Žmogaus gimimo procesas yra didelis stresas, nes gimstantį kūdikį veikia daug naujų dirgiklių. Ilgalaikis stresas pajėgus sunaikinti šeimą, meilę, sveikatą, karjerą, patį gyvenimą. Gyvenant susidarančios situacijos, užduotys, problemos sukuria stresus. Pirmasis fiziologinį stresą tyrinėjo daktaras G. Selje, kuris nustatė žalingą jo poveikį žmogaus fizinei sveikatai. Jo požiūriu, stresas yra nespecifinė organizmo reakcija į neigiamus, padidinto stiprumo dirgiklius ar situacijas.
Stresas, jo įtaka sveikatai bei galimybės įveikti jį, dabartinėje psichologijoje yra viena iš dažniausiai tyrinėjamų ir studijuojamų temų. Pasak R. Jusienės (2007), iki 6-ojo XXa. dešimtmečio apie stresą psichologijos moksle beveik nebuvo kalbama. Ji taip pat teigia, jog tai, ką mes šiuo metu vadiname stresu arba atsparumu stresui, anksčiau buvo apibrėžiama kaip frustracija ir frustracijos tolerancija. Dar daugiau, stresinė būsena buvo apibrėžiama kaip nerimas, universalus žmogiškas motyvas, verčiantis mus elgtis vienaip ar kitaip.
Paprastai stresą mes siejame su nemalonia, įtempta, nerimą keliančia būsena, vadinamuoju distresu. R. Jusienė, pasiremdama vienu žymiausių streso tyrinėtojų Hanso Selye žodžiais teigia, jog stresas nėra šiaip tik nervinė įtampa. „Stresas - tai gyvenimo skonis ir kvapas ir visiškas streso nebuvimas yra lygus mirčiai“ (Ten pat p.281). Tas pats Hansas Selye‘as priduria, jog visiškai normalus ir kartais netgi būtinas stresas distresu tampa tik tuomet, kai įgauna neigiamą atspalvį, kai aplinkos keliami reikalavimai arba grėsmė organizmui yra per dideli.
R.Lekavičienės ir Z.Vasiliauskaitės (2007) teigimu, ankstesnieji ir dabartiniai streso tyrinėjimai rodo, jog į stresines situacijas žmonės reaguoja taip pat, kaip prieš daugelį metų, tačiau galimybės įveikti stresą šiandien jau nebėra tokios tinkamos. Bėgimas ir kova, anot autorių buvo du pagrindiniai reakcijos būdai, reikalaujantys intensyvaus fizinių galių panaudojimo ir judėjimo. Šiais laikais tik nedaugelis žmonių bando įveikti stresą fizinių pastangų dėka. Dažnai stresus patiriantis žmogus ima prisitaikyti prie tokios situacijos, t.y. adaptuojasi stresui. Minėtos tyrinėtojos priduria, jog Selye‘as buvo pirmasis, pasiūlęs adaptavimosi stresui sindromo modelį, kuriame jis išskyrė tris lygius: paniką, pasipriešinimą ir išsekimą.
Dar...
Šį darbą sudaro 3098 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!