Stresas vadovo darbe

ĮVADAS Temos aktualumas: Tai, kad tinkamas vadovavimas yra viena svarbiausių verslo, politikos ir kitokių grupių sėkmės prielaidų, nekelia abejonių. Tačiau geras vadovavimas, gebėjimas daryti įtaką pavaldiniams nėra lengvas ir paprastas uždavinys. Įsitraukę į veiklą, vadovai neretai tarsi pamiršta save, kol galiausiai pašlyja jų asmeninis gyvenimas, sveikata ir jie nebesugeba atlikti to darbo, dėl kurio daug paaukojo. Labiausiai tai įtakoje darbe patiriamas stresas. Gerai suvokdamas patiriamą stresą ir jį valdydamas vadovas gali ilgai ir sėkmingai vadovauti. Darbo objektas: Stresas vadovo darbe. Darbo tikslas: Išsiaiškinti kokios pagrindinės patiriamo streso priežastys bei kaip efektyviausiai įveikti stresą. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pagrindines vadovavimo funkcijas; 2. Susipažinti su pagrindinėmis streso sąvokomis, streso požymiais; 3. Išsiaiškinti pagrindines stresų priežastis darbe; 4. Išsiaiškinti kaip galima išvengti stresinių situacijų; 5. Sužinoti kokiomis priemonėmis vadovas gali įveikti stresą darbe. Tyrimo metodai: Įvairių šaltinių analizė, sisteminimas ir apibendrinimas padėjo lengviau suvokti vadovo patiriamo streso priežastis bei efektyviausius būdus stresui įveikti. Naugota literatūra: Vadovėliai, internetas, straipsniai. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, dvi dalys (teorinė ir analitinė) ir išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 22 puslapiuose. 1. VADOVAVIMO SUVOKIMAS Vadyba – tai specifinė darbinės veiklos rūšis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese, pradėjus žmonėms burtis į bendro tikslo siekiančias grupes. Vadovavimo specifika reiškiasi tuo, kad išsiskiria žmogus ar asmenų grupė, lemianti kitų žmonių veiksmus ir pastangas, realizuojant bendrą tikslą, kad kuo efektyviau būtų panaudojami visi turimi ištekliai. Taigi vadovavimas – tai procesas, telkiantis žmones siekti ir realizuoti tam tikrus tikslus. Šiandien dėl pokyčių visuomenėje, didėjančios konkurencijos ir darbo jėgos pokyčių vadovavimo tyrimuose vadybininkų bei vadovų elgesys bei vaidmenys išsiskiria. Vadybininko pagrindinė funkcija – sklandi veikla; jie yra skiriami, turi nurodytus veiklos tikslus ir remiasi formalia valdžia. Vadybininkai paskirsto žmones ir resusrus tam, kad tie tikslai būtų įgyvendinti. Vadovo pagrindinė funkcija – kūrybiškos idėjos ir veiklos turinys. Vadovavimas (kaip lyderiavimas) yra tada, kai valdiniai noriai laikosi vadovo nurodymų. Vadovai motyvuoja, kad pasekėjai stengtųsi siekti organizacijos tikslų. • Kas yra vadovavimas? • Kaip jis veikia? • Kaip tapti efektyviu, sėkmingu vadovu? Vadovavimas – universalus fenomenas tarp žmonijos, todėl įvairių sričių tyrinėtojai jau daug dešimtmečių stengiasi atsakyti į šiuos klausimus, parengti naudingų patarimų, tačiau kaip teigia Bennis (1985), „tikriausiai apie vadovavimą daugiau parašyta ir mažiau žinoma negu apie bet kurią kitą elgesio mokslo sritį“. Vadovo darbo turinį galima aprašyti ir analizuojant vadovo funkcijas. Tai: • numatymas (planavimas) – ateities prognozavimas, veiklos programos sudarymas; • organizavimas – organizacijos struktūrinės, socialinės vienovės sudarymas; • vadovavimas – poveikio personalui, įgalinant jį dirbti, organizavimas; • koordinavimas – visų išteklių koordinavimas siekiant numatytų tikslų; • kontrolė – priežiūra, ar faktinė proceso būklė atitinka planuojamąją. Kiekviena organizacija siekia įvairių tikslų, kurie turi įtakos žmogaus dirbančio šioje organizacijoje, elgesiui, bet ir žmonės, ateidami į organizaciją, turi savo tikslų. Šių tikslų optimalus derinys – kertinė vadovavimo problema. Darbo psichologijoje dažniausiai išskiriami trys valdymo stiliai: autokratinis, demokratinis ir liberalinis (kitaip vadinamas nesikišimo stiliumi). Autokratija – griežta ir neribota vieno asmens valdžia kitiems. Demokratija – atsižvelgimas į daugumos valią. Liberaliniam valdymo stiliui būdinga tai, kad grupės nariams suteikiama didelė veiksmų laisvė. Kiekvienam valdymo stiliui būdingos nevienodos vadovo bei kolektyvo narių pareigos ir atsakomybė. Vadovaujant autokratiniu stiliumi, viską sprendžia ir už viską atsako vadovas, valdiniai yra tik vykdytojai. Demokratinis vadovas rengia pasitarimus sprendimams priimti, pats juose aktyviai dalyvaudamas, tačiau sprendžia kolektyvas, remdamasis dauguma. Atsakomybė priklauso irgi grupei, kolektyvui. Liberalioje grupėje kiekvienas rūpinasi savimi, pats ir sprendžia visus klausimus. Atsakomybė čia taip pat paskirstyta įvairiems individams (nėra už viską atsakančio žmogaus). Pasak psichologų, vadovaujant liberaliniu stiliumi, padėtis darbo kolektyve dažniausiai būna blogiausia, o demokratiškai vadovaujama darbuotojų grupė būna pranašesnė už autokratinę. Demokratiškai vadovaujamoje grupėje vadovas būna populiaresnis, mažiau kyla ginčų, labiau bendradarbiaujama. [1] 2. STRESAS MŪSŲ GYVENIME Mes gyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo ir didėjimo laikais. Daugellis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis daugėja jų sukeltų susirgimų. Streso paveikti žmonės lengviau pažeidžiami, kasdieniniai sunkumai mažina jų darbingumą, menkina darbo kokybę. Verta žinoti, jog stresas – žmogaus reakcija ir kad ją galima bent iš dalies valdyti. Kaip galima apibrėžti stresą? Stresas: • neigiama emocinė patirtis, atsirandanti, kai žmogaus poreikiai didesni už galimybes; • tai užtrukusi įtampos reakcija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties; • netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai. Stresą galima apibūdinti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ir iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresorius gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus, toks stresas vadinamas eustresu. Stresorius gali būti neigiamas, kai jis kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, toks stresas vadinamas distresu. Pagrindiniai streso požymiai: Emociniai: nerimas; baimė; depresija; pyktis; panika; įtampa; frustracija; irzlumas ir kt. Fiziologiniai: prakaitavimas; greitas kvėpavimas, krūtinės veržimas; širdies dūžiai, padidėjęs kraujo spaudimas; galvos skausmai, silpnumas; nuovargis; pykinimas; apetito praradimas; nemiga ir kt. Kognityviniai: nedėmesingumas; išsiblaškymas; nelankstus problemų sprendimas; padidėjusi savikritika; kiti pažintiniai sutrikimai. Elgesio: gestikuliacija; sustingimas; stereotipiški judesiai; koordinacijos trūkumas; drebulys; šauksmas; tyla ir kt. [2] Stresas pats savaime nėra nei geras, nei blogas. Jis gali būti: • Naudingas – tai santykinai trumpai trunkantis stresas. Jis padeda sukaupti jėgas, skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą ir padeda pasiekti geriausią rezultatą. Stimuliuoja imuninės sistemos funkcijas. Kai kurie darbuotojai, imdami pavyzdį iš sportininkų, įtampą ir didelį darbo krūvį priima kaip iššūkį, išbandymą sau. Jeigu darbą atlikti pavyksta, tai pakelia jų savęs vertinimo jausmą ir suteikia pasitenkinimą savo jėgomis ir savo darbu. • Žalingas – tai ilgai trunkantis, nekontroliuojamas stresas. Jis dažnai tampa daugelio ligų priežastimi. Ilgalaikis stresas išsekina psichiką bei imuninę sistemą, kuri nuo nuolatinės įtampos laikui bėgant labai susilpnėja. Streso hormonų – adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti ‚‘atminties neuronus‘‘. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Nekontroliuojamas tiek trumpai, tiek ilgai trunkantis stresas yra pavojingas sveikatai. Nekontroliuojamas trumpai trunkantis stresas gali sukelti raumenų įsitempimą, kuris pasireiškia galvos, sprando, nugaros skausmu, virškinimo sutrikimus, nervingumą, nuovargį, nemigą, depresiją, koncentracijos, pasitikėjimo savimi ir kūrybiškumo sumažėjimą. Nekontroliuojamas ilgai trunkantis stresas gali sukelti imuniteto nusilpimą, kuris pasireiškia dažnomis peršalimo ligomis, širdies ir kraujagyslių ligas, lėtinę skrandžio ar dvylikapirštės opaligę, gali būti viena infarkto priežasčių. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių. Taigi reikia mokėti išsikrauti. Tam padės joga, treniruotės ir pan. [3] Kūnas patiria tris „biologinio streso sindromo“ fazes: 1. Nerimą (Stresui paveikus, kinta organizmo parametrai. Jis skatinamas kovoti arba bėgti: hormonai sukelia dažnesnį širdies plakimą, kvėpavimą, padidėja prakaitavimas ir kt.). 2. Priešinimąsi (Kai stresoriui poveikiai neviršija galimybės adaptuotis, organizmas jam priešinasi. Jei streso šaltinis nepašalinamas, organizmas lieka neramus, įsitempęs.). 3. Išsekimą (Ilgai veikiant stresoriui, su kuriuo organizmas apsiprato, palaipsniui senka jo adaptacinės energijos atsargos. Vėl kyla nerimo požymiai, tačiau kūnas su jais nesusidoroja, todėl gali išsivystyti fiziniai ir emociniai sutrikimai.). Stresas turi vieną svarbią ypatybę – jis formuojasi. Kiekvienas pastovus stresą keliantis veiksnys „prisideda“ prie streso lygio. Kiekvienas atskirai paimtas veiksnys nebūtų toks svarbus, bet atsidūręs šalia kitų stresą keliančių veiksnių gali virsti paskutiniu lašu, perpildančiu taurę. [2] 3. VADOVO DARBO PSICHOHIGIENA Dažnas vadovas pasineria į darbą visa siela ir kūnu: vadovų darbo diena trunka iki penkiolikos valandų. Įsitraukęs į darbą, daugelis vadovų visiškai pamiršta save, nesirūpina savimi, tampa darbo vergais, kol galutinai pašlyja sveikata, padidėja streso pojūtis. 3.1 Stresų priežastys darbe Versle yra labai daug situacijų, kurios gali sukelti stresą ir tai nuo mūsų nepriklauso: laiku nepristatytos žaliavos, neprotingi klientai, neapmokėtos klientų sąskaitos, kiti ekonominiai faktoriai. Vis dėl to, didelė dalis stresų, su kuriais susiduria vadovai, yra sukelti jų pačių sukurtų problemų, ir mažame versle tai yra labai susiję su noru padaryti daugiau negu įmanoma. Taip pat viena dažniausių streso darbe priežasčių yra darbuotojų perkrovimas darbu arba, atvirksčiai, - nepakankamas krūvis. Kai darbų per daug, kyla nerimas, fustracija, beviltiškumo jausmas. Gavęs darbą ne pagal kvalifikaciją, žmogus jaučiasi esąs neįvertintas, nepripažįstamas. Stresiniu faktoriumi tampa ir žmogui neįdomus darbas. Įdomus darbas mažina įtampą, net fizinius negalavimus. Stresoriais tampa ir blogos fizinės darbo sąlygos: temperatūrų svyravimai, triukšmas, prastas apšvietimas ir pan. Labai svarbu ir tinkama įgaliojimų ir atsakomybės proporcija; tarpusavio reikalavimų pagrįstumas; pakankamas informuotumas sistemose „vadovas-pavaldinys“ ir „pavaldinys-pavaldinys“. Dažną stresinę situacija darbe sukelia būtinumas apdoroti greičiau ar daugiau gaunamos informacijos. Išskiriamos trys pagrindinės informacinio perkrovimo sąlygos: 1. informacijos neapibrėžtumas; 2. laiko stygius priimant sprendimus; 3. didelis motyvavimo laipsnis. [4] Asmeninio vadovo gyvenimo įvykiai taip pat yra potecialūs streso šaltiniai. Vadovo stresas yra reakcija į įvykius, kurie, jo manymu, jam yra žalingi. Taigi ar įvykiai sukelia stresą, labai daug priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių. Du vadovai, susiduriantys su tokia pačia situacija, gali labai skirtingai reaguoti: vienas gali jaustis įsitempęs ir nekontroliuojamas, kai kitas tuo pačiu metu šaltakraujiškai ir su humoru vertina situaciją. Individualūs veiksniai gali įtakoti darbuotojų išgyvenamo streso lygmenį. Būtent individualūs veiksniai paprastai lemia tai, kad iš pirmo žvilgsnio tose pačiose situacijose vieni vadovai jaučia stresą, kiti – ne: a) Sunkumai šeimoje. Žmonės tuokiasi, skiriasi, turi sunkumų su vaikais, tėvais ir pan. Šie įvykiai įtakoja žmonių būseną, jaudulį, kuris persiduoda darbui. b) Ekonominiai sunkumai. Žmonės gali išleisti daugiau, nei leidžia jų finansinės galimybės, dėl to gali kilti nerimas. Tyrimai rodo, kad kuo aukštesnės žmonių pajamos, tuo didesnis stresas gali kilti dėl jų finansų planavimo. Vadovai, gaunantys mažesnes pajamas, apsiriboja mažesnėm išlaidom ir paprastai nėra linkę įsipareigoti bankams ir pan. instancijoms. c) Asmenybė. Tyrimai rodo, kad kai kurie žmonės iš prigimties yra linkę pabrėžti neigiamus aplinkos aspektus. Jei tai tiesa, tuomet gali būti, kad kai kurie asmenys iš esmės yra linkę įžvelgti grėsmę išorėje ir tokiu būdu yra labiau linkę išgyventi stresą. [5] Žinoma stresą darbe lemia ne tik vadovo asmeninės savybės ar charakterio bruožai, stresas gali atsirasti ir dėl darbo aplinkos, paskirtų užduočių, pavojingos darbo sąlygos. Taigi darbe pasitaikančius stresorius galima suskirstyti į dvi kategorijas. Darbe pasitaikantys trumpalaikiai stresoriai: 1. Nesėkmės stresoriai – žmogui pateikiamos atlikti užduotys, kurias, atliekant praeityje, jis patyrė nesėkmę. 2. Dėmesį atitraukiantys stresoriai – įvairūs garsai, beprasmis triukšmas, šviesos blyksniai. 3. Stresoriai, sukeliantys baimę – tikra ar tariama galimybė būti kritikuojamam, atleistam iš darbo, fizinio pavojaus galimybė. 4. Stresoriai, sukeliantys nemalonius fizinius pojūčius – šilumos, šalčio. 5. Tempo arba greičio stresoriai – reikalaujama, kad darbuotojas darbą baigtų per trumpesnį laiką, negu apskritai tai galima padaryti; žmogus vienu metu turi suvokti labai daug informacijos. Darbe pasitaikantys ilgalaikiai stresoriai: 1. Pavojingo darbo stresoriai (narų, elektrikų darbe) 2. Izoliacijos stresoriai – kai dirbama uždarose, izoliuotose patalpose, atskirai nuo kitų žmonių. 3. Ilgo darbo stresoriai, sukeliantys protinį arba fizinį nuovargį. [6] 3.2 Stresinės situacijos suvokimas Siekiant išsiaiškinti, kaip vadovas vertina stresinę situaciją, galima naudotis sisteminės racionalizacijos principu: 1. Stresorių atpažinimas. Stresoriumi vadinamas veiksnys, kuris sukelia žmogui įtampą, nervingumą, susirūpinimą. 2. Stresorių klasifikacija. Stresiniai įvykiai klasifikuojami pagal keturis kriterijus: ar žmogus gali, ar negali kontroliuoti stresinius įvykius, ir ar įvykiai svarbūs, ar nesvarbūs. 3. Klasifikacijos peržiūrėjimas. Pradedama peržiūrėti nuo nesvarbių, nereikšmingų gyvenimo įvykių. Kai tai sąmoningai įvertinama, stresorių suvokimas nedaro neigiamo poveikio. Skatinama skirti laiką ir energiją varbiems įvykiams. Kontroliuojamų situacijų neigiamas poveikis sumažėja, kai asmuo imasi veiksmų joms įveikti. Vadovas norėdamas efektyviau kovoti su stresinėmis situacijomis, gali užduoti sau tokius klausimus: kur aš būnu, kai mane apima stresas? Kokie jausmai man kyla, galvojant apie stresą? Kokios pirmos mano fiziologinės reakcijos į stresą? Kokios mano pirmos emocijos, kilus stesinei situacijai? Ką aš galvoju apie stresinę situaciją? Kaip aš noriu konstruktyviai su tuo susitvarkyti? Atsakius į klausimus ir suvokus pagrindines streso priežastis galima lengviau ir efektyviau kovoti su stresinėmis situacijomis. [4] 3.3 Pavaldinio atleidimas, nelaimingi atsitikimai - stresas vadovo darbe Vadovo darbas tikriausiai yra vienas iš įdomiausių ir keliančių daugiausia iššūkių. Malonu turėti galios, daryti įtaką, planuoti ir priimti sprendimus. Taip pat smagu būti pavaldinių dėmesio centre. Didelė tikimybė, kad šis darbas skatina stengtis, nes suteikia daugiau atsakomybės, laisvės planuojant savo laiką, galimybių realizuoti save, panaudoti ekspertines žinias ir kūrybinį potencialą. Tačiau dirbantis vadovo darbą žmogus patiria stresą, kai reikia atlikti vieną iš vadovo funkcijų – atleisti pavaldinį iš darbo. Iš pirmo žvilgsnio atleidimas atrodo ne tokia jau didelė problema. Kai kurie pavaldiniai įsitikinę, kad vadovai „prie to įpratę“ ir „daro tai šaltakraujiškai“, nes įmonės nuolat keičiasi, reorganizuojamos, vykdomi struktūriniai pokyčiai, vis dažniau atsisakoma pagalbinių funkcijų. Kartu atleidžiami ištisi skyriai ar net padaliniai. Be to, pavaldiniai nebesitiki visą gyvenimą dirbti toje pačioje įmonėje. Jie žino, kad teks keisti darbovietes, kad kada nors vis tiek bus atleisti. Tačiau žmonės lieka žmonėmis ir atleidimas iš darbo jiems visuomet sunkus. Kitas stresas vadovo darbe - atsakomybė dėl nelaimingų atsitikimų darbovietėje. Juos sukeliančios priežastys būna daiktinės (objektyvios) ir asmeninės (subjektyvios). Daiktinės – tai įrankių ir įtaisų gedimai, bloga darbo tvarka, nepakankamos saugumo priemonės. Asmeninės – paties žmogaus individualios savybės – nedėmesingumas, emocinis nepastovumas, klaidingi judesiai. Nelaimingų įvykių dažniau pasitaiko darbininkams, kurių psichologinės savybės ne visai atitinka profesijos keliamus reikalavimus. Jiems blogiau sekasi dirbti, jie greičiau pavargsta, nėra patenkinti darbu. Dalis darbininkų bijo nelaimingo atsitikimo. Tačiau jie ne tiek patys rūpinasi darbo saugumu, kiek kaltina vadovus dėl blogos darbo organizacijos, kritikuoja darbo saugumo taisykles ir priemones. Taigi vadovo autoritetas, jo santykiai su valdiniais taip pat turi didelę reikšmę darbo saugumui. Vadovui reikia nuolat kontroliuoti, kaip vykdomos darbo saugumo taisyklės. [3] 3.4 Kaip išvengti streso?   Didesnį stresą jaučia asmenys, kurie nėra įsitikinę, kad jie laimės ar pralaimės, pasieks ar nepasieks numatytą rezultatą. Mažesnį stresą jaučia tie, kurie yra įsitikinę pasekmėmis, t.y. tiki, kad jie laimės arba priešingai, yra įsitikinę, kad nelaimės. Kita vertus, jei laimėjimas ar pralaimėjimas pats savaime nėra svarbus, tuomet ir streso nebus. Pvz., jei darbas ir darbo užmokesčio kėlimas darbuotojui nėra aktualus, jis nesijaudins prieš metinį pokalbį su savo vadovu.  Tam, kad asmuo jaustų stiprėjantį stresą, reikia dviejų sąlygų: 1. Asmuo turi abejoti dėl rezultato; 2. Rezultatas turi būti jam labai svarbus. Anot psichologų, kad išvengtume nervinės įtampos, turime stengtis išlaikyti vidinę harmoniją, kasdien kuo nors džiaugtis, visada pasitikėti savimi, į gyvenimą žiūrėti optimistiškai. Jei susidūrėme su konfliktine situacija – turime ieškoti geriausios išeities.   Psichologų patarimai, kaip išvengti streso: 1. Stengtis nesigraužti vienui vienam dėl savo nemalonumų, verčiau pasidalinti jais su geru ir protingu žmogumi. 2. Išmokti atitrūkti nuo savo rūpesčių, slegiančių minčių, blogos nuotaikos. 3. Neširsti, užuot pratrūkus pykčiu, įprasti patylėti ir apmąstyti situaciją. 4. Išmokti kartais ir nusileisti, atsikratyti vaikiško aikštingumo, stenktis įsigilinti į pašnekovo požiūrį, gerbti jį, siekti savikritiškumo, protingai nusileisti. 5. Nesisieloti dėl nesėkmių, nedaryti to, kas per daug sunku. 6. Nereikalauti per daug iš kitų, nes tai sukelia nepasitenkinimą ir irzlumą; nesistengti perauklėti draugų, nes tai gali sukelti vien priešiškumą. [7] 3.5 Streso įveikimo būdai Tačiau ne visuomet pavyksta išvengti streso, tad labai svarbu žinoti kaip įveikti stresą. Darbas reikalauja visos žmogaus energijos, visiško pasinėrimo į jį. Vienas įstengia valdytis, nors ir sunku, o kitas neišlaiko stresų, išsenka ir net suserga. Kartais vadovo dėmesį užvaldo darbo svarba. Tad pirmiau nei valdyti kitus, būtina išmokti valdytis pačiam. Reikia atkreipti dėmesį į svarbiausius streso įveikimo būdus. Pats svarbiausias klausimas kaip būtų galima stresą sumažinti arba net visai jį panaikinti. Atsakymo nerekėtų ilgai ieškoti, nes streso naikinimų būdų šiais laikais yra atrasta pakankamai nemažai. Taigi pati pirmoji ir geriausioji pagalba prieš stresą yra paties vadovo veiksmai bei norai, kurių siekis yra neigiamų emocijų, kurie ir yra streso sukėlėjai, naikinimas. Streso darbe galima išvengti, jei veiksmai, kurių imamasi streso išvengimui, yra efektyvūs. Streso darbe rizikos vertinimas remiasi tais pačiais pagrindiniais principais ir metodais, kurie taikomi vertinant bet kuriuos kitus darbo vietos rizikos veiksnius. Darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas šiame procese yra svarbus, nes reikia klausti darbuotojų, kas jiems sukelia stresą, reikia nustatyti kokios darbuotojų grupės yra veikiamos streso ir numatyti priemones, kuriomis galima jiems padėti. Atsiduręs stresinėje situacijoje, žmogus sunkiai save kontroliuoja. Kai problema laiku neidentifikuojama, žmogus kankinasi ir tai jam gali sukelti sveikatos problemų. Kad sumažinti negatyvius streso padarinius, reikėtų: a) atsiriboti nuo stresinės situacijos; b) pakeisti situaciją, kuri sukelia stresą, c) pasistengti kitaip vertinti situaciją. Trečiasis variantas yra realiausias. Daugelyje situacijų nėra patogu tiesiog pabėgti iš stresinės situacijos. Su stresu tvarkysitės lengviau, jei viską žinosite apie dalykus, kuriuos turėsite įvertinti, ir kai būsite geros fizinės formos. Vadovams reikėtų atsižvelkite į savo fizinę sveikatą. Tyrimai rodo, jog geros sveikatos žmonės geriau susitvarko su stresine situacija. Reikia susikoncentruoti ties gera dieta, mankšta ir pakankamu poilsiu.[8] Galima išskirti būdus, kurie gali padėti mažinti stresą. Laikantis tam tikrų nurodymų galima jei ne panaikinti stresines situacijas, tai bent jau palengvinti stresorių sudaromą naštą vadovui. Gyvenimo pozicija, arba kognityvinis perorientavimas Yra situacijų, kurių neįmanoma pakeisti, tuomet dera keisti požiūrį į situaciją. Lengviau susidorojantys su stresas asmenys: geba atidėti problemas iki to momento, kada pajėgs jas išspręsti; susidorojantys su stresais asmenys specialiai atsipalaiduoja, kad kūnas ir protas paislėtų kovojant su stresasi; jie pasitinka problemas ir yra pasirengę susidarti su sunkumais, nemaloniais dalykais; žino savo galimybes ir neleidžia sau persitempti; nepasineria į depresiją, o verčiau ieško problemų priežasčių, kad paskui jas pašalintų; nesilaiko labai griežtų planų, kuriuos vargu ar beįgyvendintų. Kai kurie apibūdinimai yra gyvenimo būdo pozicija, o kiti – problemų sprendimo įgūdžiai. Racionalus jėgų paskirstymas Tai mokėjimas pasitikti sudėtingas, kritines situacijas, rezultatyviai su jomis susidoroti, nesijaudinti dėl savo veiksmų. Siūloma: analizuoti savo asmenybę, savo emocijas slopinantis vadovas gali netekti natūralaus pasitikėjimo, vadovo jėgą gali varžyti kas nors tokio, kas seniai nebuvo išspręsta arba išspręsta nevykusiai. Nebijoti rodyti savo jausmus, būtina išgyventi, pripažinti ir reikšti savo jausmus, nes deramai jų neišreiškęs, žmogus pasijunta susinervinęs. Siekti glaudžių asmeninių ryšių užmezgimo su aplinkiniais, bendravimas su darbuotojais – natūralus ir rezultatyvus būdas sumažinti įtampą, gauti paramą, pasiekti santykių harmoniją. Ieškokite iššūkio, sakoma, jog sėkmė sėkmę gimdo, daug kas jaučia malonumą, įveikdamas kliūtis. Ramiai sutikite savo nesėkmes ir mokykitės iš jų, klysti, patirti nesėkmes yra neišvengiama, klaidų pripažinimas – būtina žmogaus patirties dalis. Įvertinkite, ko esate vertas, vadovai turėtų save vertinti realiai ir optimistiškai, negatyvaus požiūrio taip pat esama, būtina skaitytis ir su juo. Balansuoti savo krūvius, viena veiklos rūšis alina, sekina jėgas, o kita jas grąžina, todėl būtina subalansuoti krūvius. Sekti savo svorį, sėkmingai dirbantys, plačius ryšius palaikantys, itin užsiėmę vadovai turi begales progų nesaikingai valgyti, antsvoris veikia žudančiai, vadovams būtina sveika gyvensena, saikas, sveika mityba, sportas, šie dalykai taip pat prisideda prie streso mažinimo. Vengti žalingų įpročių, jų žala tiesiog proporcinga jų suvartojimui. Sudvejinimas Sudvejinimas – kelių darbų darymas tuo pačiu metu. Taip dirbant vadovas gali sumažinti stresą dėl darbų gausos. Racionaliai naudojantiems laiką vadovams būdinga štai kas: jie tausoja savo laiką. Nes supranta, jog tai - neįkainojamas resursas, vadovas turi pagalvoti, ar skirti laiko veiktai, ar ji verta sugaišto laiko. Vadovai tobulina mokėjimą deleguoti savo įgaliojimus, perleidus savo atsakomybę už uždavinių sprendimą, įgaliojimus ir galimybes, tausojamas laikas svarbesniems dalykams. Planuoja laiko sąnaudas, paprastai sudaromas veiksmų planas, sąrašas. Problemų sprendimą jie grindžia jo efektyvumo vertinimu, kilus sunkumams ar ieškant išeities, vadovas pasirenka tokį metodą, kuris garantuoja efektyvų problemos sprendimą. Sąmoningas emocinių būsenų reguliavimas Kryptingas išraiškos judesių, būdingų emociniams išgyvenimams, sulaikymas: emocijos visuomet susijusios su tam tikra išorine žmogaus išgyvenimo – baimės, liūdesio, džiaugsmo ir kt. išraiška, jei vadovas įsitempęs, suvaržytas, kad net jo raumenys įtempti, jis privalo sąmoningai juos atpalaiduoti, nusišypsoti aplinkiniams, oponentui ar pavaldiniui. Savo emocinių būsenų reguliavimas specialiais judesiais: visos emocijos pasireiškia judesiais, skeleto raumenų judėjimo ir vidaus organų reakcijomis, tad kūno judesiais galima pakeisti savo emocinę būklę, po patirtos nesėkmės rekomenduojama itin energinga judri mankšta, kai žmogus yra susijaudinęs, į mankštą būtina įtraukti ramesnius, lėtesnius judesius. Tikslinga, kryptinga kvėpavimo reguliacija, specialūs kvėpavimo pratimai teigiamai veikia nervų sistema ir organizmo apykaitos procesus. Aktyvinantis bei raminantis masažas, įvairūs masažo veiksmai skatina ir ramina nervų sistemą, teikia žvalumo, energijos, parengia atyviai veikti. Emocijų reguliavimas, veikiant įvairius analizatorius, reikiamu metu vadovas privalo pasirinkti tinkamą suvokimo objektą, mokėti pasirinkti į ką žiūrėti, ko klausyti. Emocinių būsenų pakeitimas kalba, tai yra, verbaline sistema, nusiraminimas, savęs įtikinimas, pritarimas sau, įsakymai sau, savęs paskatinimas tinka sunkią administracinės valandos akimirką. Tikslingas dėmesio krypties ir sutelkimo pakeitimas, vadovui būtina išmokti reikiamu metu savo nuožiūra atitrūkti nuo dirginančių ir varginančių poveikių, nukreipti, sukaupti dėmesį į būtiną objektą. „Išėjimas į balkoną“ – tai atsiribojimas nuo natūralių impulsų bei emocijų. Pasitikėjimo savo jėgomis ir galimybėmis stiprinimas, būtina pabrėžti stipriąsias žmogaus savybes, parodyti, kaip tuo pasinaudoti, ištikus nesėkmei taip pat būtina analizuoti savo veiksmus, rasti klaidas. [4] Vadovo stresą darbe sumažinti ar su juo susidoroti gali padėti ir profesionalus psichologo konsultavimas, kurio metu siekiama pagerinti vadovo dvasinę sveikatą, nes gera dvasinė sveikata reiškia gerą savijautą, nusiteikimą, o tai palengvina bendravimą su bendradarbiais ir, žinoma, pagerina gyvenimo kokybę. O kai vadovas jaučiasi psichologiškai gerai, jo elgesio nelemia emocijos, jis lengvai sugeba įveikti nesklandumus, yra tolerantiškas ir sugeba pajausti malonumą iš kasdieninio gyvenimo. Yra skiriamos kelios konsultavimo funkcijos: • patarimas – ką vadovas turėtų padaryti; • nuraminimas – vadovo padrąsinimas; • komunikacija – aprūpinimas informacija; • emocinis atpalaidavimas – pagalba vadovui psichologiškai atsipalaiduoti; • mąstymo išryškinimas – padrąsinimas racionaliai galvoti; Galima pastebėti, kad socialinės paramos poveikis yra bene svarbiausiais veiksnys, įtakojantis streso mažinimą arba net jo panaikinimą. Detaliau suvokti daromą poveikį padės žemiau pateiktas brėžinys. 1 pav. Socialinės paramos poveikis streso procese (B. Gottlieb, 1983) kur: T – tiesioginis socialinės paramos efektas; N – netiesioginis socialinės paramos efektas. Kita priemonė, galinti mažinti vadovo streso lygį, yra atostogos. Kartais vadovams reikia pailsėti nuo karštligiško darbo tempo. Tam neužtenka įprastinių kasmetinių atostogų.. Įmonės, kurios suteikia galimybę gauti laisvų dienų ar savaičių savo kelionėms, poilsiui ar asmeniniams tikslams, leidžia vadovams atgauti jėgas ir apsaugo nuo "perdegimo". Relaksacijos technikos kaip kad meditacija, kvėpavimo pratimai ir kt. taipogi padeda sumažinti įtampą ir pripildo žmogų ramybės. Šios iš rytų šalių į mūsų kraštus atėjusios technikos atlieką tą pačią funkciją kaip ir judėjimas – žmogaus mintys nukreipiamos nuo darbų, rūpesčių ir nemalonumų kita linkme, o specialūs pratimai padeda išlieti susikaupusią įtampą kita linkme. Svarbu ir socialinė parama - draugai, šeima, kolegos, su kuriais galima bendrauti ir gauti iš jų supratimą ir palaikymą, taip pat yra puiki priemonė įtampos nuėmimui ir objektyviam situacijos įvertinimui. Socialinė parama gali būti derinama su kitomis technikomis ir metodikomis streso mažinimui. Amerikiečių tyrimai rodo, kad JAV darbdaviai kasmet turi apie 200 bilijonų dolerių nuostolių dėl streso pasekmių: pravaikštų, sumažėjusio darbuotojų produktyvumo, darbuotojų kaitos, kompensacijų darbuotojams, medicininių ir teisinių išlaidų. Šie tyrimai buvo paskata atkreipti dėmesį į darbuotojų išgyvenamą stresą. Šiuolaikinės įmonės vis dažniau įveda „gerovės programas“ savo darbuotojams, siekdamos pasirūpinti darbuotojų savijauta ir gerove. Šios programos orientuotos į fizinę ir psichologinę darbuotojų būseną. Jos gali būti susijusios su pagalba darbuotojams mesti rūkyti, mažinti svorį, geriau maitintis ir t.t. Į programas gali būti įtrauktas sveikatos paslaugų apmokėjimas, apmokėjimas medikamentams arba sporto klubo abonementams. [3] 6. ANKETINĖS APKLAUSOS ANALIZĖ Pagrindinis tyrimo metodas buvo anketinė apklausaTyrimui buvo pasirinkti įvairaus amžiaus respondentai, siekiant ištirti, ką jie mano (žino) apie stresą darbe, jo poveikį žmogui ir būdus kaip su tuo susitvarkyti. Anketos tinkamumas patikrintas atliekant pilotažinį tyrimą. Šio tyrimo metu buvo pastebėti keli anketos trūkumai. Atlikus pakeitimus, anketos turinys iš esmės nepasikeitė, todėl pilotažinio tyrimo metu gautų anketinės apklausos rezultatų duomenys buvo panaudoti pagrindiniame tyrime. Tyrime dalyvavo 30 žmonių. Anketos buvo užpildytos teisingai, nepaliekant neatsakytų klausimų. Visos anketos buvo pateikiamos asmeniškai. Tokio pasirinkimo priežastis – respondentais buvo pasirinkti Vilniaus Universiteto studentai bei jų draugai ar giminės, todėl toks anketos platinimo tipas buvo patikimiausias ir greičiausias. Tyrimo anketą sudarė 8 klausimai, iš kurių 4 buvo uždaro tipo bei 4 pusiau uždaro tipo, paliekant galimybę respondetui pačiam įrašyti norimą atsakymą. Be to, klausimuose buvo galima pasirinkti kelis atsakymų variantus. 1 – 2 klausimai buvo skirti sužinoti bendrą inofrmaciją apie respondentus – jų amžių bei lytį. Į pateiktus anketų klausimus atsakinėjo 20 moterų ir 10 vyrų. Daugiausia respondentų, tai yra 22 žmonės, priklausė 19 – 25 metų grupei. Keturi asmenys buvo 16 – 18 metų amžiaus, trys – 41 ir daugiau metų amžiaus. Respondentų tarpe buvo tik vienas, atstovaujantis 26 – 40 metų amžiaus grupę. Atsakymai į pirmą anketos klausimą atrodo taip: Trečias klausimas buvo skirtas išsiaiškinti ar kiekvienas asmuo, dirbantis vadovaujantį darbą, žmonių nuomone, patiria stresą. Visi respondentai sutiko, kad taip, vadovai susiduria su stresinėmis situacijomis. Ketvirtu klausimu siekta sužinoti, kokios srities vadovai patiria daugiausia streso. Šiame klausime buvo galima įrašyti ir savo sugalvotą atsakymą, tačiau nei vienas nenurodė kitos darbo srities. Taigi rezultatai buvo tokie – 22 žmonės sutiko, kad daugiausia stresinių situacijų tenka vadovams, dirbantiems verslo sferoje, aštuoni manė, kad švietimo srityje, o aptarnavimo sferą pasirinko keturi respondentai. Susisteminus duomenIs, diagrama atrodytų taip: Pagrindinys veiksnys, kuris sukelia stresą darbe ( 5 klausimas), respondentų nuomone, buvo pačio vadovo charakterio savybės. Taip anketose nurodė 17 apklaustųjų. Taip pat didelė problema yra santykiai su bendradarbiais. Šį variantą pasirinko 14 žmonių. Monotoniškas darbas ir asmeniniai psichologiniai veiksniai buvo pasirinkti po 8 kartus. 7 žmonės sutiko, kad darbo vietos praradimo grėsmė taip pat kelia nemažai problemų vadovui, o 5 apklaustieji nurodė mažą tikimybę dėl paaukštinimo kaip pagrindinę streso priežastį. 4 žmonės įrašė savo variantus, kuriuose pažymėjo, kad vadovaujantis asmuo patiria stresą dėl didelės ir nuolatinės atsakomybės, sunkių situacijų darbe bei rimtų sprendimų priėmimo. Šeštame klausime prašėme nurodyti, kokios, jų nuomone, vadovui yra streso pasekmės. 17 žmonių manė, kad dažniausia pasekmė yra pablogėjusi darbo kokybė. Nesutarimus šeimoje nurodė 16 apklaustųjų. 15 asmenų pasirinko sveikatos sutrikimus kaip dažniausią streso pasėkmę, o 14 respondentų pažymėjo psichologines problemas. Piktnaudžiavimą alkoholiu nurodė 12 žmonių. Nors buvo galima parašyti ir savo atsakymą, niekas to nepadarė. Efektyviausias būdas mažinti stresą ( 7 klausimas) yra gerinti darbo sąlygas su bendradarbiais. Taip nurodė 15 respondentų. 13 apklaustųjų pažymėjo, kad racionaliai suplanuotas ir naudojamas laikas, sumažintų stresinių situacijų skaičių. 8 žmonės manė, kad geriausias būdas yra fizinių jėgų palaikymas, 6 – darbuotojų apklausų rengimas, o 4 – meditacija. Nei vienas respondentas 7 klausime neįrašė savo varianto. 8 klausime buvo pasidomėta, ar net žinodami, kad darbe jie patirs daug stresinių situacijų, jie vis dėlto rinktųsi vadovaujantį darbą. Į šį klausimą teigiamai atsakė 23 asmenys. 7 respondentai nurodė, kad jie nesirinktų tokio darbo. IŠVADOS 1. Vadovavimas apima daug veiksnių ir pareigų. Tai ne tik savo galios parodymas prieš savo pavaldinius, tai labai sudėtingas procesas. Vadovas turi mokėti tinkamai organizuoti, planuoti, koordinuoti visos komandos darbus, kad ši efektyviai galėtų dirbti ir pasiekti gerų rezultatų, taip pat vadovas turi mokėti kontroliuoti pavaldinius, neperžengdamas ribų. 2. Stresą gali parodyti labai įvairūs požymiai, tai gali būti fiziologiniai, tai gali būti net įvairūs sveikatos sutrikimai (galvos skausmai, nemiga, silpnumas ir pan.), stresą gali parodyti ir vadovo elgesys (gestikuliacija, drebulys ir pan.), tačiau didžiausias streso požymis yra nerimas, ar net baimė. 3. Stresų priežastys darbe gali būti labai įvairios, tai gali būti sunkus darbas, sunkios ir neįveikiamos užduotys, prasti santykiai su bendradarbiais, neįdomus darbas, baimė negauti paaukštinimo ar didesnio atlyginimo. Stesines situacijas gali sukelti ir asmenines vadovo savybės, santykiai su šeimos nariais. 4. Kartais stresinių situacijų galima išvengti, vadovas turi ne tik pasitinėti savo jėgomis, jausti vidinę harmoniją, bet ir nesigraužti dėl kiekvienos nesėkmės, kartais įvairiomis problemomis geriau pasidalinti ir spręsti jas pasitelkiant kitų žmonių pagalbą, reikia mokėti atitrūkti nuo slegiančių rūpesčių, pailsėjus galima lengviau susidoroti su problemomis. 5. Egzistuoja įvairūs stresinių situacijų sprendimų būdai. Vienas efektyviausių būdų yra laiko planavimas, tinkamai planuojant laiką galima atlikti daugybę užduočių. Padėti išspręsti problemas gali net ir fizinė vadovo būklė, nes fiziškai stiprus organizmas gali labiau atsilaikyti prieš streso sukeliamus sveikatos sutrikimus, o sveikas žmogus yra pajėgesnis susidoroti su darbe kylančiomis problemomis. NAUDOTA LITERATŪRA [1] BARVYDIENĖ, V. KASIULIS, J. (1998) Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, p. 7-10. ISBN 9986-13-602-4. [2] BARVYDIENĖ, V. KASIULIS, J. (2005) Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, p. 256-258. ISBN 9955-09-078-2. [3] Darbas ir stresas [interaktyvus]. Iš: CV market tinklapio [žiūrėta 2007 m. balandžio 25 d.]. Prieiga per internetą:   http://www.cvmarket.lt/career.php?menu=2&lastmenu=564&text_id=584.  [4] BARVYDIENĖ, V. KASIULIS, J. (2005) Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, p. 260-270. ISBN 9955-09-078-2. [5] Stresą sukeliantys veiksniai [interaktyvus]. [žiūrėta 2007 m. balandžio 25 d.] Prieiga per internetą: http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/4209dcd45be57?vbanga2=d8c5dd082591ffa74033807191c4028d [6] Stresas [interaktyvus]. Iš: Juliaus Janonio gimnazijos bendruomenės sveikatos stiprinimo tinklapio [žiūrėta 2005 m. spalio 21 d.]. Prieiga per internetą: 

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!