, papildomai galima apdoroti tik šių plunksnų lokalizacijos vietas (papildomas plikinimas esant aukštesnei temperaturai). Plunksnų pešimas. Pašalinamos likusios plunksnos, plunksnų pešimo mašinomis. Apdorojami 48-50 ˚ C temperatūroje vandeniu. Paukščiai pradedami pešti nuo kaklo, ištraukiant po kelias plunksnas priešinga jų augimui kryptimi. Prieš pešant paukščiai plikomi 1-2 min. Karštame vandenyje. Plikomi dažniausiai viščiukai. Nuplikytų paukščių plunksnos labai lengvai nupešamos, tačiau kiek pablogėja mėsos kokybė. Vidaus organų pašalinimas. Skrodžiamiems paukščiams pirmiausia nukerpama kojelės, 1-2 cm žemiau kelio sąnario, nepažeidžiant šlaunelių odos. Paukštis skrodžiamas perpjaunant papilvę. Apipjaunama apie išeinamąją angą ir išimami viduriai, kepenys, širdis, skilvis ir plaučiai. Gerklė ir stemplė pašalinamos pro kaklo angą. Jei paukščiai gaunami pusiau išskrosti, su išimtais viduriais, bet su vidaus organais, dar likę kepenys, širdis, skilvis išimami per papilvės pjūvį.Gautų išskrostų paukščių viduriai ir atliekos esti pašalintos. Sparneliai nukertami ties pirmuoju sąnariu, kaklas nukertamas, paukštis nugara dedamas ant lentos, ir išilgai kaklo oda įpjaunama, atlenkiama, tada nukertamas kaklas, bet paliekama kaklo oda. Formuojant paukštį, kaklo oda nugaros pusėje užlenkiama taip, kad kuo mažiau ištekėtų medžiagų ir riebalų. Skerdienos tualetas ir jo formavimas. Skerdenos formuojamos siekiant padaryti ją kompaktiškesnę ir suteikti jai prekinė išvaizdą (pavyzdžiui formuojant išskrostų vištų skerdenas, sparnai sulenkiami ir prispaudžiami prie šonų). Prailginama sandėliavimo trukmė ir užtikrinama tinkama sanitarinė kokybė. Skerdenos atšaldymas. Vištiena atšaldoma šaltu vandeniu, kurio temperatūra ne aukštesnė kaip 1˚ C. Skerdenos kokybės nustatymas. Skerdena yra antspauduojama ir sveriama. Išvados Vištiena yra populiariausia mėsa Lietuvoje. Iš pateiktos informacijos, matome, kad paukštienoje yra labai daug mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų medžiagų būtinų žmogaus organizmui. Paukštiena turi daugiau geresnių savybių, nei kita mėsa tokia kaip jautiena ar kiauliena. Vištienos skerdienos apdorojimo principas tinka ir kitiems paukščiams, tik skiriasi sąlygos, kurios reikalingos tam, kad skerdena būtų kokybiškai apdorota. Strutiena Lietuvoje nėra populiari, tačiau pasaulyje ši mėsa užima vis tvirtesnes pozicijas. Stručio mėsa labai aukštos kokybės, išskirtinai švelni, turinti individualų subtilų skonį. Vienas iš pagrindinių argumentų dėl ko strutiena taip gerai populiarėja pasaulyje- stručiai neserga jokiomis užkrečiamomis lygomis, kurios gali būti perduodamos žmogui. Kalakutiena laikoma viena iš sveikiausių mėsų, kaloringą jautieną pakeitus į maistingą kalakutieną, gyvenimo trukmę galima prailginti, net iki 40 procentų. Kalakutiena rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis. Antienos mėsos spalva nuo vištienos ir kalakutienos skiriasi tuo, kad antienos mėsa yra rausvesnė ir tuo, jog antiena yra itin riebi. Pagal aminorūgščių sudėtį antienos baltymai priskiriami labai vertingiems baltymams, kuriuose yra visų  nepakeičiamų ir labai gerai subalansuotų aminorūgščių. Žąsiena turi daug daugiau energijos kilogramui nei vištiena, nes žąsiena paprastai turi dukart daugiau riebalų. Žąsų  riebalai  turi labai mažai cholesterino plačiai naudojami farmacijos pramonėje, liaudies medicinoje. Literatūros sąrašas Knygos 1. Jaroslavas Olavas Horbančukas „Stručiai“ Vilnius, 2004; 2. Purvinienė B. „ Valgiai iš paukštienos ir kiaušinių “ Mokslas 1978 m. 3. J.Venskevičius „ Mėsa ir jos produktų technologija “, „Mintis“ Vilnius 1974 m. Internetiniai šaltiniai 1. Stručių mėsa ir stručių auginimas [žiūrėta 2011-02-12] Preiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!